Labiausiai paplitę rankiniai dantų šepetėliai, kurie gali būti bendrosios ir specialiosios paskirties.
Rankiniai bendrosios paskirties šepetėliai skiriasi rankenėlės forma, ilgiu, kaklelio palinkimo kampu ir tamprumu, galvutės dydžiu bei forma. Taip pat šerelių ilgiu, kietumu, eilių skaičiumi ir tankiu, šerelių kirpimu skersinėje ir išilginėje plokštumoje. Šepetėlių šerelių dydis ir ilgis, šerelių iškarpymas yra svarbūs dantų valymo kokybei.
Šepetėliai, turintys mažą galvutę (2–2,5 cm ilgio, 10 mm pločio), skirti vaikams. Tokie šepetėliai gerai išvalo sunkiai prieinamas vietas.
Paaugliams ir suaugusiesiems rekomenduojami šepetėliai, turintys vidutinio (2,5–3 cm ilgio, 10–12 mm pločio) dydžio galvutę.
Dantų šepetėliai didele galvute skirti išimamiems protezams (plokštelėms) valyti, todėl jie reikalingiausi vyresniojo amžiaus pacientams.
Nešiojantiesiems breketus, neišimamus dantų protezus, esant susigrūdusiems ar nevisiškai išdygusiems dantims, odontologas ar burnos higienistas turėtų parinkti šepetėlį su tokiu šerelių iškarpymu, kuris burną ir dantis išvalytų kuo veiksmingiau.
Specialūs vieno danties (vieno šerelių pluošto) šepetėliai skirti dygstančių krūminių dantų vagelėms ar sunkiai prieinamoms vietoms bei susigrūdusiems dantims valyti.
Smailėjančios piramidės ar cilindro formos šepetėliai (jų skersmuo 3–6 mm) tinka turintiems plačius tarpdančius, esant atviriems tarpušakniams (tai būna sergant periodontitu), taip pat dantims po breketais, implantams, nenuimamiems protezams. Jų rankenėlė gali būti tiesi arba lenkta, trumpa ar ilga.
Elektriniai dantų šepetėliai geriau nuvalo kontaktinių dantų paviršių apnašas, nes jų maža galvutė turi dviejų ilgių šerelius, todėl jie įlenda giliau į tarpdančius.
Elektriniai dantų šepetėliai rekomenduojami turintiesiems fizinę ir psichikos negalią, sergantiesiems artroze ar dėl kitų priežasčių sunkiai valdantiems rankas. Šie šepetėliai taip pat tinka norint paskatinti dantis valyti paauglius, nešiojančius breketus.
Tačiau būtina žinoti, kad elektriniai dantų šepetėliai netinka turintiems nenuimamų protezų – vainikėlių, tiltinių protezų, nes dėl šepetėlio sukeliamos vibracijos jie gali pradėti blogiau laikytis.
Ilgą laiką (ne vienerius metus) valant dantis tokiu šepetėliu gali atsirasti pleištinių defektų dantų kaklelio paviršiuje.
Ultragarsinių dantų šepetėlių sukeliama vibracija (apie 30 000 k./min.) veikia bakterijas ir valo apnašas net 3–4 mm atstumu nuo šerelių galų, todėl yra geriau išvalomos sunkiai pasiekiamos dantų zonos bei dantenų kišenės.
Jonizuojamieji dantų šepetėliai keičia apnašų krūvį ir atstumia jas nuo dantų paviršių.
Dantų šepetėlių skirstymas pagal šerelių storumą
• Labai minkšti. Rekomenduojami mažiems vaikams, taip pat suaugusiesiems, sergantiems ūminiu opiniu nekroziniu gingivitu (dantenų uždegimu), ūminiu gingivostomatitu.
• Minkšti. Rekomenduojami vaikams ir suaugusiesiems, kai dėl periodontito yra apsinuoginusios dantų šaknys, dantų kaklelio srityje yra pleištinių defektų, daug plombuotų, protezuotų dantų, dantenos yra jautrios, turi didesnį polinkį kraujuoti.
• Vidutiniai. Netinka tais atvejais, kai reikia labai minkštų ir minkštų šepetėlių.
• Kieti. Tinka tik plokštelėms prižiūrėti, bet ne valyti, nes nutrina danties audinius (atsiranda pleištinių defektų) ir traumuoja dantenas (atsiranda epitelio erozija, dantenų išopėjimas, o dažnai kartojantis minėtiems pažeidimams, gali įtrūkti dantenų kraštas, pasireikšti dantenų hiperplazija (dantenų išvešėjimas), hiperkeratozė (sustiprėjęs epitelio ragėjimas).
Kūdikiams nuo 6 mėn. gali būti naudojami silikoniniai permatomi šepetukai. Jie atrodo kaip antpirščiai ir maunami ant rodomojo piršto. Šie šepetukai tinka tik priekiniams dantims ir netinka krūminių dantų vagelėms valyti, nes jų labai trumpi ir stori silikoniniai šereliai. Kai vaikui išdygsta krūminiai dantys, gydytojas turėtų patarti silikoninį šepetuką pakeisti šepetėliu su rankenėle, tik svarbu, kad jo galvutė būtų maža.
Kartais pacientai, sergantys periodontitu, kai stipriai kraujuoja dantenos, abejoja, ar galima dantis valyti šepetėliu. Gydytojo odontologo pareiga įtikinti tokius pacientus, kad dantis valyti yra būtina, nes jų nevalant liga tik greičiau progresuos.
Dantenų kraujavimas valant dantis šepetėliu yra vienas iš požymių, rodančių, kad pacientas serga periodonto liga: gingivitu arba periodontitu, todėl reikia nedelsiant kreiptis į specialistą.
Pagrindinė periodontito priežastis yra bakterinės dantų apnašos ir dantų akmenys. Pacientui būtina profesionali burnos higiena, kurią turėtų atlikti burnos higienistas ar gydytojas periodontologas, o ne bendrosios praktikos gydytojas odontologas.
Atlikus kokybišką burnos higieną, kraujavimas neretai išnyksta per savaitę. Jei pacientas serga sunkia periodontito forma, dar gali būti reikalinga ir periodonto operacija.
Bet kuriuo atveju geriausia pasikonsultuoti su burnos higienos specialistu, kad patartų, kokias burnos priežiūros priemones pasirinkti.
Dantis reikia valyti 2 kartus per dieną sukamaisiais, šluojamaisiais, vibruojamaisiais judesiais, bet ne horizontaliais, nes gali atsirasti pleištinių defektų dantų kaklelių srityje. Vienoje vietoje šepetėliu reikia atlikti 8–10 judesių, valymo sritys turi persidengti. Dantys turi būti valomi 3–5 min., nes reikia laiko ne tik mechaniškai dantims išvalyti, bet ir tam, kad medžiagos, esančios dantų pastoje, patektų į dantis ir dantenas.
Svarbu, kad valant palei dantenas kraštiniai šepetėlio šereliai užeitų ant dantenų krašto (jau gaminami šepetėliai, kurių kraštiniai šereliai yra guminiai, t.y. saugesni mūsų dantenoms), tada išvalomos apnašos nuo dantų kaklelių.
Nešiojanti breketus, vainikėlius, tiltinius protezus šepetėlis laikomas taip, kad šerelių galai būtų vainikinėje danties dalyje ir su išilgine danties ašimi sudarytų 45 laipsnių kampą.
Geriausia dantis valyti taip:
1. Visus sukąstus dantis valyti sukamaisiais judesiais.
2. Išsižiojus dar kartą iš skruosto pusės nuvalyti krūminius dantis.
3. Traukiamaisiais judesiais nuvalyti kramtomųjų dantų paviršių.
4. Sukamaisiais judesiais nuvalyti liežuvinius ar gomurinius krūminių ir prieš krūminius esančių dantų paviršius.
5. Priekinius dantis iš liežuvio ar gomurio pusės nuvalyti šluojamaisiais judesiais, laikant šepetėlį vertikaliai.
Patartina valyti ir liežuvį (kelis kartus reikia nubraukti nuo liežuvio šaknies galiuko link), nes ant jo taip pat kaupiasi apnašos.
Šepetėlį rekomenduojama keisti kas 2–3 mėn., kai tik pradeda atsilankstyti kraštiniai šepetėlio šereliai (kurie traumuoja dantenas) arba kai iki pusės pabąla mėlyni šereliai indikatoriai (jei tokie yra). Dantys susidėvėjusiu šepetėliu išvalomi nekokybiškai.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę