Geriau sutvarkyti iki mokyklos
„Žiūrint į žmogaus veidą, pirmiausia krenta į akį nosis, akys ir ausys. Akys galbūt labiausiai patraukia dėmesį bendraujant, nosis galbūt šiek tiek, o ausis pastebime mažiausiai, nebent jos yra atlėpusios,“ – sako chirurgas.
Chirurgas pataria ausų formos korekcijas atlikti ikimokyklinio amžiaus vaikams, kol jie patys į deformacijas dar nekreipia dėmesio. Problemų atsiranda vėliau, einant į mokyklą. Tuomet vaikai iš jų pradeda šaipytis, vadina atlėpausiais. Atsiranda psichologinis diskomfortas. Kad taip nenutiktų, šią ydą „sutvarkyti“ iki mokyklos suolo.
Specialistas pabrėžia, jog jis vaiką operuoja, kai jis pats to nori, o ne tėvai. „Tai jo kūnas, ir jis pats turi nuspręsti“, – sako gydytojas. Operuojami vaikai nuo šešerių metų. Anksčiau neverta, nes ausis dar tik auga ir galima pažeisti tam tikras augimo zonas.
Rezultatai – iškart
Bijančius, kad po operacijos reikės gulėti ligoninėje, nuraminame – šios procedūros ambulatorinės, gydymas stacionare nereikalingas. Praėjus operacijai, jau po pusvalandžio ar valandos galima vykti namo. Prisižiūrėti nėra sunku, gydytojai viską pasako, kaip ir ką daryti. Pati operacija trunka nuo 45 min iki 1,5 val., priklauso nuo deformacijos sudėtingumo. Siūlės nesimato, nes visi pjūviai atliekami ausies užpakaliniame paviršiuje.
Operacijų yra keli tipai. Vienas, kai užtenka palenkti ausies kremzlę iki normos, kitas – kai reikia pašalinti dalį kremzlės, norint suteikti reikiamą formą. Šios operacijos yra kiek ilgesnės, po jų daugiau patinsta.
Atlėpusių ausų korekcija – tai plastinės operacijos, kai rezultatai matosi iškart. „Pirmas paras ausis apibintuojame tam, kad jos netintų,“ – teigia G.Karalevičius. Tvarstį chirurgas rekomenduoja nešioti apie tris paras, o po jų – tik naktį, kad ausų nepažeistų besitrinanti patalynė.
Kalbant apie komplikacijas, galimas ir paraudimas, ir supūliavimas, ir pakraujavimas – kaip po bet kurios eilinės operacijos. Tačiau, pasak gydytojo, tų komplikacijų yra labai minimalus procentas.
Pooperaciniams randams išlyginti paprasčiausia ir patogiausia naudoti silikono pleistrą ar gelį. Pasak gydytojo, šis būdas praktiškai neturi šalutinio poveikio. Randas, gydomas silikono pleistru ar geliu, tampa minkštesnis, lygesnis. Priemones su silikonu gydytojas rekomenduoja pradėti praėjus savaitei po operacijos ir naudoti apie aštuonias savaites, po to pasitarti su gydytoju dėl tolimesnio gydymo. Anot gydytojo, šiuo metu praktiškai geriausias randams gydyti ir profilaktikai yra gelis Dermatix
Kaip sako gydytojas, pacientų amžius labai įvairus. Yra pasitaikę ir pensinio amžiaus žmonių. Operuoti niekada nėra vėlu.
Operacija atliekama suleidus vietinių nuskausminamųjų. „Jei žmogus jautresnis, duodame ir lengvų raminamųjų vaistų, kad jie sumažintų operacijos baimę, įtampą, – sako chirurgas. – Be to, operacijos metu su žmogumi kalbame, bendraujame, kad būtų drąsiau. Taip ir laikas greičiau prabėga“.
Vienodų ausų nebūna
„Vienodų ausų, kaip ir pirštų antspaudų, nėra,“ – teigia gydytojas. Šį skirtumą galima panaudoti net asmenims atpažinti.
To paties žmogaus ausų dydis skiriasi nuo pusės centimetro iki centimetro, ko mes nematome. Netgi kaukolės atžvilgiu ausys yra nevienodame aukštyje. Tai galima nesunkiai pastebėti panešiojus naujus akinius – ilgainiui patys akiniai prisitaiko prie ausų skirtumo.
Atlėpusių ausų korekcija – labai individualus reikalas. Kaip sako gydytojas, tai labai priklauso nuo psichologinės būsenos. Vieni su tokia ausų forma susitaiko ir į nekreipia dėmesio, o kitus kasdien matant save veidrodyje tai erzina, atsiranda psichologinis diskomfortas. Tada ir ryžtamasi operacijai.
Po operacijos, jei reikia, skiriama nuskausminamųjų. Nerekomenduojamas kietas maistas – kad kuo mažiau judėtų žandikauliai ir nekiltų skausmas. Taip pat reikėtų vengti fizinio krūvio, riboti sporto būrelių lankymą iki kelių mėnesių po operacijos, kad vaikas neužsigautų ir nepažeistų ausų. „Yra ir specialūs sportiniai tvarsčiai, kurie sulaiko prakaitavimą, juos taip pat galima uždėti ant ausų, kad būtų išvengta tiesioginės traumos,“ – sako gydytojas.
Be atlėpusių ausų, pasitaiko ir kitokių ausų deformacijų. Pvz., ausų traumos, kurias reikia koreguoti, įvairūs odos augliai ausų srityje – ir gerybiniai, ir piktybiniai, nuo auskarų susidarę randai.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę