Akys – ne tik sielos veidrodis, bet ir svarbus jutimo organas, leidžiantis džiaugtis gyvenimo spalvomis. Jos suteikia net 80 proc. visos informacijos apie mus supantį pasaulį. Taigi gyvenimas be regėjimo būtų be galo sunkus. Veikiausiai todėl informacijai apie akių ligų prevenciją ir pavojus skirta net keletas atmintinų datų. Pasaulinė regėjimo ir Pasaulinė baltosios lazdelės dienos, Glaukomos savaitė – skirtos tam, kad kuo daugiau žmonių susirūpintų akių šviesa ir suskubtų apsilankyti pas gydytoją.
Akims kenkia... gyvenimas
Pasaulyje kas 5 sekundes apanka vienas suaugęs žmogus, kas minutę – vienas vaikas. Ši grėsmė nesvetima ir Lietuvos gyventojams. Kasmet prastėja ir vaikų akių sveikata.
Dabartinis gyvenimo tempas ir aktyvi darbinė veikla reikalauja susikaupimo, kruopštumo, energijos ir ypač gero regėjimo. Aštrus regėjimas reikalingas ne tik sėkmingam verslui, bet ir vairuojant automobilį, skaitant, rašant, žiūrint televizorių, dirbant kompiuteriu. Kita vertus, visos paminėtos veiklos silpnina akis. Klinikinių tyrimų duomenimis, daugiausia regėjimas nukenčia dėl darbo kompiuteriu. Nustatyta, kad maždaug 85 proc. dėl to blogėja matymas, 46 proc. pasireiškia akių skausmai, 42 proc. akių perštėjimas. Be to, darbas kompiuteriu sukelia stresą, kuris taip pat yra viena blogėjančio regėjimo priežasčių. Skaičiai grėsmingi, tačiau nė vieno neprivers atsisakyti darbo, neskaityti knygų, nežiūrėti televizoriaus ir pan. Ar tai reiškia, kad akių ligos neišvengiamos?
Geltonoji dėmė atsakinga už regėjimo aštrumą
Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimais, net 80 proc. regėjimo sutrikimų galima išvengti juos gydant ar vykdant profilaktiką. Medikai rekomenduoja kartą per metus apsilankyti pas akių gydytoja, jis ne tik patikrins, bet ir patars, kaip tausoti ir sirpinti akis. Į gydytoją kreiptis būtina, jei akys paraudo, niežti; tapo dirglesnės, suprastėjo matymas, ašaroja, traiškanoja ar jaučiamas akių sausumas.
Už regėjimo aštrumą atsako labai svarbi akies vieta – geltonoji dėmė. Tai nedidelė sritis pačiame tinklainės centre. Nuo jos būklės priklauso, ar aiškiai matysime, ar skirsime spalvas. Dėl įvairių jau minėtų priežasčių jautrios geltonosios dėmės ląstelės gali būti pažeistos ir nustoja veikti. Jei taip atsitinka vyresnio amžiaus žmonėms, toks sutrikimas vadinamas amžine geltonosios dėmės degeneracija. Kitos dažnos akių ligos – katarakta (lęšiuko padrumstėjimas), glaukoma (pažeidžiamas regos nervas ir tinklainės nervines ląstelės) ir, be abejo, trumparegystė ir toliaregystė.
Liuteinas = akių sveikata
Kad liuteinas labai svarbus akims girdėjome, bet ar žinome kodėl?
Liuteinas yra natūralus karotinoidas, o karotinoidai – tai organinės kilmės pigmentai, natūraliai susidarantys tam tikrose augalų, dumblių, grybų ląstelių dalyse. Liuteinas akims svarbus dėl to, kad būtent jis kaupiasi atsakingoje už gerą regėjimą akies tinklainės dalyje – geltonojoje dėmėje. Metams bėgant šio karotinoido mažėja. Tai ir nulemia su amžiumi susijusių akių ligų vystymąsi.
Liuteino pats organizmas negamina, todėl jo turime gauti su maistu, valgydami žalios spalvos vaisių ir daržovių, kiaušinių trynių, grūdų, gerdami apelsinų sulčių. Geram regėjimui užtikrinti per dieną turėtume gauti 6 mg liuteino.
Liuteinas, taip pat kaip ir vitaminas E, yra stiprus antioksidantas. Antioksidantai reikalingi akims, nes neutralizuoja žalingą laisvųjų radikalų poveikį. Be abejo, laisviesiems radikalams nukenksminti organizmas turi gynybinių sistemų. Tačiau, veikiant nepalankiems aplinkos veiksniams (chemikalai, radiacija, rūkymas, ultravioletiniai spinduliai, stresas, lėtinės ligos), kai laisvųjų radikalų daugėja, organizmo gynyba ima šlubuoti. Tada turėtume jų gauti papildomai.
Būtinas normaliai akių funkcijai yra ir vitaminas A (retinolis). Tinklainėje jis verčiamas pigmentu rodopsinu, kuris nepakeičiamas prisitaikant akims matyti prieblandoje ir tamsoje.
Neatitinkamas maistas – prastas regėjimas
Jau prieš 1,5–2 tūkst. metų senovės gydytojai pradėjo nagrinėti ryšį tarp mitybos ir sveikatos. Lietuvoje nuo neatmenamų laikų maistas, kaip gydomoji profilaktinė priemonė, buvo vartojamas liaudies medicinoje. Šiandien niekas neabejoja, kad mityba – sveikatos pagrindas, o prasta mityba didina ligų riziką.
Taigi per mažas vaisių ir daržovių suvartojimas, dėl ko negaunamas pakankamas liuteino kiekis, yra vienas iš akių ligų rizikos veiksnių. Todėl žmonėms, kurių mityba nėra subalansuota, rekomenduojama vartoti specialiai akims skirtų ir turinčių visų joms būtinų medžiagų maisto papildų, pvz., Benevit optic.
Kodėl Benevit optic? Todėl, kad tai preparatas, pagamintas naudojant modernias technologijas ir turintis visų akims būtinų medžiagų (liuteino, vitaminų A ir E), patikimai drėkinantis ir maitinantis akis. Dar svarbu, kad pagrindinės akių sveikatą užtikrinančios veikliosios medžiagos – liuteino – kiekis jame yra 6 mg. Tai reiškia, kad, išgėrus vieną kapsulę, jūsų akys gaus būtiną liuteino kiekį, kuris užtikrins preparato poveikį. Be abejo, geriau ligų išvengti negu jas gydyti. Tam ir sukurtas Benevit optic.
O ir tie, kurie mano, kad maitinasi sveikai, tačiau daug ir įtemptai dirba, yra veikiami minėtų akių ligų riziką didinančių veiksnių, taip pat turėtų neužmiršti svarbiausio savo darbo „įrankio“– akių – ir tinkamai jomis pasirūpinti.
Akys – ne tik sielos veidrodis, bet ir svarbus jutimo organas, leidžiantis džiaugtis gyvenimo spalvomis. Jos suteikia net 80 proc. visos informacijos apie mus supantį pasaulį. Taigi gyvenimas be regėjimo būtų be galo sunkus. Veikiausiai todėl informacijai apie akių ligų prevenciją ir pavojus skirta net keletas atmintinų datų. Pasaulinė regėjimo ir Pasaulinė baltosios lazdelės dienos, Glaukomos savaitė – skirtos tam, kad kuo daugiau žmonių susirūpintų akių šviesa ir suskubtų apsilankyti pas gydytoją. ...
Skaityti daugiauPabandykite bent vieną dieną pagyventi užrištomis akimis ir tikrai įsitikinsite, kad akys – nepaprastai brangus žmogaus turtas. Tad, aišku, jas reikia saugoti ir tinkamai prižiūrėti. Geras regėjimas daugeliui iš mūsų yra savaime suprantamas dalykas. Tačiau tik iki tol, kol suprastėjusi rega ima pastebimai bloginti gyvenimo kokybę. Yra dalykų, tokių kaip senėjimas, genetinės ligos ar traumos, kurių negalime pakeisti. Tačiau kitais atvejais akių sveikatą galima pagerinti ir ilgai džiaugtis geru regėjimu. ...
Skaityti daugiauToks šiųmetinės kiekvienais metais kovo pradžioje minimos Pasaulinės glaukomos savaitės šūkis. Mūsų šalyje Glaukomos savaitė vyksta nuo 2009-ųjų, o jos tikslas – suteikti visuomenei kuo daugiau informacijos apie šią sunkią aklumą nešančią ligą. Būtent dėl susirgimų dažnumo ir neišgydomų pasekmių glaukoma laikoma viena svarbiausių akių ligų. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, ji yra antra dažniausia aklumo priežastis pasaulyje ir pagrindinė aklumo priežastis išsivysčiusiose šalyse. ...
Skaityti daugiauGeras regėjimas, atrodytų, savaime suprantamas dalykas, tad susirūpiname juo tik tada, kai suprastėjusi rega ima bloginti gyvenimo kokybę. Taisyklių, kaip padėti savo akims, esame girdėję devynias galybes, tačiau pamirštame jomis vadovautis, o, sulaukę vyresnio amžiaus, manome, kad jau per vėlu. Tad ar galime pasaulį matyti ryškiai kuo ilgiau?...
Skaityti daugiauGlaukoma pavojinga todėl, kad lėtas akipločio mažėjimas pačiam pacientui beveik nepastebimas iki pat kritiško jo susiaurėjimo – stadijos, kai gydymas jau nebeveiksmingas. Lietuvoje sergančiųjų glaukoma turėtų būti daugiau kaip 30 tūkstančių, tačiau dėl informacijos apie ligą stokos ir nepakankamos diagnostikos realiai jų gydosi daug mažiau. Kaip pasiekti veiksmingos profilaktikos ir geresnės diagnostikos, kad gydymas būtų suteiktas laiku?...
Skaityti daugiauKovo mėnesį visame pasaulyje minima Pasaulinė glaukomos diena. Šiais metais šiai ligai minėti bei supažindinti visuomenę su ligos profilaktika, diagnostika ir gydymu skiriamas ypatingas dėmesys. Kaip minima ši diena pasaulyje? Apie glaukomą, šios ligos simptomus, diagnostiką, profilaktiką ir gydymą kalbame su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, Akių ligų centro gydytoju oftalmologu Sauliumi Galgausku....
Skaityti daugiauBeveik kiekvieną mėnesį minima viena ar kita liga. Tokie minėjimai padeda neužmiršti kai kurių profilaktinių patikrų svarbos, padeda prisiminti išėjusius ir likusius, primena, kad turime rūpintis savo sveikata. Kovo 12-oji– glaukomos diena. Šios ligos gydymas kasmet pareikalauja vis daugiau lėšų ir iš vis daugiau žmonių atima galimybę matyti. 2000 m. pasaulyje buvo 6,7 mln. žmonių, apakusių abiem akimis nuo glaukomos; 2010 m. bus 8 mln., 2020 m. – 11 mln. apakusių nuo glaukomos....
Skaityti daugiauŠiais metais kovo 12-oji antrą kartą yra skelbiama Pasauline glaukomos diena. Pasak glaukomos specialistės Kauno medicinos universiteto klinikų Akių ligų klinikos administratorės doc. dr.Ingridos JANULEVIČIENĖS, glaukomos diena bus skirta visuomenės dėmesiui į glaukomos problemą atkreipti. ...
Skaityti daugiauKeratokonusas. Tokia diagnozė ir žinia, kad regėjimas blogėja dėl sudėtingų ragenos pakitimų, gerokai pakeitė kelerius Mindaugo Stašaičio gyvenimo metus. Nerimas dėl sveikatos ir ateities, būtinybė atsisakyti darbo, donorų laukimas – jau praeitis. Už gerą sveikatą Mindaugas dėkingas gydytojams, palankioms aplinkybėms ir žmonėms, be kurių geros valios ragenos transplantavimas nebūtų įmanomas. ...
Skaityti daugiauKMU Akių ligų klinikos pacientai jau turi galimybę ištirti, ar neserga glaukoma, pačia naujausia, pasaulinius standartus atitinkančia aparatūra. Praėjusį mėnesį jai padovanotas pirmasis Lietuvoje nervinių skaidulų analizatorius. Nedažnas atvejis, kai aparatūra, gaminama vos 3 metus, gali naudotis Lietuvos specialistai....
Skaityti daugiau