Sulaukę kovo, daugelis džiūgaujam, kad pagaliau atėjo išsiilgtasis pavasaris, skubame juo džiaugtis po ilgos žiemos. Tačiau tikrojo pavasario pradžia yra lygiadienis – laikas, kai saulė yra tiesiog virš pusiaujo ir kai diena susilygina su naktimi. Tas metas buvo labai svarbus mūsų protėviams, kurių gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su gamtos ritmu. Beje, šią ypatingą dieną savaip pažymėdavo ne tik lietuviai.
Kas gi ta lygė?
Pavasario lygiadienio metu diena ir naktis susilygina ir trunka po 12 valandų. Tai astronominio pavasario pradžia, ir nuo to meto diena iki Rasų (arba Joninių) vis ilgėja.
Mums daugiau įprasta švęsti Rasas, kai diena ilgiausia, ir Kalėdas, kai ji trunka mažiausiai, tačiau etnologai sako, kad anksčiau buvo pažymimi ir pavasario bei rudens lygiadieniai – pusiaukelė iki mums įprastų švenčių. Kovo 20-ąją ar 21-ąją buvo švenčiama pavasario lygė. Tai ne krikščioniškoji ritualinė, o natūrali gamtos šventė, kai ateina tikrasis pavasaris. Senais laikais, kai nebuvo kalendorių, žmonės pavasario metą nustatydavo pagal saulę. Manyta, kad nuo to momento prasideda gamtos atgimimas – pasigirsta pirmasis perkūnas, medžiai sukrauna pumpurus, ima vešėti žaluma, tamsa ima trauktis, užleisdama vietą šviesai.
Beje, Velykos – jau krikščionybės atnešta šventė, manoma, kad pagrindinė pavasario šventė seniau ir buvusi pavasario lygė. Tiesa, yra nuomonių, kad tai galėjo būti balandžio pabaigoje švenčiama Jorė, kai žaluma jau visiškai išsiskleidžia.
Gamtos budinimas
Nuo seniausių laikų žmogų siejo glaudus ryšys su gamta, pagal ją buvo rikiuojami darbai ir buitis, tad šis svarbus gamtos budimo metas atsispindėjo ir papročiuose. Su pavasario lygiadieniu susiję daug magiškų dalykų, įvairūs veiksmai, kurie, kaip manyta, padeda gamtai busti. Tai ir supimasis (kuris prasidėdavo nuo Užgavėnių ir tęsdavosi iki pat Rasų), ir vertimasis kūliais gandrą pamačius.
Per lygę būdavę labai svarbu pagerbti vandenį, manyta, kad tuo metu vanduo, ypač po perkūnijos, atgyja. Vienas iš papročių buvo laistymasis vandeniu, taip pat pasilabinimas, perduodant vandenį iš rieškučių į rieškutes.
Senovės lietuviai tikėjo, kad lygiadienio rytą išsimaudęs iš rytų tekančioje upėje būsi tyras ir sveikas visus metus. Tiesa, toks paprotys praustis rytą užfiksuotas ir Velykų šventės metu, todėl galima spėti, kad kadaise Velykos buvo švenčiamos pavasario lygiadienį.
Dar buvo įprasta puošti vandenį žilvičio šakelėmis, ir ne atsitiktinai. Juk žilvitis – stebuklingas medis. Jis pirmas prasprogsta ir turi begalines gyvybės atsargas – rodos, supuvęs, sutrešęs, o iš pašaknių vėl želia, įsmigo į žemę kokia šakelė – jau duoda ūglį, ne veltui sakyta: „Kur karnelė krito – ten šakelė žėlė, kur šakelė žėlė – viršūnėlė kėlės...“
Beje, žmonės mokėjo panaudoti begalines žilvičio karnos gyvybės atsargas. Ja būdavo tvarstomi lūžiai, dedama ant žaizdų – kaulai gražiai sugydavo, o žaizdos užsiverdavo nepūliuodamos.
Visi šventės papročiai buvo susiję su vienu nepertraukiamu gamtos ciklu, kurį krikščionybė šiek tiek supainiojo, tad daugelį šių papročių dabar galima sutikti ir pavasario karnavalų metu, ir prieš gavėnią, ir per pačias Velykas.
Kam pavasario – kam metų pradžia
Po lygiadienio lietuviai laukia ir kitų pavasario švenčių – Verbos, Velykų, Jorės. Visų jų šventimas yra panašus, padedantis gamtai pabusti. O štai pagal iraniečių kalendorių pavasario lygiadienis – naujų metų pradžia. Greičiausiai metų pradžios suvokimas siejasi su tuo, kad gamta atbunda naujam gyvenimui. Naujų metų pradžią tuo metu švenčia daugelis tautų – iraniečiai, afganai, tadžikai, kazachai, kirgizai, uzbekai – praktiškai visos Didžiojo šilko kelio šalys. Beje, iki 1492-ųjų šis metas žymėjo naujųjų pradžią ir Rusijoje. Manoma, kad senovėje nuo lygės naujus metus skaičiavo ir lietuviai.
Siautulingoji Komojedica
Komojedica (Комоедица) – viena seniausių pagoniškųjų slavų švenčių. (Senovės slavai lokį vadindavo „kom“ (Ком), iš čia ir kilo šventės pavadinimas.) Dvi savaites trunkančią Komojedicą slavai pradėdavo švęsti dar savaitę prieš lygiadienį, linksmybės tęsdavosi dar visą savaitę po jo. Tuo metu ne tik buvo pažymimas šventas gamtos budimas – lygiadienio dieną buvo pagerbiamas dievas Lokys. Nuo pat ryto iškilminga procesija šokdama ir giedodama eidavo į mišką pas dievą Lokį ir nešdavo pirmųjų šventinį rytą keptų blynų auką. Pirmiausia blynus iškilmingai išdėliodavo ant kelmų, o tada prasidėdavo didžiulė visuotinė šventinė puota.
O blynų auka aukota ne atsitiktinai. Nuo senų senovės žmonės garbino saulę, duodančią gamtai gyvybę, o blynas laikytas saulės simboliu, nes jis, kaip ir saulė, apvalus, geltonas ir karštas. Tad senovės slavai tikėjo, kad, valgydami blynus, kartu jie suvalgo ir dalelę saulės šilumos ir galios.
Lygiadienis kitur
Nuo neatmenamų laikų pavasario lygiadienis buvo siejamas su gamtos jėgų pabudimu visose tautose. Štai jau istorikas Bažnyčios mokytojas šv. Beda Garbingasis (apie 672–735) savo pasaulio istorijoje „De temporibus liber“ rašo apie anglišką Velykų pavadinimą Easter, kad jis yra germaniškos kilmės ir kad Velykos pavadintos deivės Ostaros (Ostara, Eostre, Ostern) garbei. (Beje, biblinis Velykų pavadinimas Passover angliškai kalbančiuose kraštuose taip ir neprigijo.)
Ostara – tai vokiečių pavasario ir aušros deivės vardas, jai ir buvo skiriama ši šventė. Kad tai viena seniausių (seniausiai garbinamų) deivių, rodo faktas, jog, kaip teigia šaltiniai, ji garbinta nuo antrojo tūkstantmečio prieš mūsų erą. Senovės keltai ir vokiečiai manė tą dieną deivę grįžtant iš požeminės karalystės. Šventės metu buvo kepamos mažos bandelės ir dažomi kiaušiniai – naujos gyvybės simbolis.
Ostara – tai laikas, kada diena ir naktis susilygina, šviesa laimi prieš tamsą, saulė kasdien stiprėja, kol per Beltainą (senovės keltų švęstą gegužės pirmąją) susijungs su žeme, kad pradėtų naują gyvybę. Deivė Ostara simbolizuoja naujumą, naujos gyvybės ir augimo pradžią. Tai – aušros ir vaisingumo deivė. Manoma, kad šis vardas gali būti siejamas ir su r,ytine žvaigžde, t. y. Veneros planeta.
Kadangi šventė susijusi su pavasariu, gamtos atbudimu, pirmąja žaluma, tad greičiausiai Ostara žymėdavo žemės darbų pradžią žemdirbių kraštuose.
Zoroastrinė (zoroastrizmas – 6 amžiuje pr. m. e. senovės Persijoje susiformavusi ir paplitusi dabartinio Irano teritorijoje religija) pavasarinė naujųjų metų šventė Navruzas buvo švenčiama senovės Persijoje, vėliau buvo priimta islamo. Dabartiniame Irane tai nacionalinė šventė. Navruzo tradicija išplito į didžiąją Centrinės Azijos dalį, Kaukazą, Šiaurės Vakarų Kiniją ir net į Balkanus, ją švenčia kurdai Turkijoje, totoriai ir baškirai Rusijoje, Krymo totoriai Ukrainoje. Pavasario lygiadienis yra šventė ir nazaritams (musulmonų šiitų religinė grupė).
O Egipte kiekvienais metais pavasarį švenčiama Sham El Nessim. Tai oficiali šalies šventė. Iki krikščionybės ji sutapdavo su pavasario lygiadieniu. Jos šventimo tradicija atėjo iš Senovės Egipto ir manoma, kad pradžia – apie 2700-ieji metai prieš mūsų erą. Sham El Nessim švenčia tiek musulmonai, tiek ir krikščionių bendruomenės. Apskritai tai ne religinė, bet visuotinė pavasario šventė.
* * *
Nedaug beliko liko liudijimų, kaip senovėje buvo švenčiama lygiadienio šventė, o ryšys su gamta, tai, be ko žmonės anksčiau neįsivaizdavo savo gyvenimo, tampa daugiau tradicijų puoselėjimu. Tiesa, tradicijas pakoregavo vėlesnės religijos ir laikas, kai kurios šventės švenčiamos labiau, kitos lyg ir nueina į antrą planą ar visiškai pamirštamos. Tačiau, kad ir kaip vadinamas ar pažymimas, lygiadienis – neabejotinai astronominio pavasario pradžia, tad ar nevertėtų susigrąžinti šios mūsų senoliams tokios reikšmingos, o galbūt ir svarbiausios pavasario šventės?
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę