Didžiausia dovana – dovanoti

Daugelis tyrėjų metų metus gilinasi į dovanojimo psichologiją. Jie teigia, kad dovanų teikimas yra labai svarbus žmonių tarpusavio santykiams. Dovanojimo papročiai padeda išsaugoti ir sustiprinti ryšius (bet gali juos ir susilpninti), suartina mylimuosius, šeimos narius ir draugus. Tyrimai taip pat atskleidžia, kad geriausia, kai dovanomis keičiamasi. Tačiau dažnai dovanų paieškos yra alinančios. Ypač prieš didžiąsias metų šventes, esant minioms pirkėjų prekybos centruose, kamščiams keliuose ir įkyrint besaikei reklamai. Stebėjimai rodo, kad dauguma žmonių jaučia ir yra nepatenkinti, jog didžiosios šventės tampa pernelyg komercializuotos. O dovanų pirkimas tampa svarbiausia šventės (tai ypač būdinga Kalėdoms) dalimi. Neretai būna, kad kaip tik šios priežastys lemia, jog dalis žmonių susitarę tarpusavyje atsisako dovanų ritualo. Kokius žmogaus bruožus, asmenų bendravimo ypatumus atskleidžia dovanos parinkimas, dovanojimas ir dovanojimo ritualo atsisakymas? „Sveikas žmogus“ apie tai kalbasi su Šilainių šeimos sveikatos centro gydytoja psichiatre Alvyda Pilkauskiene.
 

Kodėl (ar) svarbu dovanoti dovanas?


Keitimasis dovanomis ar dovanų teikimas yra svarbus, nes kuria tarp žmonių ryšį. Mes gyvename visuomenėje, kurioje dovanų teikimo, dovanos sąvokos palaipsniui tampa vartotojiškumo sinonimu. Tačiau taip buvo ne visuomet, ir faktiškai dovanojimo aktas visuomenėje vaidino svarbų istorinį vaidmenį.
Senovinės visuomenėse, klanai konkuravo, kuris duos daugiausiai, taip kaupdami pagarbą vienų kitiems ir stiprindami genties ryšius. Pagarba priklausė ne tam, kuris daugiausia gavo, bet tam, kuris daugiausia davė. Šiais laikais, nors mes, europiečiai, ir nedaliname dukterų, kad užmegztume gerus ryšius tarp klanų, dovanojimo aktas vis dar kuria galingus draugystės ryšius, juos pagilina, kai mes parenkame dovaną, atspindinčią kito vertę mums.

 

Gerai žinome dovanotojus, kurių dovanos labiau apibūdina juos pačius negu priimančius dovanas. Kaip apibūdintumėte tokius?


Narcizais. Tai šiek tiek parodo žmogaus nesugebėjimą įsijausti į kito asmens vidų. Ši savybė – sugebėjimas įsijausti į kito vidų (psichologai vartoja specialų terminą – „empatija“) – turėtų būti pradėta ugdyti maždaug nuo 6 m. amžiaus. Deja, bet ne kiekvienam pavyksta šią savybę pakankamai giliai išlavinti.
 

O kaip apie tokį dovanotoją, kuris iš tikrųjų sugeba suvokti, ką kitas norėtų gauti dovanų?


Tai, žinoma, idealas. Tai rūpestingas žmogus, suprantantis dovanojimo ritualo svarbą. Svarbu tinkamai parinkti ne vien kalėdines ar gimtadienio dovanas, bet ir tuomet, kai norima dovanoti maisto ar pinigų benamiams ar skurstantiems. O kaip dažnai tokiais atvejais „atsikratoma“ tuo, ką turite kišenėje ar automobilyje... Tiesiog reikia įsigilinti, ko vargstantiems žmonėms iš tikrųjų reikia.
 

O kaip vertinti žmones, kurie metus kaupia dovanų atsargas, o, atėjus Kalėdoms, jas paskirsto?


Tai, ko gero, nėra taip negerai, kaip gali atrodyti (nors tokiais atvejais mes dažniausiai pagalvojame apie šykščią tetą ar uošvienę, sandėliuke sukrovusias saldainių dėžutes su pasibaigusiu galiojimo laiku ar per išpardavimus įsigytų puodelių stirtas). Jei paklaustumėte, sužinotumėt, kad tokie asmenys dažniausiai nori būti garantuoti, kad galės dalyvauti dovanų dalybų rituale ir išvengs streso, atėjus šventinėms dienoms. Juk būna, kad prieššventinėmis dienomis ir tinkamų dovanų negauni, ir per šventinį jaudulį pamiršti, kokia geriausia dovana būtų kuriam nors giminaičiui.


 

Tačiau esama ir tokių, kurie neigia dovanų teikimo ritualą („niekada nieko nedovanoju“). Ko jie netenka?


Tai gali būti tokie asmenys, kurie nemoka subtilios dovanų kalbos. Jie praranda galimybę apmąstyti savo ryšius su kitais, juos sustiprinti. Ir, žinoma, jie negauna dovanų patys! Taip jau yra, kad „dovanų kalbą“ vieni gerai perpratę ir vartoja laisvai, o kiti – ne. Tokie žmonės atima savo pačių laimę. Kai dovanoji „nieko“, pats gauni ... susierzinimą, piktumą, irzlumą, blogą nuotaiką. JAV buvo atliktas tyrimas, kurio metu dalyviams buvo įteikta po 20 dolerių ir vienų paprašyta nusipirkti ką nors sau, kitų – kitiems. Įvertinus laimės pojūtį, paaiškėjo, kad dovanojusiųjų laimės rodikliai daug aukštesni. Taigi. Australijos aborigenai, kurie pagal savo papročius įvairiomis progomis dovanoja pusę savo nuosavybės, gali būti suradę patikimą kelią į laimę.
 

Kaip apibūdinti gaunantį dovaną ir sakantį „na ką jūs, nereikėjo“?


Lygiai taip pat kaip svarbu dovaną nuoširdžiai parinkti ir įteikti, lygiai taip pat svarbu ir tinkamai ją priimti. Išties dažnas lietuvis vietoj gražių padėkos žodžių dievažijasi: „Ką jūs! Kam tas vargas! Nereikėjo!“ Juk tokie žodžiai gana egoistiški. Toks pasakymas tarsi apvagia dovanos įteikėją, atima iš jo galimybę pajusti, kad dovanos reikėjo, kad taip rūpestingai jo parinktas daiktelis nei įdomus, nei kam reikalingas.
Betgi turėkite omenyje, kad tai taip pat gali reikšti, jog dovanodami jūs pervertinote priimantįjį, kad dovana priimtina, tik gavėjas nepakankamai save vertina. Net sunku įsivaizduoti, kiek daug yra žmonių, kurie mano esą neverti to, ką gauna dovanų.
Dovanojantis patiria ne mažiau džiaugsmo nei gaunantis, todėl priimdami dovanas pasistenkite tinkamai reaguoti, kad kiekvienas gautų savąją džiaugsmo ir laimės dalį.
 

Pastaraisiais metais populiarėja dovanų čekiai. Ar be piniginės esama dar kokios nors vertės tokioje dovanoje?


Įdomus ir aktualus klausimas. Dovanų čekis išreiškia tik pinigų skaičių. Tuo tarpu dovanojant daiktą, jam suteikiama papildoma „dovanos vertė“, kuri yra kiekybiškai neišmatuojama. Atlikdami tyrimą, mokslininkai dovanojo studentams menkaverčius puodelius. Paklausus, už kiek parduotų dovanotą puodelį, atsakymai paprastai viršydavo 7 dolerių sumą. Tačiau paklausus negavusius dovanų, už kiek jie įsigytų tokį puodelį, visi pasiūlė mažiau nei 3 dolerius. Galima mėginti svarstyti, kad tas 4 dolerių skirtumas sudaro papildomą „dovanojimo akto“ vertę gavusiam dovaną. Pinigai verti tiek, kiek ant jų parašyta. Bet už juos įgyta dovana tampa vertingesnė. Įdomu, kad ši dovanojimo akto suteikta „pridėtinė“ dovanos vertė lieka net ir tada, kai dovana nepatinka ir gaunantysis norėtų už dovanai išleistus pinigus nusipirkti ką nors kitą.
 

Ar egzistuoja „vyriškas ir moteriškas“ dovanos parinkimo stilius?


Jau jauname amžiuje išryškėja lyčių skirtumai dovanojant dovanas. Berniukai ir mergaitės į tai žiūri visiškai skirtingai. Mergaitės dažniausiai yra labiau susijusios su dovana, jos pakavimu ir įteikimu. Berniukams visa tai dažniausiai visai nerūpi. Šios tendencijos išlieka ir tolimesniame gyvenime. Jei norite įrodymų, atkreipkite dėmesį, kiek vyrų prekybos centruose ieško kalėdinių dovanų paskutinę akimirką.
Moterys paprastai linkusios parinkti sentimentalias, o vyrai – praktiškesnes ir ekonomiškai vertingesnes dovanėles. Santuokoje paprastai moteris atsakinga už dovanų parinkimą ir supakavimą. Vyrai teikdami dovanas neretai turi „taktinių sumetimų“. Tačiau jaudintis neverta, nes moterys pakankami gerai suvokia, kad vyrai tais sumetimais dažniau vadovaujasi.
Beje, dovanų pasikeitimas tarp sutuoktinių yra labai paprastas ir aiškus būdas parodyti domėjimąsi vienas kitu, sustiprinti jausmus. Deja, tai gali atskleisti ir artėjančią santykių pabaigą. Kai kurių skyrybų tyrimai parodė, jog sutuoktiniai žinojo, jog santuokai artėja galas pagal gaunamas dovanas, ar kai jų partneris nustodavo dovanoti dovanas. Tai tik patvirtina faktą, kad, nustoję teikti dovanas, žmonės praranda labai svarbią socialinio gyvenimo dalį.
 

Apibendrinimas


Nors dovanų paieškos dažnai kelia frustraciją ir dėl to neretam kyla noras viską mesti – tokia elgsena nebūtų sveikas pasirinkimas. Žinoma, švaistytis pinigais nėra jokio būtino reikalo, tačiau visiems drauge atsisakyti keitimosi dovanomis – bloga mintis. Atsisakantieji teikti ir gauti dovanų, praranda kai ką labai svarbaus – jie praranda ypatingus ryšius su šeimos nariais, giminaičiais ir draugais. Uždrausdami kitiems dovanoti dovanas, atimate jiems galimybę pagalvoti apie kitus asmenis. Taigi nedalyvaudami dovanų dovanojime/apsikeitime, jūs apvagiate save ir kitus.
Neseniai ištyrus naminių gyvūnų augintojus, pastebėta, kad šeimininkai, stengdamiesi padaryti savo globotinius laimingus, patiria stiprius teigiamus jausmus. Jie labai stengiasi pagerinti savo gyvūnėlių savijautą ir komfortą. Šis tyrimas patikimai rodo, kad, dovanodami dovanas, mes vis dėlto siekiame ir gauname kažką sau, nes gyvūnai juk negali atsakyti tuo pačiu. Dovanojimas – tai nėra vien tik daikto ar kokios nuosavybės perleidimas artimam žmogui. Tai parodo, ką mes galvojame, jaučiame, ieškodami dovanos.
Dovanodami kitam dovanojame sauDidžiausia poveikį dovanų teikimo metu paprastai patiria dovanotojas. Dovanų teikimas padeda mums sustiprinti savo jausmus kitiems, parodyti, kad jie mums labai rūpi.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai