){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pagalba besimokantiems vaikams gali būti sudėtinga užduotis tėvams. Dažnai, geriausių ketinimų vedini, tėvai, patys to nesuvokdami, daro klaidų.
Mes norime, kad mūsų vaikams sektųsi, kad jie geriau mokytųsi ir turėtų geresnes galimybes ateityje. Bet, kita vertus, ne vienas pagalvoja ir tai, kad, jei vaikas prastai mokysis, aplinkiniai prastai vertins mus kaip tėvus, nukentės mūsų pačių savęs vertinimas. Taigi viena iš klaidų yra spaudimas, siekiant įsitikinti, kad vaikui mokykloje TIKRAI sekasi. Tačiau tai gali sukelti vaiko pyktį, priešiškumą ir menkavertiškumo jausmą.
Kitas dalykas, kurio nereikia akcentuoti, – tai susitelkimas į pasiekimus. Kaip tėvai, mes žinome, koks svarbus geras išsimokslinimas bus vėliau gyvenime, ir stengiamės tai paaiškinti savo vaikams. Bet čia yra viena iš didžiausių klaidų. Privalome žinoti, kad vaikai, ypač mažesni, daugiau susitelkia į čia ir dabar ir mažai galvoja apie ateitį. Jei dažnai bus akcentuojama ateitis (pvz.: jei tu blogai mokysiesi, būsi šlavėjas), vaikas gali pradėti bijoti ateities ir palūžti. Vaikai nesigilina į mokymosi svarbą, tai yra tiesiog kažkas, kas turi būti padaryta. Jų suvokimas apie ateities karjerą labai ribotas. Todėl labai svarbu išmokyti vaikus nuo pat pradžių mėgautis naujomis žiniomis, siekti sužinoti kažką naujo, supažindinti su įvairiais mokymosi būdais, kurie yra įdomūs, padedantys įsiminti, susieti žinias ir pritaikyti praktikoje. Būtent šiuo laikotarpiu labai svarbu, kad vaikai būtų orientuoti į mokymosi procesą, o ne į pažymius, kad tėvai nevertintų vaiko už gautus pažymius, nes vėliau tai gali sukelti vaikui didelių sunkumų. Pavyzdžiui, jei vaikas visuomet gaus tik gerus pažymius, jausis pranašesnis už kitus. Tačiau, jei vieną kartą jam nepasiseks, jis patirs didelę traumą ir savo akyse taps niekam tikęs, nevertingas.
Jei vaikas nenoriai ruošia namų darbus, galima padidinti jo motyvaciją pažadant mėgstamą pramoginę laidą, kai susidoros su užduotimis. Geriausia būtų bendra įdomi veikla su šeimos nariais, įdomios knygos paskaitymas. Rinkoje yra daug įdomių ir naudingų knygų apie kūrybiškumo ugdymą. Tai gali pasitarnauti keliant motyvaciją.
Taip pat reikia žinoti, kad negalima palikti namų darbų vėlam vakarui. Jei namų darbai atliekami vėlai vakare, vaikas bus išvargęs, visi skubės kuo greičiau atlikti namų darbus, bus suirzę ir nekantrūs, ir tai taps tarsi bausmė, o ne malonumas sužinoti kažką naujo.
Kita tėvų klaida – nebendravimas su mokytojais – atima abipusės komunikacijos galimybę. Nereikia laukti klasės susirinkimo, jei kyla kokių klausimų. Be to, mokytojas gali pasakyti, kokios spragos ir kuo galima padėti, o tėvai galės papasakoti, koks vaikas yra namuose, kas skatina, o kas mažina jo motyvaciją (vieniems reikia palaikymo, kitiems griežtesnio žodžio).
Dar kitas sunkumas – tai nekokybiškas tėvų bendravimas su vaikais. Pastaruoju metu tėvai stengiasi pasirūpinti materialine gerove, o bendravimas šeimoje nueina į antrą planą. Vaikai dažnai visą dieną būna namuose vieni, o grįžę tėvai puola atlikti namų ruošos darbus, ir taip bendravimas tampa labai paviršutiniškas. Be abejo, čia svarbi ir A. Maslow poreikių hierarchinė piramidė, kur savęs aktualizavimas poreikių hierarchijoje užima aukščiausią tašką. Kad atsirastų šis poreikis, būtina patenkinti poreikių hierarchijoje žemiau esančius poreikius, tokius kaip fiziologinius (alkio, šilumos), saugumo, meilė bei pripažinimas. Tuomet vaikas galės siekti savęs aktualizavimo, kas ir yra mokymosi tikslas.
Labai svarbu palaikyti vaiką, jei jam iš karto nepasiseka pasiekti laukto rezultato. Nes jis gali pasijusti nevykėlis, ir tai paprastai nedidina jo motyvacijos, kad padarytų geriau. Svarbu vaikui žinoti, kad reikia pasiekti užsibrėžtą tikslą, ir nebūtinai jis turi būti tobulas, svarbiausia – nenuleisti rankų ir užbaigti pradėtą darbą. Taip pat būtina vaikui paaiškinti, kad pasisekimas gali būti visokių formų. Kai kurie jų pranoks kitus sporto, dramos, muzikos ar meno srityje, dar kiti bus puikūs vadovai ar pagalbininkai t.t.
Beje, tėvai neturėtų apsiriboti tik mokymo programa mokykloje. Reikia pasistengti įžiūrėti ir kitus vaiko pomėgius. Gal jam vertėtų lankyti meno būrelius, sporto ar muzikos mokyklą. O ir mokymo programa gali neatitikti vaiko smalsumo. Taigi pasiteiraukite vaiko, kas jam dar įdomu, ir pasistenkite parūpinti jam knygų, vaizdajuosčių norima tema, nueikite kartu į muziejų. Tačiau reikia priminti, kad tėvai turi būti atsargūs, kad nesistengtų įgyvendinti savų svajonių, o įžvelgtų tikrus vaikų pomėgius bei polinkius.
Taip pat reikia paminėti, kad tėvai, dabar turėdami galimybę išvykti pailsėti į kitas šalis, dažnai vaikus paima iš pamokų. Taip formuojasi požiūris į mokslą – svarbiau išvykti pailsėti, patirti malonumą, o ne būti pamokose ir įgyti naujų žinių.
Žmogaus smegenims patinka mokytis, ką tik gimęs kūdikis dega noru pažinti pasaulį ir augdamas vis stengiasi tapti savarankiškesnis, viskuo domisi ir siekia pažinti aplinką. Tačiau kartais mūsų, tėvų, netinkamas elgesys ar požiūris užkerta kelią tam žingeidumui, ir taip motyvacija siekti naujų žinių silpsta. Tikriausiai pastebėjote, kad pradinukai arba pirmokėliai vis dar trokšta eiti į mokyklą, tačiau po kelerių metų sudėtinga būtų rasti moksleivį, kuris vis dar veržtųsi į pamokas. Nėra konkretaus amžiaus, kada tai gali atsitikti. Taip dažnai pasitaiko pakeitus mokyklą ar įvykus dideliems pasikeitimams vaiko gyvenime, tokiems kaip artimojo mirtis, tėvų skyrybos, persikraustymas ir mokyklos pakeitimas, geriausio draugo praradimas, nesutarimai su mokytojais ar bendraamžiais, paauglystės laikotarpiu ir ypač – patyčių metu.
Kita vertus, vyresni vaikai jau labiau supranta, kad į mokyklą reikia eiti, kad nėra kitos išeities. Be to, jie jau labiau moka susidoroti su savo jausmais. Todėl labai svarbu jau nuo pirmos mokyklos dienos tėvams būti budriems ir be priežasties neleisti vaikams praleidinėti pamokų. O jei atsitinka taip, kad vaikas neina į mokyklą, ritmas namuose turi būti panašus kaip mokykloje ir patartina vengti televizijos, kompiuterinių žaidimų ar kitokios labai įdomios veiklos, kad tai netaptų paskatinimu neiti į mokyklą. Tada vyresnis vaikas – jei tai tiesiog nenoras eiti į mokyklą, o ne kita priežastis, kaip, pavyzdžiui, patyčios, lengviau susitaikys su mintimi, kad į mokyklą eiti reikia.
Mergaitės tradiciškai yra mažiau linkusios konfliktuoti. Kadangi iš mergaičių tikimasi, kad jos gerai mokysis, tai mergaitės stengiasi nenuvilti tėvų, pedagogų ir neparodo savo nepasitenkinimo.
Dirbdami išvien, tėvai ir mokytojai gali sustiprinti vaiko motyvaciją mokytis. Mokytojas su tėvais turėtų puoselėti įgimtą vaiko smalsumą, stengtis neriboti jo vaizduotės, kurti demokratiškus santykius.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę