Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Diagnostika  » Kvėpavimo sistemos tyrimai – svarbūs diagnostikai

Kvėpavimo sistemos tyrimai – svarbūs diagnostikai

Sergantis žmogus paprastai būna daug jautresnis ir lengviau pažeidžiamas. Ypač kai liga sunkesnė, kelianti stiprius fizinius skausmus, negalavimus. Tokiam žmogui, be gydymo, reikia ir emocinio palaikymo, taip pat svarbu žinoti, kad daroma viskas, kad jis pasveiktų. Kartais pacientai skundžiasi, kad gydytojai, esą taupydami, nepaskiria svarbių tyrimų. Kokie tyrimai gali ir turi būti atliekami sergantiesiems kvėpavimo sistemos ligomis? Kalbamės su Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologe ir klinikine imunologe medicinos mokslų daktare docente Jūrate Staikūniene (www.cd8klinika.lt).
 

Kokie pagrindiniai tyrimai sergantiesiems kvėpavimo sistemos ligomis atliekami pirmiausia?

Pirmiausia gydytojas apžiūri, išklauso ligonio nusiskundimus, atlieka auskultaciją, kurios metu fonendoskopu klausoma kvėpavimo sistemos organų sukeliamų garsų. Paciento prašoma giliai įkvėpti ir iškvėpti, o gydytojas įvertina, koks kvėpavimas abiejose plaučių pusėse, ar nėra karkalų, ar kvėpavimas neprislopęs. Atsižvelgiant į auskultacijos rezultatus, sudaromas tolesnis tyrimų planas. Dažniausiai po to atliekama spirometrija, t.y. vertinama kvėpavimo funkcija. Šio tyrimo metu išmatuojama gyvybinė plaučių talpa, palyginama su norma. Gyvybinė plaučių talpa sumažėja sergant plaučių uždegimu, tuberkulioze, po plaučių operacijos (plaučių talpos mažėjimas siejamas su plaučių paviršiaus sumažėjimu).

Kitas žymuo, kuris stebimas spirometrijos metu, yra kvėpavimo greitis, t.y. matuojama, kiek oro iš plaučių per sekundę iškvepia žmogus. Šis tyrimas yra vadinamasis auksinis standartas diagnozuojant lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL), kurios metu dėl bronchų obstrukcijos (susiaurėjimo) iškvepiamo oro greitis sulėtėja. Taip pat iškvėpimo greitis mažesnis sergant astma.

Nustačius kvėpavimo takų obstrukciją, kitas etapas yra išsiaiškinti, ar šią patologiją galima panaikinti medikamentais. Tuomet pacientui duodama įkvėpti bronchus plečiančio vaisto ir po 20 min. tyrimas vėl kartojamas. Jeigu, pacientui suvartojus vaistų, bronchų obstrukcija nenustatoma, diagnozuojama astma. Jeigu išlieka (tokią būklę medikai įvardija kaip stabilią bronchų obstrukciją) - įtariamas lėtinis bronchitas arba LOPL.

Taip pat gydytojai atlieka kraujo įsotinimo deguonimi įvertinimą, t.y. saturaciją. Tam reikalinga pulsoksimetrija, t.y. tyrimas, kurio metu uždedamas specialus antpirštis ir stebimas deguonies prisotinimas žmogaus arteriniame kraujyje bei pulso dažnis. Kraujo įsotinimas deguonimi turėtų būti didesnis kaip 95 proc. Sumažėjęs įsotinimas rodo, kad kvėpavimo funkcija yra nepakankama. Tokiu atveju ligoniui atliekamas išsamus kraujo tyrimas, tiriama kraujo dujų sudėtis - šarmingumas, rūgštingumas ir t.t.

{banner-24}

Prašome pakomentuoti radiologinius tyrimus. Kokią informaciją jie suteikia gydytojui?

Radiologinis tyrimas - tai krūtinės ląstos rentgenograma. Šio tyrimo metu žmogus fotografuojamas iš priekio arba/ir iš šono (dažniausiai kairiojo). Rentgenograma - labai informatyvus tyrimas, jis leidžia diagnozuoti įvairias anomalijas - navikus, plaučių uždegimą, parodo lėtinio bronchito požymius, tuberkuliozės ar kitus neaiškius židinius, kurie gali būti sergant plaučių vėžiu arba plintant jam į plaučius. Be to, atlikus rentgenogramą, galima įvertinti ir pačius plaučius, taip pat kaulų sistemą (matome šonkaulius, krūtinkaulį), galime įtarti, kas darosi pleuros ertmėje (joje gali kauptis skystis arba oras), taip pat galime įvertinti plaučių audinį ir net širdį, nes matome širdies kontūrus, pagal kuriuos galime įtarti širdies nepakankamumą.

Kitas radiologinis tyrimas - kompiuterinė tomografija (KT). KT niekada nebūna pirmaeilis tyrimas, jis atliekamas tik jau radus pokyčių krūtinės ląstoje ir skirtas jiems detalizuoti. KT metu pasluoksniui skenuojama krūtinės ląsta. Šio tyrimo metu papildomai suleidę kontrastinės medžiagos, pamatysime kraujagysles ir plaučių kraujotaką, galėsime įvertinti, ar ji sutrikusi, ar plaučių arterijose yra krešulių.

Žmonės, išgirdę, kad plaučių rentgeno nuotraukoje matyti bronchito ar kitos ligos liekamųjų reiškinių, sunerimsta, nes nesupranta, ką tai reiškia. Jiems kyla klausimas, ar tokią būklę reikia gydyti.

Taip sakydami gydytojai paprasčiausiai konstatuoja faktą, kad žmogus, galbūt net nieko neįtaręs, jau persirgo plaučių liga. Dažnai lėtiniu bronchitu sergančiam žmogui gydytojas gali pasakyti, kad jo plaučių piešinys paryškėjęs. Liekamieji reiškiniai plaučiuose gali būti matomi persirgus tuberkulioze, nes sveikstant tuberkuliozės židiniai ne tik randėja, bet ir kalkėja. Būtent šios kalkės, susikaupusios buvusiuose tuberkuliozės židiniuose, labai intensyviai ir aiškiai matomos rentgeno nuotraukoje. Be abejo, nusilpus organizmui ar pavartojus imuninę sistemą slopinančių vaistų, tuberkuliozė gali atsinaujinti. Tuomet bus reikalingas gydymas, bet liekamųjų jos židinių gydyti tikrai nereikia.

Kokiais atvejais reikalingi endoskopiniai tyrimai?

Vienas pagrindiniu endoskopinių tyrimų - bronchoskopija, kai specialiu endoskopu apžiūrima nosiaryklė, gerklos, trachėja, bronchai. Tyrimas atliekamas taikant vietinę arba bendrą nejautrą.

Šio tyrimo metu gydytojas gali matyti, koks yra bronchų sekretas (pūliai, kraujas ar gleivės), taip pat aptikti įvairius darinius ir kartu atlikti biopsiją (paimti gabalėlį audinio ir ištirti jį laboratorijoje). Tai itin svarbu nustatant vėžines ligas. Medžiaga biopsijai imama iš bronchų arba iš plaučių praduriant bronchus. Toks tyrimas gana sudėtingas ir atliekamas kontroliuojant rentgeno spinduliais. Minėta bronchoskopija priskiriama prie diagnostinių tyrimų, tačiau dar galima atlikti ir gydomąsias bronchoskopijas. Šių tyrimų metu atliekamos gydomosios procedūros: stabdomas kraujavimas, šalinami polipai, svetimkūniai ir kt.

Taip pat bronchoskopijos metu gali būti atliktas bronchoalveolinis lavažas. Jo metu bronchai ir alveolės praplaunami, o paimtas skystis ištiriamas laboratorijoje, kurioje nustatoma, kokios ląstelės tame skystyje vyrauja (tiriama ląstelių sudėtis: limfocitai, neutrofilai, makrofagai ir kt.). Gavus šio tyrimo rezultatus, tikslinama diagnozė, nes įvairioms ligoms būdingas tam tikrų ląstelių skaičiaus padidėjimas.

Kokie nauji tyrimai atėjo į gydytojų praktiką?

Prieš porą metų Kauno klinikose buvo įdiegtas naujas diagnostinis tyrimas, kurio metu atliekant bronchoskopiją biopsijos medžiaga paimama iš šalia bronchų esančių limfmazgių. Tyrimas atliekamas jo eigą kontroliuojant ultragarsu. Šis tyrimas svarbus įtariant įvairias piktybines limfmazgių ligas, sarkoidozę, taip pat tiriant vėžio išplitimą į limfmazgius.

Kokie pasiekimai nustatant kvėpavimo sistemos ligas pagal genų mutacijas?

Yra dvi dažniausios paveldimos ligos, kurios pasireiškia lėtiniu plaučių pažeidimu, - tai cistinė fibrozė (CF) ir alfa 1 antitripsino stoka. CF diagnozuojama atliekant kraujo genetinį tyrimą, kuris nustato šios ligos geno mutacijos tipą. Alfa 1 antitripsino stokos atveju matuojama jo koncentracija kraujo serume ir tada nustatoma genų mutacija.

Nauja, kad sergantiesiems plaučių vėžiu galima ištirti biopsijos medžiagą ir nustatyti, ar vėžio ląstelėse yra epidermio augimo faktoriaus receptoriaus geno mutacijų. Tai pati naujausia technologija, leidžianti skirti pažangiausią gydymą, paremtą šio receptoriaus blokavimu. Tiesa, ši vėžio forma gana reta.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2025. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2025. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS