Vitaminas B12. Kai organizmas negauna pakankamai vitamino B12, žmogus taip pat gali susirgti mažakraujyste. Ši liga nėra dažna. Organizme yra pakankamos vitamino B12 atsargos (jų gali užtekti net keleriems metams), tačiau ir gausios atsargos išsenka, jei laiku nepapildomos. Dažniausiai vitamino B12 trūkumas išsivysto dėl to, kad jis nepasisavinamas iš virškinimo trakto. Su maistu gaunamo vitamino B12 gali trūkti tik labai griežtiems vegetarams (tiems, kurie visiškai nevalgo ne tik mėsos, bet ir pieno ar kiaušinių). Vitaminą sunkiau pasisavinti dėl įvairių skrandžio ir žarnyno ligų, po skrandžio ar žarnyno operacijų, senyvo amžiaus žmonėms. Trūkstant vitamino B12, ląstelės, iš kurių išsivysto raudonieji kraujo kūneliai, tampa stambios, tačiau nepilnavertės. Taip pat pažeidžiami nervai, ypač rankų ir kojų pirštų. Nervai pažeidžiami dažniau, nei išsivysto mažakraujystė.
Folinė rūgštis. Jei trūksta kito vitamino - folinės rūgšties, raudonieji kraujo kūneliai pakinta panašiai kaip ir tada, kai trūksta vitamino B12. Organizme nėra didelių folinės rūgšties atsargų, todėl jas nuolat reikia papildyti. Mažakraujystė dėl folinės rūgšties stokos išsivysto, kai šio vitamino trūksta maiste. Daugiausiai folinės rūgšties yra žaliose lapinėse daržovėse, vaisiuose, kepenyse. Taip pat mažakraujystė gali prasidėti, kai padidėja šio vitamino poreikis. Gana dažnai taip atsitinka nėščioms moterims. Folinės rūgšties poreikis taip pat padidėja sergant odos liga psoriaze, vartojant kai kurių vaistų (pavyzdžiui, kai kurių geriamųjų kontraceptikų, vaistų nuo traukulių).
Vitaminas C. Jo trūkumas tiesiogiai mažakraujystės nesukelia, tačiau šis vitaminas padeda iš virškinimo trakto pasisavinti geležį. Todėl jei trūksta geležies, labai svarbu gauti pakankamai vitamino C.
Dažniausiai tokius simptomus, kaip nuovargis, silpnumas, dusulys, rankų ir kojų tirpimas, išblyškusi oda, dirglumas ar nemiga, žmonės priskiria pavasariniam vitaminų trūkumui. Tačiau tai ne visada teisinga. Priežastis gali būti mažakraujystė. Ką daryti, jei gydytojas diagnozavo mažakraujystę? Apsimesti it niekur nieko ir gyventi toliau?...
Skaityti daugiauMūsų kraujas, cirkuliuodamas kraujagyslėmis, aprūpina įvairiomis medžiagomis organizmo audinius. Kad kraujas galėtų gerai atlikti savo darbą ir visi organai veiktų darniai, svarbu, kad organizmas gautų pakankamą kiekį kraujodarai reikalingų maisto medžiagų. ...
Skaityti daugiauNors pavasarį, rodos, tereikia gėrėtis bundančia gamta ir vis šiltesne saulute, tačiau neretai džiaugtis vienu gražiausių metų laiku trukdo nuolatinis nuovargis, jėgų trūkumas. Tokiu atveju dažnai būna kalta mažakraujystė, ypač dabar, kai organizmas dar neatsigavęs po žiemos. Kad kraujas gerai atliktų savo darbą, turime gauti pakankamai reikalingų maistingųjų medžiagų. Deja, neretai tam vien tinkamo maisto nepakanka....
Skaityti daugiauVyresnio amžiaus žmonės dar mena biologijos vadovėlyje parašytą frazę: jeigu motinos kraujo rezus faktorius yra neigiamas, o tėvo – rezus teigiamas, jie saugiai gali turėti tik vieną vaiką. Laimei, medicina žengia į priekį, dabar tokių ribojimų jau nebėra, tačiau, kad naujovės padėtų užkirsti kelią gresiančioms nelaimėms, vien ramaus laukimo nepakanka....
Skaityti daugiauDvejus metus (2005–2007 m.) Vilniaus medikų vykdytas tyrimas parodė, kad net 87 proc. vaikų anemija (geležies stokos sukelta mažakraujystė) buvo nustatyta jau pirmo bendrojo kraujo tyrimo metu....
Skaityti daugiauPraėjusiame žurnalo numeryje rašėme apie mažakraujystės priežastis, simptomus, gydymą, mitybą bei geležies trūkumą sergant šia liga. Tačiau mažakraujystė gali prasidėti ne tik dėl geležies trūkumo. Liga prasideda ir kai trūksta vitamino B12 ar folinės rūgšties. Šiame straipsnyje trumpai pakalbėsime apie šiuos vitaminus bei pateiksime laisvai parduodamų preparatų nuo mažakraujystės aprašus su trumpu komentaru....
Skaityti daugiauPavasarinis nuovargis – šiuo laiku ypač dažnai girdima frazė. Kas tai – kasmet pasireiškiantis sveikatos sutrikimas ar kitų ligų simptomas? Konsultuoja psichologė Vita ČIORAITIENĖ....
Skaityti daugiauVis greitėjant gyvenimo tempui, sunku pakankamai dėmesio skirti savo mitybai. Nuolatinis laiko stygius verčia maitintis greitai paruošiamu maistu. Bulvių traškučių pakelis ir buteliukas kokakolos – gana dažni moksleivio priešpiečiai. Toks maistas ne tik sukelia virškinimo sutrikimų, bet iš jo negaunama žmogaus organizmui reikalingų vitaminų ir mikroelementų. Jame nėra ir organizmui reikalingo mikroelemento – geležies (Fe). Per parą su maistu organizmas jos turi gauti iki 10–15 mg, kitaip gali vystytis geležies stokos anemija (mažakraujystė), Tai viena iš dažniausiai pasitaikančių anemijų rūšis, ypač moterims ir vaikams. Apie tai, ką turėtume daryti, kad organizmas nepritrūktų geležies, pasakoja VšĮ Alytaus poliklinika bendrosios praktikos gydytoja Zita KIGUOLIENĖ....
Skaityti daugiau