Lytis tapo įprasta skirstyti į „stipriąją“ ir „silpnąją“. Dažnai keliamas lyčių lygybės klausimas, kovojama dėl pačių įvairiausių teisių ir prievolių. Kita vertus, net ir nekreipiant dėmesio į anatomines vyrų ir moterų tapatybes, šios dvi lytys visada skyrėsi ir turbūt skirsis beveik visais gyvenimo aspektais (jokiu būdu nenoriu pakurstyti lyčių nelygybės klausimo, nes tiek vyrai, tiek moterys turi ne užgožti, o papildyti vieni kitus), tačiau gyvenimas ir gamta neretai laikosi savo taisyklių. Vienas iš dėsningumų – trumpesnis vyrų gyvenimas. Kodėl taip yra ir ar galima pūsti prieš vėją?

Kodėl skaičiuojame gyvenimo trukmę?

Gyvenimo trukmė – labai svarbus demografinis rodiklis ir skaičiuojamas jis ne dėl to, kad iki begalybės vėlinti pensijos amžių. Vidutinė būsimo gyvenimo trukmė – vienas reikšmingiausių visuomenės materialinio bei kultūrinio gyvenimo lygio ir sveikatingumo žymenų. Labiau išsivysčiusiose šalyse ir gyvenimo trukmė ilgesnė (ji priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant sveikatos priežiūrą, ekonomines ir socialines sąlygas ir t.t.). Pavyzdžiui, Japonijoje, Andoroje, Singapūre vidutinė gyvenimo trukmė viršija 81 metus, o kai kuriose Afrikos valstybėse (tam didelės įtakos turi sergamumas AIDS), pavyzdžiui, Botsvanoje, vidutinė gyvenimo trukmė nesiekia nė 34 metų..

Tikėtina gyvenimo trukmė – kintamas žymuo

Keičiantis žmogaus amžiui, tikėtina gyvenimo trukmė taip pat keičiasi. Pavyzdžiui, sulaukus vienerių metų amžiaus, ilgesnės vaiko gyvenimo trukmės tikimybė padidėja. Tuo sėkmingai operuoja ir draudimo bendrovės, išbraukdamos vyresnius nei metų amžiaus vaikus iš tam tikros rizikos grupės ir suteikdamos platesnes gyvybės draudimo galimybes bei palankesnes sąlygas.

Vyrų ir moterų gyvenimo trukmės vidurkis – nevienodas

Moterys visada turi daugiau šansų gyventi ilgiau u savo vyrus. Kalbant pasaulio mastu, vidutinė moterų gyvenimo trukmė yra 66 metai, tuo tarpu vyrų – 62,7 metų. Beje, statistikos duomenimis, didžiausia „praraja“ vertinant vidutinę lyčių gyvenimo trukmę pastebima kaimyninėje Rusijoje. Rusaitės gali tikėtis gyventi net 13 metų ilgiau už savo tėvynainius. 2006 metų duomenimis, Lietuvoje vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė buvo 77,1 metų, tuo tarpu vyrų – tik 66,4 metai. Mirtingumui vis dar lenkiant gimstamumą, ilgainiui rizikuojame likti pagyvenusių moterų tauta.

Kodėl vyrai gyvena trumpiau?

1.   Statistiškai jie suvartoja daugiau alkoholio, tabako ir narkotinių medžiagų nei moterys. Japonijoje atliktas tyrimas patikimai įrodė, kad rūkantys keturiasdešimtmečiai vyrai gali tikėtis 3,5 metų trumpesnės gyvenimo trukmės už nerūkančius bendraamžius vyrus.
2.   Savižudžių vyrų daugiau nei moterų.
3.   Statistiškai vyrus nužudo dažniau nei moteris.
4.   Daugiau vyrų žūsta atlikdami karinę prievolę.
5.   Vyrai dažniau rizikuoja savo gyvybe (vairavimo įpročiai, ekstremalus sportas ir t.t.).
6.   Labai įdomus faktas, bet atrodo, kad moterų sveikata mokslininkus domina labiau: antai, pavyzdžiui, sukurti 7 visiškai skirtingi vaistai krūties vėžiui gydyti ir tik 1 – prostatos vėžiui gydyti.
7.   Trumpesnę gyvenimo trukmę gali lemti ir hormonas testosteronas. Tokią prielaidą mokslininkai iškėlė pastebėję, kad eunuchų gyvenimo trukmė visuomet ilgesnė už sėklides turinčių vyrų gyvenimo trukmę.
8.   Vyrai rečiau kreipiasi į gydytojus sutrikus sveikatai, dažniau nusižengia gydytojo rekomendacijoms.

Tai įdomu

Perskaitę anksčiau pateiktus punktus, reikiamas išvadas, be abejo, jau galėjote padaryti. Šioje skiltyje rasite kai kurių papildomų faktų, kurie, anot mokslininkų, padeda vyrams gyventi ilgiau. Taigi:
•   Vedę vyrai gyvena vidutiniškai 9 mėnesiais ilgiau už nevedusius bendraamžius bičiulius. Gaila, bet gyvenimo trukmė neturi tokios įtakos žmonoms. Logiškų paaiškinimų (tokių kaip: jos pasirūpina vyrų sveikata, vedę vyrai rečiau rizikuoja savo gyvybe ir t.t.) daug, į juos nesigilinkime, tiesiog pripažinkime šį faktą.
•   Homoseksualūs santykiai net 20 metų sutrumpina tikėtiną vyrų gyvenimo trukmę.
•   Vidutinė gyvenimo trukmė pradeda ilgėti, kai žmogus mokėsi daugiau kaip 12 metų per savo gyvenimą. Harvardo Medicinos mokyklos tyrėjai nustatė, kad geresnį išsilavinimą turintys asmenys gali tikėtis sulaukti vidutiniškai 82 m. amžiaus, o mažiau išsilavinę – 75 m. Taigi mokytis – niekada nevėlu.

"Sveikas žmogus" 2008 m. Nr. 6

Įvertinkite straipsnį:
-3	-2	-1	0	+1	+2	+3
(-3 - visiškai netenkina; +3 - labai gerai)

Komentarai [1]:

Turas, 2008-08-31 18:46:56 Tema įdomi, man aktuali, manau, būsiu nuolatinis tinklapio svečias

Jūsų vardas arba slapyvardis:

El.pašto adresas (nebūtinas):

Komentaras: