){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Maisto skaidulos, arba ląsteliena, – augalinių produktų dalys, kurios atsparios žmogaus virškinimo fermentų poveikiui. Svarbiausias jų šaltinis – augalinis maistas, t.y. kompleksiniai angliavandeniai, kurių yra daugelyje vaisių, daržovių, grūdinių kultūrų.
Maisto skaidulos skirstomos į tirpias (avižos, jų sėlenos, obuoliai, kriaušės citrusiniai vaisiai, ankštiniai (žirniai, pupelės, lęšiai), riešutai, gyslotis) ir netirpias (javai, kviečiai ir jų sėlenos, nesmulkinti grūdai, sėklos, įvairios daržovės – kopūstai, kalafiorai, morkos, agurkai, pomidorai, cukinijos, salierai ir kt.).
Daugumoje daržovių, vaisių ir uogų yra abiejų tipų skaidulų (įvairiu santykiu). Pvz., obuolio odelėje gausu netirpių maisto skaidulų, o minkštime – tirpių; grūdinėse kultūrose dominuoja netirpios, o ankštinėse – tirpios skaidulos.
Tirpstančios vandenyje maisto skaidulos mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, tuo tarpu netirpios šiuo poveikiu nepasižymi. Tirpios maisto skaidulos sulėtina maisto slinkimo žarnynu greitį, o netirpios – pagreitina, be to, dalyvauja prisijungiant ir pašalinant kancerogenus; abi didina žarnyno turinio apimtį.
Daug maisto skaidulų turinti dieta mažina įvairius žarnyno funkcijos sutrikimus, sulėtina divertikuliozės (divertikulų atsiradimo) progresavimą, sumažina divertikuliozės (divertikulų uždegimo) paūmėjimų dažnį, sušvelnina dirgliosios žarnos (pilvo skausmą, pūtimą, tuštinimosi sutrikimą, vyraujant vidurių užkietėjimo tipui), hemorojaus simptomus.
Manoma, kad žarnyno divertikulų atsiradimą skatina maisto skaidulų trūkumas dietoje, dėl ko padidėjęs slėgis žarnyno spindyje veikia jo sienelę, sukeldamas jos išsigaubimą ir „maišelio“ susidarymą.
Netirpios maisto skaidulos efektyvios nuo vidurių užkietėjimo, apsaugo nuo jo atsiradimo, kadangi jos sulaiko vandenį storojoje žarnoje, todėl suminkštėja išmatos ir padidėja jų tūris.
Tirpios maisto skaidulos naudingos esant viduriavimui ir vidurių užkietėjimui, o netirpios gali paūminti viduriavimą. Jos veikia plonajame žarnyne, sulėtina angliavandenių (cukrų) skilimą, dėl ko gerėja gliukozės metabolizmas. Todėl sergantiesiems diabetu, taip pat vartojantiems insulino dieta su maisto skaidulomis gali sumažinti insulino poreikį ir pagerinti audinių jautrumą jo poveikiui.
Pastebėta, kad žmonės, vartojantys sėlenų, rečiau serga diabetu. Reikia vengti rafinuotų angliavandenių (cukraus, pyragėlių, baltos duonos). Jie yra „blogi“, kadangi turi aukštą glikemijos indeksą, t.y. sukelia staigų ir didelį gliukozės koncentracijos kilimą, dėl to reikia greito ir didelio kiekio insulino išskyrimo. Jeigu šios gliukozės organizmas neišnaudoja, ji kaupiasi riebalų pavidalu.
Angliavandeniai, esantys daržovėse, vaisiuose, nesmulkintuose grūduose, yra „geri“, nes turi žemą glikemijos indeksą. Veikiant maisto skaiduloms, gliukozės koncentracija organizme didėja laipsniškai ir nesiekia didžiausios koncentracijos.
Tirpios maisto skaidulos sumažina cholesterolio (taip pat „blogojo“) koncentraciją kraujyje 8–15 proc., ypač avižų sėlenos, vaisiai, ankštiniai.
Padidinus maisto skaidulų kiekį, sumažėja riebalų ir cukraus suvartojimas. Kadangi vaisiai ir daržovės turi mažą energinę vertę (kalorijų požiūriu), o juose esančios maisto skaidulos didina maisto apimtį ir sukelia pilnumo jausmą skrandyje, tai padeda lengviau atsikratyti nereikalingų kilogramų.
Maisto skaidulos turi teigiamą įtaką metabolinio sindromo (yra keli požymiai: nutukimas, gliukozės, lipidų apykaitos sutrikimas ir kt.) kontrolei ir būklės pagerinimui, tai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto atsiradimo riziką. Jos turi teigiamą įtaką sergantiesiems koronarine širdies liga, padidėjus kraujospūdžiui (ypač maisto skaidulos iš vaisių, žalių lapinių daržovių), kartu apribojant dietoje druskos ir riebalų kiekį.
Subalansuota mityba aprūpina organizmą visomis būtinomis tirpiosiomis ir netirpiosiomis maisto skaidulomis. Todėl rekomenduojama valgyti įvairų maistą, kur jo gausu: rupių miltų duonos, sėlenų, daržovių, vaisių, ankštinių, riešutu.
Suaugusiems žmonėms patartina suvartoti 25–35 g/d., t.y. apie 15 g /1000 kalorijų.
Vaikams maisto skaidulų paros dozė (g) skaičiuojama pagal formulę: vaiko amžius + 5; pvz., 5 metų vaikui reikėtų 10 g MS/d.
Kiekvieną dieną vartokite 6 grūdų porcijas (1 porcija – ½ stiklinės virtų makaronų ar ryžių arba 1 riekė duonos, arba mažas dubenėlis košės, dribsnių).
¼ puodelio kviečių, avižų sėlenų dėkite į košes, mėsos ir kt. patiekalus.
Valgykite 5 ar daugiau porcijų daržovių ir vaisių (1 porcija – 1 stiklinė žalių lapinių daržovių ar 3 a. š. virtų morkų ar žirnių, kukurūzų).
Kiekvieną savaitę valgykite virtų pupelių, ½ stiklinės pupelių tolygu ~ 30 g liesos mėsos. Pupelės – puikus baltymų, maisto skaidulų šaltinis, be cholesterolio ir riebalų, kurių yra mėsoje.
Patartina vartoti tiek šviežias, tiek virtas daržoves. Termiškai apdorotų daržovių struktūra keičiasi, pvz., virtos daržovės turi daugiau tirpių maisto skaidulų ir mažiau netirpių, virinant mažėja pesticidų koncentracija (ankštinių, kukurūzų), pagerėja suvirškinimas (ankštinių).
1 porcija vaisių – 1 vidutinis obuolys arba bananas, arba 2 mandarinai, arba 3 džiovinti abrikosai, taip pat 1 stiklinė vaisių ar daržovių sulčių.
Jeigu dietoje mažai maisto skaidulų, svarbu palaipsniui (per 2–3 sav.) didinti jų kiekį racione. Staigiai pradėjus jų daugiau vartoti, gali atsirasti tam tikras diskomfortas, t.y. vidurių pūtimas ir kt. Svarbu neperdozuoti šių medžiagų maiste, t.y. ne daugiau kaip 50–60 g/d., nes tai gali sutrikdyti vitaminų ir mineralų pasisavinimą.
Padidinus MS kiekį, būtina kartu daugiau vartoti ir skysčių (vandens, sriubų, sultinių, sulčių). Suaugusiems žmonėms – ne mažiau nei 8–9 stiklines, vaikui iki 16 kg ~ 7 stiklines, > 27 kg – pan. kaip suaugusiems.
Pirkdami maisto produktus, pasidomėkite, ar jie su MS, koks jų kiekis.
Dietos korekcija turi būti ilgalaikė ir tęstinė, siekiant užtikrinti jos teigiamą poveikį. Įsidėmėkite, kad teigiamas MS poveikis pasireiškia tik po 1–3 vartojimo savaičių.
Jeigu po 2–3 dietos korekcijos savaičių laukiamo rezultato nėra, tikslinga pavartoti maisto skaidulų papildų.
Jie taip pat rekomenduojami laikantis mažai angliavandenių turinčios dietos (t.y. ribojant duonos, makaronų, bulvių, ryžių, košių vartojimą) ar kai negalima pakeisti maisto raciono dėl kitų priežasčių.
Preparatuose gali būti tirpiųjų ar netirpiųjų maisto skaidulų. Dažniausiai vartojama papildų iš ryžių sėlenų ar iš psyllium sėklų.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę