Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Diagnostika  » Mamografija – patikimiausias ankstyvos krūties vėžio diagnostikos metodas

Mamografija – patikimiausias ankstyvos krūties vėžio diagnostikos metodas

Krūties vėžys yra dažniausia Lietuvos moterų onkologinė liga. Kasmet Lietuvoje krūties vėžiu suserga apie 1200 moterų. Palyginti su kitomis šalimis, tai aukštas sergamumo lygis. Liga sėkmingai gydoma, kai ji yra pradinių stadijų, tad labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti. Tą padaryti galima atliekant mamografiją – daug anksčiau nei apčiuopos būdu (kai jau būna audinių sukietėjimų). Plačiau apie mamografiją pasakoja Medicinos diagnostikos centro gydytojas radiologas Vaidotas MORKVĖNAS.
 

Koks tai metodas?


Mamografija yra rentgenologinis tyrimas, skirtas krūtims tirti (lot. glandulia mama – pieno liauka, grafo – rašyti). Tai viso pasaulio klinikose taikomas tyrimas, kurio duomenys padeda anksti diagnozuoti pakitimus krūtyse ir, reikalui esant, pradėti gydyti. Taip galima labai daug padėti pacientėms, nes neužleistų stadijų vėžys, kai dar nėra invazijų į audinius ir metastazių, sėkmingai gydomas. Reguliari moters sveikatos stebėsena, taikant mamografiją, mirštamumą nuo krūties vėžio gali sumažinti apie 30 proc.
Vieno tyrimo metu atliekamos keturios mamogramos. Taip gali būti diagnozuotos ir kitos ligos (cistos, gerybiniai augliai) ar ikivėžinės ligos.
Šį tyrimą reiktų atlikti tik kokybišku aparatu, naudojant tik kokybiškas medžiagas. Labai svarbu ir specialistų pasirengimas bei patirtis, nes mamogramoje reikia pastebėti ir ypač mažus pakitimus.
Tyrimas – labai jautrus. Aparatas fiksuoja ir mažus pakitimus, o gydytojui tenka atmesti ar patvirtinti ne vieną įtarimą.
 

Kada reikėtų atlikti mamografiją?


Krūties struktūra kinta visą moters amžių. Sulaukusioms 40-ies mamografija tampa informatyvesnė, nes krūtyse daugiau riebalinio audinio. Būtent nuo 45 metų sergamumas krūties vėžiu tikėtinas daug labiau nei jaunesnėms moterims. Kol krūties liaukinis audinys tankus, mamografija nėra informatyvi.
Vadinamąją bazinę mamografiją pirmą kartą rekomenduojama atlikti sulaukus 35 metų, o nuo 40 metų tikrintis kas 1,5–2 metai, net jeigu sirgti krūties vėžiu tikimybė maža ar nėra jos rizikos veiksnių.
 

Kokioms moterims tikimybė sirgti krūties vėžiu yra didesnė?


Žinoma 50 krūties vėžio rizikos veiksnių. Svarbiausi jų yra šie:
– amžius. Vyresnės moterys serga dažniau nei jauno amžiaus. Lietuvoje moterų sergamumo krūties vėžiu kreivė šokteli nuo 45 metų amžiaus,
– paveldėjimas iš motinos pusės (jeigu sirgo sesuo, senelė, teta);
– ankstyva mėnesinių pradžia,
– vėlyva menopauzė,
– negimdymas,
– pirmas gimdymas po 28 metų,
– didelis abortų skaičius arba pirmojo nėštumo nutraukimas,
– nemaitinimas krūtimi,
– ilgalaikis pakeičiamosios hormonų terapijos naudojimas,
– ilgalaikis kontracepcinių hormoninių priemonių naudojimas,
– antsvoris. Gyvulinių riebalų vartojimas yra atskiras sergamumo įvairiomis vėžio rūšimis veiksnys.


 

Kaip pasirengti mamografijai?


Mamografiją rekomenduojama atlikti praėjus savaitei po mėnesinių. Menstruacijų metu krūtys būna skausmingos, padidėjusios, o tyrimo metu, jas truputį prispaudus, gali būti jaučiamas diskomfortas. Be to, dėl didesnio audinių tankumo „tomis dienomis“ tyrimas gali būti nepakankamai informatyvus.
Antra, nereikėtų naudoti dezodorantų. Dezodoranto medžiagos rentgenogramoje gali matytis kaip šešėliai, o tai pasunkina diagnostiką.
Jeigu moteris turi ankstesnių tyrimų metu darytas mamogramas, tikslinga jas palyginti su naujais rezultatais.
Nėštumas – kontraindikacija tyrimui.
 

Kaip įveikti baimę?


Paprastai moterys bijo ne tyrimo, o jo rezultatų. Tačiau iš tiesų bijoti nederėtų. Juk gerai jaučiamės, kai šeimos gydytojas, profilaktiškai pamatavęs kraujospūdį, pasako, kad jis normalus. Mamografijos tyrimo metu galima diagnozuoti pakitimus, kurie dar nėra invaziniai, neperaugę bazinės krūties audinių membranos. Tada gydymo rezultatai yra geri ir labai geri. Jūsų rūpinimasis sveikata reiškia ankstyvą diagnostiką ir veiksmingą gydymą.
 

Ar reikia siuntimo?


Nebūtina. Tyrimas gali kainuoti, tačiau moterims tai neturėtų būti pretekstas atidėlioti patikrą, ypač sulaukusioms 40-ies metų.  

Kada reikėtų atlikti mamografiją?


Krūties struktūra kinta visą moters amžių. Sulaukusioms 40-ies mamografija tampa informatyvesnė, nes krūtyse daugiau riebalinio audinio. Būtent nuo 45 metų sergamumas krūties vėžiu tikėtinas daug labiau nei jaunesnėms moterims. Kol krūties liaukinis audinys tankus, mamografija nėra informatyvi.
Vadinamąją bazinę mamografiją pirmą kartą rekomenduojama atlikti sulaukus 35 metų, o nuo 40 metų tikrintis kas 1,5–2 metai, net jeigu sirgti krūties vėžiu tikimybė maža ar nėra jos rizikos veiksnių.
 

Kokioms moterims tikimybė sirgti krūties vėžiu yra didesnė?


Žinoma 50 krūties vėžio rizikos veiksnių. Svarbiausi jų yra šie:
– amžius. Vyresnės moterys serga dažniau nei jauno amžiaus. Lietuvoje moterų sergamumo krūties vėžiu kreivė šokteli nuo 45 metų amžiaus,
– paveldėjimas iš motinos pusės (jeigu sirgo sesuo, senelė, teta);
– ankstyva mėnesinių pradžia,
– vėlyva menopauzė,
– negimdymas,
– pirmas gimdymas po 28 metų,
– didelis abortų skaičius arba pirmojo nėštumo nutraukimas,
– nemaitinimas krūtimi,
– ilgalaikis pakeičiamosios hormonų terapijos naudojimas,
– ilgalaikis kontracepcinių hormoninių priemonių naudojimas,
– antsvoris. Gyvulinių riebalų vartojimas yra atskiras sergamumo įvairiomis vėžio rūšimis veiksnys.
 

Kaip pasirengti mamografijai?


Mamografiją rekomenduojama atlikti praėjus savaitei po mėnesinių. Menstruacijų metu krūtys būna skausmingos, padidėjusios, o tyrimo metu, jas truputį prispaudus, gali būti jaučiamas diskomfortas. Be to, dėl didesnio audinių tankumo „tomis dienomis“ tyrimas gali būti nepakankamai informatyvus.
Antra, nereikėtų naudoti dezodorantų. Dezodoranto medžiagos rentgenogramoje gali matytis kaip šešėliai, o tai pasunkina diagnostiką.
Jeigu moteris turi ankstesnių tyrimų metu darytas mamogramas, tikslinga jas palyginti su naujais rezultatais.
Nėštumas – kontraindikacija tyrimui.
 

Kaip įveikti baimę?


Paprastai moterys bijo ne tyrimo, o jo rezultatų. Tačiau iš tiesų bijoti nederėtų. Juk gerai jaučiamės, kai šeimos gydytojas, profilaktiškai pamatavęs kraujospūdį, pasako, kad jis normalus. Mamografijos tyrimo metu galima diagnozuoti pakitimus, kurie dar nėra invaziniai, neperaugę bazinės krūties audinių membranos. Tada gydymo rezultatai yra geri ir labai geri. Jūsų rūpinimasis sveikata reiškia ankstyvą diagnostiką ir veiksmingą gydymą.
 

Ar reikia siuntimo?


Nebūtina. Tyrimas gali kainuoti, tačiau moterims tai neturėtų būti pretekstas atidėlioti patikrą, ypač sulaukusioms 40-ies metų.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS