Miglė
Pranešimai: 37

2015-12-13 18:12

pries menesi mire mano senelis. labai gaila ir dabar asaros rieda perskaicius jusu atsiliepimus. bet galbut cia yra tik pragaras sitas gywenimas turim atkentet ir uzsidirbt gera gywenima kitai realybei ir ten susitiksim su sawo brangiausiais. o dabar gal turime dekoti Dievui kad suteike mirusiesiems laime ir isejima is sito pragaro nors ir kaip mums butu sunku

Neregistruotas
Pranešimai: 92176

2015-12-12 14:12

Mirtis yra tik dar viena gyvenimo dalis. Nors žinome kad viskas turi pradžią ir pabaigą, vistiek mums labai sunku netekus artimo žmogaus... Atrodo padarytumėme viską, kad tik tas žmogus sugrįžtų, bet... Tai neįmanoma! Dėl to mums ir sunku, nes visi žinome kad to žmogaus jau nesugrąžinsim, kad jau niekada nepamatysime jo spindinčių akių, švytinčios šypsenos, daugiau niekada negalėsime jo apkabinti, pasakyti myliu... Visa tai rašydama aš verkiu, nes prisimenu tą nelemtą dieną...Tai buvo taip netikėta... Vakaras. Nueiname miegoti, o ryt jau verkiame, nes atsitiko tai kas siaubingiausia. Mirtis. Netikėta ir be galo skaudi... Praėjo pusė metų, o aš vis prisimenu Jos pamokymus, meilę.. Tą begalinę meilę, švelnumą... Nors suprantu, kad ji nebegrįš, tikiuosi kad vieną rytą man atsikėlus pamatysiu ją prie savo lovos... Visos mano svajonės dingsta, kai prisimenu tuos žodžius rsquo;rsquo;Jos nebėra, Ji mirėrsquo;rsquo; šie žodžiai buvo ištarti labai sunkiai, graudžiai, be galo liūdnai... Mano paguoda yra tai, kad gal jei ten, kažkur geriau negu čia tarp mūsų...

Neregistruotas
Pranešimai: 92176

2015-11-28 16:11

Ir as netekau dukters pries metus. Skausmas gilus, pavargau su juo gyventi, niekas nesupranta, kaip man sunku. O gyventi turiu del sunaus, bent jau kol jis savo gyvenima susitvarkys. Kodel gyvenime tiek skausmo ir neteisybes?

Neregistruotas
Pranešimai: 92176

2015-10-31 10:10

Nuoširdi užuojauta. Laikykis! Stiprybės! Kaip toliau gyventi? Vis pasitikrinki savyje, ką tuo ar kitu atveju tau patartu tavoji Mama, kokiu Ji norėtų matyti tave.

Neregistruotas
Pranešimai: 92176

2015-10-31 01:10

Beveik pries du menesius palaidojau savo mama.Ji mire netiketai: tiesiog atsikeliau ir radau jau atsalusia.Kilo baisi panika: kaip gali mano mamyte buti jau anapus? juk sitiek dar turejome apie ka pakalbeti..Mire 45-kiu metu..Nezinau kaip reikes visa tai istverti..Ji man, ir as jai buvome patys artimiausi zmones..Tai neatsiejamos gyvenimo vertybes: meile, patikimumas..man dar tik 17-ika..

Neregistruotas
Pranešimai: 92176

2015-10-29 19:10

Artimųjų mirtys...Prieš 9 metus išgyvenom baisų netekčių metą. Pusantrų metų bėgyje mirė 4 . patys artimiausi žmonės.Mirties akivaizdoje Mamos rankas laikiau savose. Mačiau mirties agoniją...Tik praėjus 7-8 metams galiu ramiai kalbėti apie tai. Neskubinkime eigos,-reikia išlaukti ir iškentėti...Tai laukia visų mūsų.

Neregistruotas
Pranešimai: 92176

2015-10-29 07:10

Mirtis yra pats baisiausias dalykas gyvenime. As jos nebijau, bet bijau kitu zmoniu mirties. Bijau tu zmoniu mirties kurie yrs salia, ir yra man patys brangiausi. Per dvi savaites netekus dvieju artimiausiu ir brangiausiu zmoniu netenki noro gyventi.... nors laikas uzgydo zaizdas bet negali uzgydyti prisiminimu apie ta zmogu, kurie kartais ir privercia mus pravirkti... nors jau prajo keli menesiai nuo tu prakeiktu poros savaiciu ir laikas jau apgyde mano sirdies zaizdas bet vos prisiminus nors viena akimirka praleista su tuo zmogum man is akiu ima begti asaros,kuriu as negaliu sustabdyti...

sveiki
Pranešimai: 13

2015-10-17 16:10

Neseniai buvau nusipirkusi zurnaliuka rdquo;Burejardquo;, ir kaip tik ten buvo straipsnis apie mirti. Noriu pasakyti tikrai geras straipsnis, pamokantis. Tikrai taip, kiekvienas zmogus savaip isgyvena artimojo mirti, bet matyti visi buna iskarto pribloksti nepaprastu sielvartu. Ka noreciau pridurti, tame straipsnyje patariama, kad jei jau taip atsitiko, siela turi iskeliauti i kita pasauli. Musu pareiga yra padeti tai sielai. O labiausia padeda malda. Reikia melstis uz mirusiojo siela, kad siela lengvai nukeliauti ten... Taip pat patariama, neprisiristi prie mirusio daiktu ir t.t. Prisirisimas labai klaidina siela ir siela neranda ramybes, nezino kur jai keliauti. As turiu ta zurnala, kita karta galesiu daugiau ir tiksliai parasyti, aisku, jei kam butu idomu. Svarbiausia yra melstis uz mirusia siela. Taip bus visiems lengviau.

toma
Pranešimai: 30

2015-10-16 15:10

uzjauciu... o nuo ko?

Neregistruotas
Pranešimai: 92176

2015-10-16 12:10

labas,mano senelei taip pat yra tokia pati situacija,jai liko gyventi dienos ir as kiekviena diena meldziuoi kad sulauktu rytojaus,mano senelei taip pat leidziamas morfijus ji serga veziu 4 stadijos ir labai ziauru pagalvoti kad greitai jau nebepasiziuresiu jai i akis neapkabinsiu,man net dabar kyla asaros,labai sunku bus be jos gyventi,taip pat as tave labai uzjauciu..laikykis.

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 0 ir 0 svečių