2015-12-04 13:12
pasutinį kartą klausiu: kur rdquo;visuotinė litertaūrardquo;, nesulaukus atsakymo sistemos administratorius bus pastatytas RAKOM(sic!) ir panaudotas iškreiptais būdais, pasinaudodamas proga filologei
Senelės pasaka apie snieguolę ir 7 nykštukus
Už devynių myžalų jūrų, už devynių šūdų kalnų, devynių vėmalų upių, vienoje supistoje karalystėje gyveno kartą supisti 7 nykštukai. Kadangi jie gyveno septyniese ir neturėjo bobos, tai buvo patapę jie pederastais. Kiekvieną dieną eidavo jie dirbti į kasyklas ir kasdavo ten sukietėjusius šūdo gabalus (Lietuvoje dar gintaru vadinamus). Jums, vaikučiai, be abejo, įdomu, kaip tas gintaras atsirado po žeme? Tai va, čia ne jūsų supistas reikalas, bliat.. Tai va, grįžę iš tų kasyklų nykštukai smaukydavo, pisdavo viens kitą per šikną, čiulpdavo kits kitam bybius ir kitaip smagiai leisdavo laiką. Tačiau vienąkart prie jų namo atklydo kažkokia merga. Užėjusi į vidų ji labai išsigando, nes pamatė 7 liliputus su barzdom, kurie piso viens kita per šikną ir bandė padaryti ratą. Pamatę kažkokią baisią žmogystą, stovinčią tarpdury, nykštukai taip pat labai išsigando. Kai kuriems iš jų nuo nervų net šikną dėl to mėšlungis sutraukė (dėl to jiems ilgai dar teko viens kitam spardyti į šikną, kad išsivaduotų savo įstrigusius bybius).
Taip ta merga (beje, reikia pasakyti, kad jos vardas buvo Snieguolė) neklaususi niekeno leidimo nusprendė apsigyventi nykštukų namuose. Iš pradžių viskas buvo labai gražu - snieguolė čiulpdavo nykštukams bybius, jie ją darydavo pro šikną ir pyzdą, o po milžiniškų pastangų netgi išmoko rasti klitorį! Po to snieguolei ėmė nusibost kaskart pistis su 7 diedais (be to, užimdavo daug laiko), todėl Snieguolė nusprendė, kad kažkaip reikėtų sutrumpinti pisimosi laiką. Iš pradžių ji pisdavosi iškart su 3 (nu taip jai gaudavos, nes ji turėjo tik 3 skyles), bet tada irgi gaudavos negerai, nes 1 nykštukas likdavo nepisęs, dėl to jis labai nervindavosi ir naktimis sapnuodavo erotinius sapnus, dėl to pradėdavo per miegus smaukyt ir aptaškydavo paklodes, kurios ryte baisiai smirdėdavo. Dėl to Snieguolė nusprendė, kad pistis reikėtų su visais iškart.
Kadangi nykštukai buvo maži, jų bybiukai taip pat buvo labai maži, todėl Snieguolė nusprendė, kad 3 jai į pizdą turėtų tilpti (dar du turėtų pist pro šikną, ir dar dviem Snieguolė turėtų imti ant danties – ir kaip jie ten susirangydavo, tai aš neįsivaizduoju, bet kaip sakoma rdquo;Kamasutrojerdquo;: nėra padėties be išeities). Iš pradžių viskas sekėsi gana sunkiai, tačiau vėliau Snieguolės pyzda išsitampė, ir 3 bybiai ten be vargo tilpo. Tačiau čia atsirado kita bėda - kadangi Snieguolė mėgo miegoti išsiskėtusi, jos didžiulėj drevėj ėmė lizdus sukti paukščiai, apsigyveno pelių kaimenė, o galiausiai ten gūžtą susisuko opšrus Tiubiterijus. Tačiau Snieguolė šitos problemos nesprendė, jai netgi patiko, kad naktį pizdai nešalta...
Tai va, o tuo metu kitoje tos supistos karalystės vietoje gyveno tos supistos karalystės supista karalienė (o gal princesė). Ta karalienė (ją vadinsim Alebardenija, nes toks ir yra jos tikrasis vardas) buvo kurvų kurva, su ja visi tos karalystes vyrai buvo priversti pistis bent kartą metuose.. Kadangi jai ir to nepakako, ji pisdavosi dar ir su karalystės kariuomenės arkliais, drambliais ir kitais gyvūnais (vienu žodžiu, tai estei tai dar tobulėti ir tobulėti, palyginus su ja). Taipogi jai dar buvo iš medžio išdrožtas didžiulis vibratorius, kuriame buvo įmontuotos dumplės (seni laikai gi čia). Tą vibratorių Alebardenija miegojo įsikišusi į pyzdą, dėl to ji buvo didžiulė kaip laivas....
Taipogi ta karalienė turėjo veidrodelį, kurio mėgdavo klausinėt: rsquo;Veidrodėli veidrodėli, kieno pyzda pasaulyje didžiausiarsquo;. Kadangi tas veidrodis buvo paprasčiausias veidrodis, tai jis visą laiką ir rodydavo karalienę. Dėl to ši labai didžiavosi ir visiems gyrėsi. Tačiau vieną kartą karalienei paklausus, kieno pyzda pasaulyje didžiausia, veidrodis ėmė mirguliuoti ir parodė mūsų anksčiau minėtą Snieguolę. rdquo;Kas gi čia dabar, gal čia kokios mikroschemos išsiderinordquo;, nustebo karalienė ir ėmė daužyti veidrodį į sieną, tačiau šis ir toliau rodė Snieguolę. Karalienė supyko baisiausiai, įsižeidė ir sugalvojo nužudyti Snieguolę.
Sužinojusi, kur ši gyvena, ji nuvyko prie 7 nykštukų namo. Šie tuo metu buvo išėję į malūną malti šūdų miltų, o Snieguolė, kaip visada, masturbavosi. Karalienė Alebardenija, kad jos nepažintų, apsimetė makulatūros supirkėja. Snieguolė labai džiaugėsi tuo, kad pas ją kažkas atėjo, kadangi jau daugel metų nebuvo gyvų žmonių, išskyrus nykštukus, mačiusi. Pamiršusios visas makulatūras jos abi gerą valandą pasikrušo. Atsisveikindama karalienė padovanojo snieguolei jautienos vyniotinio. Suvalgius jį Snieguolė susirgo kempinlige ir numirė, net nesulaukusi, kol sugrįš 7 nykštukai.
Šie, įėję pro duris, pamatė siaubingą vaizdą - vidury kambario gulėjo Snieguolė, išvertusi pyzdą, o joje gulėjo negyvas opšrus Tiubiterijus, kuris irgi suėdė kasnelį vyniotinio. Apsiverkę nykštukai padarė iš myžalų kristalų Snieguolei karstą, kuris atrodė kaip stiklinis, ir jau ruošėsi laidoti, bet tuo metu į 7 nykštukų trobelę atjojo šūdų karalaitis (jį, vaikučiai, mes jau žinom iš vakarykštės pasakos). Šis buvo girdėjęs, kad jam reikia susirast sau princesę ir ją apsmaukyt, tada ši taps jo šūdų karaliene. Pamatęs Snieguolę jis puolė ant jos smaukyt. Išsigandę 7 nykštukai puolė ja gint, tačiau šūdų karalaitis, atsisukęs į juos, baisiai nusiriaugėjo, ir visi 7 nykštukai nustipo iškart nuo tos baisios smarvės. Tačiau, kad ir kiek kartų nuleido šūdų karalaitis, Snieguole nesikėlė. Nusprendęs, kad greičiausiai pasitaikė brokuota snieguolė, išvyko ieškotis kitos....
O Snieguolė taip ir liko gulėti per amžius. Beje, o karalienė iš tos laimės, kad nužudė Snieguolę, išprotėjo ir pasimovė ant aukščiausio tos supistos karalystės kalno viršūnės....
Senelės pasaka apie snieguolę ir 7 nykštukus
Už devynių myžalų jūrų, už devynių šūdų kalnų, devynių vėmalų upių, vienoje supistoje karalystėje gyveno kartą supisti 7 nykštukai. Kadangi jie gyveno septyniese ir neturėjo bobos, tai buvo patapę jie pederastais. Kiekvieną dieną eidavo jie dirbti į kasyklas ir kasdavo ten sukietėjusius šūdo gabalus (Lietuvoje dar gintaru vadinamus). Jums, vaikučiai, be abejo, įdomu, kaip tas gintaras atsirado po žeme? Tai va, čia ne jūsų supistas reikalas, bliat.. Tai va, grįžę iš tų kasyklų nykštukai smaukydavo, pisdavo viens kitą per šikną, čiulpdavo kits kitam bybius ir kitaip smagiai leisdavo laiką. Tačiau vienąkart prie jų namo atklydo kažkokia merga. Užėjusi į vidų ji labai išsigando, nes pamatė 7 liliputus su barzdom, kurie piso viens kita per šikną ir bandė padaryti ratą. Pamatę kažkokią baisią žmogystą, stovinčią tarpdury, nykštukai taip pat labai išsigando. Kai kuriems iš jų nuo nervų net šikną dėl to mėšlungis sutraukė (dėl to jiems ilgai dar teko viens kitam spardyti į šikną, kad išsivaduotų savo įstrigusius bybius).
Taip ta merga (beje, reikia pasakyti, kad jos vardas buvo Snieguolė) neklaususi niekeno leidimo nusprendė apsigyventi nykštukų namuose. Iš pradžių viskas buvo labai gražu - snieguolė čiulpdavo nykštukams bybius, jie ją darydavo pro šikną ir pyzdą, o po milžiniškų pastangų netgi išmoko rasti klitorį! Po to snieguolei ėmė nusibost kaskart pistis su 7 diedais (be to, užimdavo daug laiko), todėl Snieguolė nusprendė, kad kažkaip reikėtų sutrumpinti pisimosi laiką. Iš pradžių ji pisdavosi iškart su 3 (nu taip jai gaudavos, nes ji turėjo tik 3 skyles), bet tada irgi gaudavos negerai, nes 1 nykštukas likdavo nepisęs, dėl to jis labai nervindavosi ir naktimis sapnuodavo erotinius sapnus, dėl to pradėdavo per miegus smaukyt ir aptaškydavo paklodes, kurios ryte baisiai smirdėdavo. Dėl to Snieguolė nusprendė, kad pistis reikėtų su visais iškart.
Kadangi nykštukai buvo maži, jų bybiukai taip pat buvo labai maži, todėl Snieguolė nusprendė, kad 3 jai į pizdą turėtų tilpti (dar du turėtų pist pro šikną, ir dar dviem Snieguolė turėtų imti ant danties – ir kaip jie ten susirangydavo, tai aš neįsivaizduoju, bet kaip sakoma rdquo;Kamasutrojerdquo;: nėra padėties be išeities). Iš pradžių viskas sekėsi gana sunkiai, tačiau vėliau Snieguolės pyzda išsitampė, ir 3 bybiai ten be vargo tilpo. Tačiau čia atsirado kita bėda - kadangi Snieguolė mėgo miegoti išsiskėtusi, jos didžiulėj drevėj ėmė lizdus sukti paukščiai, apsigyveno pelių kaimenė, o galiausiai ten gūžtą susisuko opšrus Tiubiterijus. Tačiau Snieguolė šitos problemos nesprendė, jai netgi patiko, kad naktį pizdai nešalta...
Tai va, o tuo metu kitoje tos supistos karalystės vietoje gyveno tos supistos karalystės supista karalienė (o gal princesė). Ta karalienė (ją vadinsim Alebardenija, nes toks ir yra jos tikrasis vardas) buvo kurvų kurva, su ja visi tos karalystes vyrai buvo priversti pistis bent kartą metuose.. Kadangi jai ir to nepakako, ji pisdavosi dar ir su karalystės kariuomenės arkliais, drambliais ir kitais gyvūnais (vienu žodžiu, tai estei tai dar tobulėti ir tobulėti, palyginus su ja). Taipogi jai dar buvo iš medžio išdrožtas didžiulis vibratorius, kuriame buvo įmontuotos dumplės (seni laikai gi čia). Tą vibratorių Alebardenija miegojo įsikišusi į pyzdą, dėl to ji buvo didžiulė kaip laivas....
Taipogi ta karalienė turėjo veidrodelį, kurio mėgdavo klausinėt: rsquo;Veidrodėli veidrodėli, kieno pyzda pasaulyje didžiausiarsquo;. Kadangi tas veidrodis buvo paprasčiausias veidrodis, tai jis visą laiką ir rodydavo karalienę. Dėl to ši labai didžiavosi ir visiems gyrėsi. Tačiau vieną kartą karalienei paklausus, kieno pyzda pasaulyje didžiausia, veidrodis ėmė mirguliuoti ir parodė mūsų anksčiau minėtą Snieguolę. rdquo;Kas gi čia dabar, gal čia kokios mikroschemos išsiderinordquo;, nustebo karalienė ir ėmė daužyti veidrodį į sieną, tačiau šis ir toliau rodė Snieguolę. Karalienė supyko baisiausiai, įsižeidė ir sugalvojo nužudyti Snieguolę.
Sužinojusi, kur ši gyvena, ji nuvyko prie 7 nykštukų namo. Šie tuo metu buvo išėję į malūną malti šūdų miltų, o Snieguolė, kaip visada, masturbavosi. Karalienė Alebardenija, kad jos nepažintų, apsimetė makulatūros supirkėja. Snieguolė labai džiaugėsi tuo, kad pas ją kažkas atėjo, kadangi jau daugel metų nebuvo gyvų žmonių, išskyrus nykštukus, mačiusi. Pamiršusios visas makulatūras jos abi gerą valandą pasikrušo. Atsisveikindama karalienė padovanojo snieguolei jautienos vyniotinio. Suvalgius jį Snieguolė susirgo kempinlige ir numirė, net nesulaukusi, kol sugrįš 7 nykštukai.
Šie, įėję pro duris, pamatė siaubingą vaizdą - vidury kambario gulėjo Snieguolė, išvertusi pyzdą, o joje gulėjo negyvas opšrus Tiubiterijus, kuris irgi suėdė kasnelį vyniotinio. Apsiverkę nykštukai padarė iš myžalų kristalų Snieguolei karstą, kuris atrodė kaip stiklinis, ir jau ruošėsi laidoti, bet tuo metu į 7 nykštukų trobelę atjojo šūdų karalaitis (jį, vaikučiai, mes jau žinom iš vakarykštės pasakos). Šis buvo girdėjęs, kad jam reikia susirast sau princesę ir ją apsmaukyt, tada ši taps jo šūdų karaliene. Pamatęs Snieguolę jis puolė ant jos smaukyt. Išsigandę 7 nykštukai puolė ja gint, tačiau šūdų karalaitis, atsisukęs į juos, baisiai nusiriaugėjo, ir visi 7 nykštukai nustipo iškart nuo tos baisios smarvės. Tačiau, kad ir kiek kartų nuleido šūdų karalaitis, Snieguole nesikėlė. Nusprendęs, kad greičiausiai pasitaikė brokuota snieguolė, išvyko ieškotis kitos....
O Snieguolė taip ir liko gulėti per amžius. Beje, o karalienė iš tos laimės, kad nužudė Snieguolę, išprotėjo ir pasimovė ant aukščiausio tos supistos karalystės kalno viršūnės....
