2015-08-22 06:08
Labas, Dalia, gyvenam mes atskirai, bet pamiršti niekaip negaliu ir labai skaudu, kad mama, žmogus kuris turi užjausti, gailėti, suprasti panaudoja prieš tave tai, kas tau skaudžiausia. Matai, sakai kad dėl savo dukros pykai, kad nestojo mokytis. O man visada atvirkščiai būdavo. Stengėsi, kad kuo greičiau ant savo kojų atsistočiau. Įsidarbinau, bedirbdama baigiau kolegiją. Niekada neskatino, kad mokyčiausi. Dabar įstojau į aukštąją tai vietoj pasveikinimo išgirdau: "tai kam tau dabar mokslų prisireikė?" Ot taip. Aišku labai sunku būtų jei numirtų. Bet turbūt širdis plyštų, o ašara nei viena nenuriedėtų.