Girtaujantys vyrai žaloja moters sveikatą

[ija]

Taip Vile,ir tu esi tame velnio galios rate,iš kurio galima išeiti tik vienam-arba tu-arba jis.Bet tokiam žingsniui reikia didelio egoizmo ir garantijos,kad viskas tuo ir baigsis.Jeigu dabar tu/ ir tikrai ne vien tu/skambini visoms pagalbos tarnyboms,eini iš proto dėl baimės,kad gal kas nors nutiko,tai vargu ar galėsi rūpintis savo naujo gyvenimo kūrimu,kada žinosi,kad jam tikrai tuo metu reikia pagalbos.Ne, aš neguodžiu tavęs, aš tave užjaučiu,nes puikiai suprantu,nes dažniausiai skaitau,gal geriau išeiti visai pačiai?,beje ir pati apie tai dažnai pagalvoju,kad netenku vilties...

[vile]

Galiu drąsiai pasakyti,kad taip pat esu ta-NERYŽTINGOJI,kuriai sužalota sveikata,o svarbiausia,sužalotas gyvenimas.Net ir dabar,kai dauguma ramiai miegojo,praleidau košmarišką naktį:esu toli nuo savo namų,stažuotėje,eilinį kartą vėlai vakare sulaukiau nusigėrusio vyro skambučio su grąsinimais-,,manęs daugiau nebematysite,aš šį vakarą nusižudysiu"...eilinį kartą.Bandau jam prisiskambinti,tačiau telefonas neatsako.Juk tai gali būti ir tragedija ir tik...girto žmogaus svaičiojimai,kai sukėlęs ant kojų visas gelbėjimo tarnybas randi jį be galo nusigėrusį ir miegantį.Tačiau,kaip ištverti tą laukimą?Kaip?Nenuostabu,kad tenka gydytis ir arterinės hipertenzijos ir dėl ginekologinių ligų.Kartai ir vis dažniau pagalvoji:o kodėl gi man pačiai nepasirinkus tokios išeities?Pačiai pasitraukti iš šio pasaulio.Juk net jei ir išeičiau iš savo namų,jis persekios savo skambučiais ir laikys nuolatiniam siaube.

[loreta]

Sakoma,diskusijose gimsta tiesa.Tarytum net stipriau,kai,nors ir per atstumą-jauti žmonių supratimą,moralinę paramą.O taip,vienam...su savo kančia ir baime.Labai sunku.Vadinas-mokytis ryžtingumo?Čia lyg priimant sprendimą,kuris iš esmės keičia gyvenimą.Iš esmės...

[Elena]

KODĖL TUO KLAUSIMU NIEKO NEDARO VISOKIE,,LYGIŲ GALIMYBIŲ KOMITETAI?"KAM JEI NE JIEMS DERĖTŲ PASIRŪPINTI MOTERIS APGINTI?IR VISUOMENĖ PER DAUG PASYVI.SAVO NAME,MES VIENĄ TOKĮ,,PAAUKLĖJOM".JAU GREIT TRYS MĖNESIAI,KAIP BLAIVUTĖLIS GRĮŽTA.O anksčiau,bijodavom laiptinėje ant gulinčio užlipt.

[loreta]

Sunku priimti sprendimą,kai ant svarstyklių,gal būt,kito žmogaus gyvenimas.Juk dažniausiai,vyrai alkoholikai,palikti žmonų-miršta.Jautiesi taip,tarsi reikėtų pasirašyti mirties nuosprendį:sau arba jam.Gal todėl daugelis moterų ir renkasi tą, ,,lėtos mirties"nuosprendį sau pačiai.Žinoma,man ne taip sunku,kaip turinčioms vaikų.Tereikia rinktis-jis ar aš?Krikščioniška moralė,kurioje mane augino,visada yra už pasiaukojimą.Nors,kaip jau anksčiau esu sakiusi,man tai galėjo kainuoti ir...nusiritimu į liūną.

[vaidas]

Tikrai tie,kurių girtavimas žaloja sveikatą šeimos nariams turėtų būti teisiami visu griežtumu.Juk tai baisus nusikaltimas ir nesuprantu,kodėl jis nėra baudžiamas?Argi taip sunku priimti reikiamus įstatymus?Tur būt ir visos moterys lengviau atsikvėptų,nebejaustų sąžinės priekaištų,jeigu žinotų,kad jų,,vargšais girtuokliais" tinkamai rūpinasi valstybė:laikyti izoliuotus,kaip kalėjime,duoti daug darbo ir jokios galimybės girtauti,esant ligai-gydyti,kaip ir visus.Ten jie būtų saugūs,nuo nelaimingų atsitikimų,o moterys-ramios ir sveikos.

[ONUTE]

Esu ta,kuri nusprendė palikti vyrą alkoholiką.Palikau po penkiolikos bendro gyvenimo metų ir išėjau su dukrele,kuriai buvo dvylika.Kai tekėjau,buvau visai sveika ir linksma.Vėliau,bekovojant su vyro girtavimu,begelbstint jį ėmiau prarasti sveikatą.Turėjau net du sunkius persileidimus,atsirado hipertenzija,nors tebuvau keturiasdešimties,jau patyriau gresiantį insultą.Tai nuo nuolatinių išgyvenimų,streso.Ligoninėje apsisprendžiau-nebegrįžti namo.Viską palikau ir prisiglaudžiau pas brolį.Dabar nuomoju kuklų kambariuką,gyvenam su dukryte.Žinoma,materialiai yra sunku,juk teuždirbu vos tūkstantį litų per mėnesį,dar nedideli alimentai dukrai.Bet sveikata pagerėjo,išnyko hipertenzija,ramiai grįžtu namo ir nebejaučiu baimės.Ar esu laiminga?Ne,nesu laiminga.Kokia laimė žmogaus sugriautu gyvenimu?

[loreta]

Gerbiama Airema,tikrai yra sunku,,išrėkti savo skausmą visiems",gal todėl ir vengiu to?Juk niekas prievarta nevertė manęs tekėti,pati pasirinkau tą žmogų,nors jau sakiau-nemokėjau atpažinti.Mano ir panašių į mane moterų gyvenimai gali būti tik kaip pamoka kitoms:BŪKITE ATSARGIOS IR ĮŽVALGIOS,kai kuriate šeimą.Netikėkite,kad meilė pakeis girtaujantį,jam tai nebesvarbu,tie žmonės pakankamai žiaurūs.Jūs galite ne tik pati tapti alkoholike,bet ir kitomis ligomis susirgti.Ne,tai ne mazochizmas.Tiesiog,tikrai jausčiau kaltę,jeigu mano vyras žūtų paliktas likimo valiai.Ir materialinė problemos yra.Joks advokatas nesiims skyrybų bylos,kol nesumokėsi reikiamo procento nuo dalinamo turto.Iš kur tuos pinigus paimsi?Juk būtų keliolika tūkstančių.Pragyvenimui užsidirbu,neskurstu.Bet santaupų,kaip ir daugelis neturiu.O ką kalbėti toms,kurios dar augina mažamečius vaikus?Lengva išsiskirti,kai abi pusės sutinka.O kai vyras nesutinka?Be to,kaip ir sakiau,mane nuo vaikystės mokė atsakomybės už šalia esantį žmogų.Bijau jaustis kalta dėl visiškos vyro pražūties.Man lengviau žūti pačiai.Juk net vaikų nepaliksiu,o tėveliui jau 82-ji.Mes nebeilgai kentėsime.

[olga]

ar tiesa,kad kmu rektorius pipidera

[loreta]

Man jau 48 metai,gyvenimas,galima sakyti,eina į pabaigą.Ištekėjau už geriančio vyro,nes jis mokėjo tai nuslėpti.Mano tėvai išsilavinę žmonės,darbštūs,niekada negėrė ir nebuvau pažinusi baisumų,kuriuos sukelia girtuoklystė.Gyvenu su vyru jau dvidešimt keturi metai.Pradžioje bandžiau pati jį gelbėti,turėjau vilties.Kreipėmės ir pas psichologus.Jis netgi lankėsi AA užsiėmimuose,gal kokį pusmetį.Vaikų nesusilaukėme.Gal taip ir geriau.Nors galėjau jų turėti,bet nedariau to,nes nenorėjau apgaudinėti vyro.Jis negali jų turėt.gal tai ir apsprendė mano pasilikimą šalia to žmogaus.Bet jėgos baigiasi,vis dažniau galvoju apie savo pačios mirtį ir net laukiu jos,kaip išsigelbėjimo.Nesu mušama,tik dažniausiai apstumdoma,koliojama.Išgėręs jis sužvėrėja,o išsiblaivęs prisiekinėja,kad be manęs negalėtų gyventi,kad nebegers.Kokia ten meilė? Intymiai bendraujam gal tik du kartus per pusmetį,nors mano jau toks amžius,kai tai nebėra aktualu.Vienu metu buvau taip nusivylusi,kad pati ėmiau dažnai išgėrinėti,beveik kasdien,nors to nežinojo niekas.Aš nepadaugindavau.Tai tęsėsi gal dvejus metus.Labai bijodavau tos akimirkos,kai vyras pareis iš darbo girtas ir prasidės skandalai.Bijodavau,kad girtas kur nors nesusižalotų,netaptų invalidu,ar nenumirtų.Paskui supratau,kad mano dažnas išgerdinėjimas pavers į tokią pačią,kaip jis.Lioviausi pati,be niekieno pagalbos.Tačiau reikėjo kažkaip gelbėtis.Teko pradėti vartoti raminančius vaistus.Pradžioje užtekdavo vienos ar dviejų tablečių,kurias skubėdavau išgerti prieš jo parėjimą,nes vis dažniau kildavo noras nusižudyti.Todėl bijojau ir dėl to,kad galiu neišlaikyt.Turiu gyventi bent jau dėl savo seno tėvelio.Dabar jau tenka vartoti net kelias raminančias tabletes iš karto.Rytais-keli kavos puodeliai,kad galėčiau eiti į darbą.Kodėl nesiskyriau?Gailėjau kaip žmogaus,o ir dabar atrodo,jeigu išeisiu,jis visai nusigers,praras darbą.Be to,amžius,tik apsijuoktume.Daugelis sako:kodėl tu,būdama graži moteris ir sveika,nepalikai alkoholiko?Galvojau,kad toks poelgis būtų buvęs labai žiaurus.Jis juk nevaisingas vyras.Tačiau įsivaikinti vaiko nesutiko.Ne,aš nieko nebesitikiu sau.Kokia gali būti pagalba?O girtaujantys vyrai tikrai sulaužo kitam žmogui gyvenimą,kaip kad sulaužė manąjį.