Milda
Pranešimai: 104

2015-02-02 18:02

Labas,man viskas prasidejo,pries 4-5metus.Mokykloje suzinojau kad tokios merginos noredamos numest svorio,viska ka pavalgo isveme,todel ir as nutariau tai ismeginti,visa maista isvemdavau ir man tai puikiai sekesi.Dabar jau 4-5m,kaip ta darau ir jauciu kad tai jau liga,as net darbe be saiko prisivalgau ir begu i toleta vemti,tai darau 2-3kartus per diena.Jeigu bunu kurnors isejusi,tai svajoju apie maista,kaip greiciau pareit ir prisiryt kaip kiaule,o veliau viska isvemt.Pavargau nuo to,nebenoriu vemt,nebenoriu kaskart pagalvojus apie maista jo prisiryt,nebenoriu galvot kad esu stora,noriu pamilt savo kuna toki koks jis yra,ir susireguliuoti savo mitiba.As pripazystu,kad esu ligone,tik bijau tai paskelbti savo artimiesiems.Prasau padekit man kasnors,nebenoriu taip gyvent....mano email:mmildute123@yahoo.co.uk.ACIU

kamile
Pranešimai: 37

2015-01-20 16:01

skaitau visus pasisakymus ir verkiu,nes zinau,kad nebegaliu tavrdytis,pries puse metu dar sirgau anoreksija,is manes nieko nebuvo like,nors anksciau nebuvau stora,bet mano klubai buvo gan platus,todel badavau,nors klubu apimtis nepsikeite,jie vis vien atrode olonesni,nes ant ju "nieko nebuvo".paskui prasidejo persivalgymas,negaliu saves kontroliuoti...nese niai pradejau vemti,per pastarasias dvi savaites vemiau 4 kartus,nzn ar tai jau bulimija,bet i ja ikrai gali pereiti..bet as to nenoriu,nes atsimenu kaip kankinausi su anoreksija,nekenciau saves..o dar ir klasioku patycios,del kuriu iklimpau i ta liuna,o patycios buvo ne del svrio,net nezinau del ko,tiesiog yra ziauriu zmoniu,o tai buvo 6 klasiokes,kurios diena is dienos mane "esdavo" todel ir neiskenciau,ir dabar einu i mokykla su mintimis,kaip as sedesiu namie ir valgysiu...uz tas mintis nieko baisiau nebuvo..tiesiog nekenti saves ir kaltini uz viska..o kai dar neturi artimu draugu..kai geriausios drauges grazuoles manekenes..tikrai sunku tai tverti,norisi viska mesti...

Oksana
Pranešimai: 36

2015-01-19 22:01

Žinot, aš irgi nežinau, kaip tai suvaldyti. Kartais atrodo, kad jau viskas gerai - nėra to savaitę, dvi, mėnesį (man tai rekordas :)), bet po to viskas iš naujo. Ir užtenka vieno karto, kad ir vėl užsisuktų tas ratas. Bandžiau save "pagauti" - pastebėti, kada taip nutinka, kokios priežastys ar nuotaikos tai nulemia. Bet nepavyksta. Juk būtų galima pagalvoti, jog visos tai darome tik todėl, kad iš proto einame dėl to kaip atrodome. Tad žymiai paprasčiau būtų maitintis normaliai, nes nuo bulimijos dar niekas nesuplonėjo. Tačiau mes nesustojame, kažkas viduje neleidžia to padaryti. Aš bandyčiau (bent jau savo atveju) tai paaiškinti vienu žodžiu - nerimas. Nerimas dėl visko - ateities, dabarties, tėvų, draugų, savęs, išvaizdos, mokslų, darbo, karjeros. Na, nepasitikėjimas savimi, galbūt. Kartais, kai jaučiu, kad ir vėl prisivalgysiu, kalbuosi su savimi :) Pati sau sakau, jog man to nereikia, kad tai praeis, kad tai tik trumpalaikis "priepuolis". Ir žinote, tai padeda. Bet reikia labai daug valios, labai ilgai save įkalbinėti, na kaip su vaiku kalbantis :) Iš tiesų, tai nežinau, ką daryti. Reikia kažkokios disciplinos, kažkokio tvarkaraščio. Nes dažniausiai (bent jau aš taip manau) yra prisivalgoma vakare, po to kai beveik visą dieną buvo nevalgyta. O jei iki vakaro maitintumės normaliai tai ir alkio tokio nebūtų, galbūt pajustume tą seniai pamirštą sveiko sotumo jausmą... Šiaip ar taip - aš optimistė, tikiu kad su visu šituo galima susitvarkyti, na tik kol kas nelabai sekasi :) Bet, kaip savo vienas mano draugas - viskas prasideda nuo svajonės.

Oksana
Pranešimai: 36

2015-01-17 22:01

IRGI MOKSLEIVEI:
Nenoriu kritikuoti, bet tavo pasirinktas būdas niekur nenuves. Kas iš to, kad beveik nieko nevalgai? Manai tai geriau negu bulimija? Tikrai taip nėra. Taip ir blaškysiesi visą laiką tarp badavimo ir persivalgymų. O kad draugė liekna kaip stirna tai visiškai nieko nereiškia. Tai, kad bandai į ją lygiuotis parodo, jog vis dar nepriimi savęs, nemyli savo kūno, nori kad jis būtų kaip kitos. Juk tai visiškai nesvarbu. Niekam tai nerūpi, tik mums - toms kurios sergame. Iš tiesų daugiau niekas nesuka galvos ar mes šiandien sveriame kilogramu daugiau ar mažiau. Tikrai nenoriu, kad pagalvotum, jog tave smerkiu, bet esu jau šiek tiek vyresnė ir žinau, kad tavo pasirinktas būdas prie nieko gero nenuves. Patikėk manim - ilgai taip netempsi. Arba taip ir kankinsies visą laiką.... Tavo pasirinkimas. Jei jau tikrai nori sureguliuoti mitybą - nueik pas dietologą, paprašyk, kad sudarytų tau maitinimosi rėžimą ar ką nors patartų. Tai tikrai bus geriau negu maitinimasis nevisaverčiais maisto produktais. Taip besimatindama po kelių mėnesių būsi labai pavargusi, norėsis tik miego ir poilsio. Negadink sau gvyenimo dėl tokių niekų, paverk jį pilnaverčiu. Ieškok stebuklų ne savo kūne, o kasdienoje, žmonėse, bendravime.

Justina
Pranešimai: 25

2015-01-13 22:01

pries du metus as sirgau bulimija, dabar jau nebevemiu, taciau kiekviena karta pavalgius turiu save kontroliuti...

zmogus
Pranešimai: 40

2015-01-11 16:01

Sveika,neseniai perskaiciau tavo zinute,nezinau kaip tau dabar sekasi,bet manau,kad galeciau siet tiek papasakoti ir apie save.Anoreksija man ateme 3 metus laiko,buvau ir su bulimija susidures.

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 12 ir 0 svečių