2015-01-19 22:01
Žinot, aš irgi nežinau, kaip tai suvaldyti. Kartais atrodo, kad jau viskas gerai - nėra to savaitę, dvi, mėnesį (man tai rekordas :)), bet po to viskas iš naujo. Ir užtenka vieno karto, kad ir vėl užsisuktų tas ratas. Bandžiau save "pagauti" - pastebėti, kada taip nutinka, kokios priežastys ar nuotaikos tai nulemia. Bet nepavyksta. Juk būtų galima pagalvoti, jog visos tai darome tik todėl, kad iš proto einame dėl to kaip atrodome. Tad žymiai paprasčiau būtų maitintis normaliai, nes nuo bulimijos dar niekas nesuplonėjo. Tačiau mes nesustojame, kažkas viduje neleidžia to padaryti. Aš bandyčiau (bent jau savo atveju) tai paaiškinti vienu žodžiu - nerimas. Nerimas dėl visko - ateities, dabarties, tėvų, draugų, savęs, išvaizdos, mokslų, darbo, karjeros. Na, nepasitikėjimas savimi, galbūt. Kartais, kai jaučiu, kad ir vėl prisivalgysiu, kalbuosi su savimi :) Pati sau sakau, jog man to nereikia, kad tai praeis, kad tai tik trumpalaikis "priepuolis". Ir žinote, tai padeda. Bet reikia labai daug valios, labai ilgai save įkalbinėti, na kaip su vaiku kalbantis :) Iš tiesų, tai nežinau, ką daryti. Reikia kažkokios disciplinos, kažkokio tvarkaraščio. Nes dažniausiai (bent jau aš taip manau) yra prisivalgoma vakare, po to kai beveik visą dieną buvo nevalgyta. O jei iki vakaro maitintumės normaliai tai ir alkio tokio nebūtų, galbūt pajustume tą seniai pamirštą sveiko sotumo jausmą... Šiaip ar taip - aš optimistė, tikiu kad su visu šituo galima susitvarkyti, na tik kol kas nelabai sekasi :) Bet, kaip savo vienas mano draugas - viskas prasideda nuo svajonės.