Žvynelinė – nepagydoma, bet valdoma

Žvynelinė – nepagydoma, bet valdoma

Gyvenimo kokybę galima pagerinti

 

Vienas žvyneline sirgęs JAV rašytojas šią ligą apibūdino ir taikliai, ir skausmingai: „Aš nuolat aplipęs mirusios odos pleiskanomis. Kur tik prisiliečiu savo kūnu, visur lieka jų liekanos. Mes, sergantieji žvyneline, trokštame meilės, nors sugebame sukelti tik pasišlykštėjimą. Mes stebime pasaulį, bet savo išvaizdos nekenčiame. Trumpai tariant, šitos ligos pavadinimas yra pažeminimas...“. Tačiau apie žvynelinę pasakojęs gydytojas dermatologas Virginijus Kašėta palinkėjo pacientams kantriai mokytis valdyti savo ligą.

 

Apie 2–5 proc. viso pasaulio gyventojų serga žvyneline. Vien tik Europoje tokių ligonių skaičius siekia 4 procentų

Tai lėtinė nuolat atsinaujinanti sisteminė (tai reiškia, pažeidžianti daugeliui žmogaus organų) uždegiminė odos liga,  kuri pažeidžia odą, sąnarius, sukelia negalią ir gyvenimo kokybės ribojimus, psichosocialinius ir gyvenimo kokybės pokyčius. Žvyneline dažniau susergama 20–40 metų amžiaus, tačiau gali susirgti ir kūdikiai bei vyresnio amžiaus žmonės. Vyrai ir moterys serga vienodai dažnai.

Lietuvoje žvyneline serga daugiau kaip 120 tūkst. žmonių. Trečdaliui ligonių žvynelinės eiga sunki.

 

Liga visam gyvenimui

Atlikus mokslinius genetinius tyrimus paaiškėjo, kad žvynelinė 60–70 proc. paveldima iš kartos į kartą. Nustatyta, kad pagrindinė žvynelinės priežastis yra imunologinės odos reakcijos, kurios ir sukelia uždegimą. Normaliai epidermio ląstelės atsinaujina kas 28 dienas, o sergančiojo žvyneline – net kas 5–6 dienas. Nuo odos paviršiaus nespėjančios pasišalinti ląstelės klostosi viena ant kitos, po jomis atsiranda imuninis uždegimas, o odoje pasirodo būdingų išbėrimų: rožinių plokštelių, pasidengusių sausu sidabriniu žvynu.

„Ligos pradžioje odoje atsiranda raudonos spalvos mazgelių (papulių), kuriems susiliejus susidaro įvairaus dydžio židiniai, padengti sidabro spalvos pleiskanomis. Gali išberti bet kurią odos vietą, tačiau dažniausiai pažeidžiama plaukuotoji galvos dalis, kelių, alkūnių, kryžkaulio oda. Liga gali pažeisti net delnų ir padų odą, jos raukšles. Trečdaliui sergančiųjų pažeidžiami nagai, 7–10 proc. ligonių – sąnariai“, – pasakojo gydytojas dermatologas Virginijus Kašėta.

Sergančiojo žvyneline odos bėrimas gali būti taško, lašo ar monetos dydžio, tačiau vėliau atskiri bėrimai paprastai susilieja ir sudaro delno dydžio ar didesnius nelygiais kraštais bėrimų židinius.

Šią ligą provokuoja ne tik genetiniai veiksniai, bet ir medžiagų apykaitos sutrikimai (cukrinis diabetas, skydliaukės ligos), ūminės ir lėtinės infekcijos, įvairios traumos, žalingi įpročiai, nervinė įtampa, ilgalaikis arba stiprus momentinis stresas, kontaktiniai dirgikliai ir alergenai ir net vaistai nuo uždegimo arba nuo padidėjusio kraujospūdžio.

Pasak dermatologo V. Kašėtos, tai liga visam gyvenimui, sukelianti didžiulį psichologinį, socialinį ir fizinį diskomfortą.


Susiduria su psichologinėmis problemomis

Nors žvynelinė nepagydoma, o tik valdoma liga, jos gydymas – ilgas ir dažnai lydimas psichosocialinių problemų ir darbe, ir asmeniniame gyvenime. Neretai ligoniai kenčia nuo nepalankaus aplinkinių požiūrio, jaučia nerimą, depresiją, ypač sergantieji sunkesne ligos forma. Pastariesiems natūraliai iškyla nemažai psichologinių problemų, nes liga – matoma.

Pagal statistinius duomenis, beveik 60 proc. sergančiųjų žvyneline nurodo patiriantys aplinkinių diskriminaciją. Negana to, žvyneline pastebimai dažniau suserga būtent jautrios nervų sistemos žmonės.

 

Gyvenimo kokybės tyrimas parodė, jog 11 proc. sergančiųjų žvyneline dėl savo ligos patiria nepatogumų darbe ar studijuodami, 10 proc. teigė susiduriantys su lytinio gyvenimo problemomis, 6 proc. apklaustųjų dėl ligos susiduria su problemomis šeimoje. Net 64 proc. sergančiųjų kenčia dėl nekokybiško miego. Labiausiai žvynelinės kamuojami pacientai kenčia dėl aplinkinių nežinojimo, kad žvynelinė neužkrečiama (57 proc.), arba kai ši liga yra painiojama su kitomis užkrečiamomis ligomis (48 proc.).

 

Visuomenėje vis dar paplitęs neteisingas įsitikinimas, esą žvynelinė užkrečiama arba ją sukelia prasta higiena. Gyd. V. Kašėtos teigimu, tai neteisingas požiūris. Žvynelinė – neužkrečiama liga. Kaip teigia patys pacientai, žvyneline užsikrėsti negali niekas, o susirgti – bet kas. Taigi sergantieji žvyneline gali drąsiai lankytis kirpyklose, grožio salonuose, baseinuose ar sporto klubuose.

Svarbu ligą valdyti

 

Žvynelinė – lėtinė liga. Jos gydymui tiek pacientas, tiek valstybė išleidžia daug lėšų, todėl labai svarbu ligą valdyti. Žvynelinės gydymo tikslas – sumažinti ar panaikinti ligos simptomus, pasiekti kuo ilgesnį laikotarpį iki kito ligos paūmėjimo, pagerinti gyvenimo kokybę.

Klinikinė praktika parodė, kad nedaug išplitusi, lokalizuota žvynelinės forma, kai pažeistas nedidelis odos plotas, pakankamai gerai valdoma išorinio vartojimo priemonėmis. Sergant šia ligos forma reikia tinkamai rūpintis savo oda, vengti ligą provokuojančių veiksnių.

 

Tačiau didesnė dalis pacientų serga išplitusia žvynelinės forma, kuri neretai sukelia ir sąnarių pažeidimą. Tokiems ligoniams prireikia ir gydymo stacionare, nes vien išoriškai vartojami vaistai mažai veiksmingi.

 

Gyd. V. Kašėta teigė, kad žvynelinės gydymas turėtų būti kompleksinis, t. y. kelių medikamentų ar gydymo būdų derinys. Vietiškai psoriazė dažniausiai gydoma hormonais (kortikosteroidais), vitamino D3 preparatais, odą atnaujinančiais vaistais. Žvynelinė veiksmingai gydoma ne tik vietiškai naudojamais tepalais, bet ir fototerapijos procedūromis (kvarcas, PUVA terapija, ultravioletinių spindulių kabina, soliariumas).
Didelis pasiekimas gydant psoriazę – sisteminis gydymas biologiniais preparatais. Šie vaistai skiriami, jei ligonis ilgai serga sunkia žvynelinės forma, kuri pažeidžia sąnarius. Tačiau nauji gydymo metodai brangūs, ne kiekvienam ir prieinami.  

Atskirai būtų galima paminėti vieną iš gyvenimo kokybę gerinančių priemonių sergant žvyneline –  emolientus. Pastebėta, kad, nuolat naudojant ant odos tepamus emolientus, kurie atkuria odos barjerinę funkciją, gerokai pailgėja ligos remisijų laikotarpis, sergantieji žvyneline lengviau ištveria nemalonius ligos simptomus. Šiuos preparatus dermatologai rekomenduoja naudoti kasdien ir nuolat. Ypač geras laikas emolientas panaudoti po vandens procedūrų (išsimaudžius po dušu ar pagulėjus vonioje). Šiomis priemonėmis odą reikėtų ištepti iš karto, tik nusišluosčius rankšluosčiu, kol oda dar drėgna. Patogu yra tai, kad emolientus galima pasirinkti atsižvelgiant į bėrimų lokalizaciją, odos sausumą, metų laiką ir pan.

Pacientai pastebėjo, kad nuolat vartojant emolientus ne tik pailgėjo ligos remisijos laikotarpis, bet ir sumažėjo odos sausumas, niežulys, lengviau užmigti naktį.

Labai svarbu kiekvienam sergančiajam žvyneline išmokti savo ligą valdyti ir stengtis normaliai jaustis visuomenėje, nes stresas ir įtampa tik pablogina ligos eigą.

 

Parengė Lina JURGAITIENĖ

 

Patarimai sergantiesiems žvyneline

·         Stenkitės neužleisti ligos. Vos tik pamatėte, kad ant atsirado odos pakitimų, nedelsdami kreipkitės į odos ligų gydytoją. Ir negaiškite laiko gydydamiesi liaudiškomis priemonėmis.  Laiku pastebėta ligos pradžia ar jos paūmėjimas bus lengviau ir greičiau įveikiami.

·         Daugiau laiko stenkitės praleisti saulėje. Vasarą rinkitės poilsį prie jūros.

·         Kasdien ir nuolat naudokite barjerinę odos funkciją atkuriančius emolientus. Taip gerokai pailgės ligos remisijų laikotarpis ir bus lengviau ištveria nemalonius ligos simptomus, pagerės jūsų gyvenimo kokybė.

·         Sveikai maitinkitės, venkite žalingų įpročių, ilgai trunkančių stresinių situacijų, tai provokuoja ligos paūmėjimus.

·         Neužsisklęskite savyje, stenkitės bendrauti su savo likimo draugais. Tam puikiausiai tiks žvyneline sergančiųjų visuomeninės organizacijos, kurių organizuojamuose renginiuose ne tik daugiau sužinosite apie savo ligą ir kaip ją valdyti, bet ir susirasite draugų.

·         Jei patiriate kompleksų dėl savo ligos, nesivaržykite ir kreikitės į psichologą. Jis ne tik padės atsikratyti kompleksų, bet ir duos gerų patarimų, kaip susigyventi su savo liga.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai