Žarnyno jersiniozė ir pseudotuberkuliozė (A04.6)

I. 1. Sukėlėjai:
jersinijos – Yersinia enterocolitica, Yersinia pseudotuberculosis – grameigiamosios judrios lazdelės, auga esant 4–6 °C temperatūrai, šaldytuve dauginasi ant daržovių, šakniavaisių ir kitų produktų. Priklauso Enterobacteriaceae šeimai.

2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – žiurkės, pelės, kurmiai, kiškiai, naminiai gyvūnai (galvijai, katės, šunys), paukščiai; užsikrečiama valgant užkrėstą maistą (nevirintą pieną,
mėsą, paukštieną), žalias daržoves (ypač laikytas sandėliuose, šaldytuvuose), geriant nevirintą upių, kūdrų vandenį.
Šių ligų sukėlėjų telkiniai gamtoje yra dirvožemis, todėl galima jas priskirti prie sapronozių.

3. Klinika:

Žarnyno jersiniozė:
inkubacinis laikotarpis – 1–4 dienos;
karščiavimas;
enterokolitas (gastroenterokolitas);
liemens srities ir galūnių simetrinis bėrimas (alerginio tipo dėmelės, eriteminis bėrimas,
mazginė eritema), bėrimui išnykus oda lupasi;
dešiniosios pusės pilvo skausmas; konjunktyvitas;
kartais – eksudacinis faringitas;
dažnai padidėja kepenys, blužnis, limfmazgiai; artralgija, poliartritas (prasidėjus autoimuniniams procesams), sunkiais atvejais – sepsis, pasaitinis limfadenitas,
opinis ileitas, kepenų ar blužnies abscesas, Reiterio sindromas, meningitas. Atsižvelgiant į vyraujantį klinikinį sindromą, skiriamos ligos formos:
gastroenterokolitinė,
geltinė,
egzanteminė,
artralginė,
sepsinė.

Pseudotuberkuliozės:
inkubacinis laikotarpis – 3–18 dienų;
karščiavimas;
veido, delnų ir padų patinimas, paraudimas („gaubtuvas“, „pirštinės“, „kojinės“);
galūnių, krūtinės, pilvo simetriškas bėrimas (skarlatininio, dėmelių-papulių, hemoraginio, mazginės eritemos tipo);
kataro požymiai, padidėję kaklo limfmazgiai;
sutrikęs virškinimas (gastritas, gastroenteritas, galinis ileitas);
pasaitinis limfadenitas;
sunkiais atvejais – sepsis;
artralgija, artritas;
gali padidėti kepenys, blužnis, kartais būna gelta;
trečią savaitę po bėrimo lupasi oda.

Ligos klinikinės formos:
abdominalinė (pilvo),
geltinė,
egzanteminė,
išplitusi (sepsinė),
slapta (latentinė).

4. Diagnozę pagrindžia:
išmatų, kraujo, šlapimo, nosiaryklės gleivių pasėliuose išaugusios jersinijos (išauga per 12–14 dienų);
teigiamos agliutinacijos ir netiesioginės hemagliutinacijos reakcijos (titras 1:200 ir didesnis) poriniuose kraujo serumuose (ligos pradžioje ir po 1–14 dienų), svarbi titro dinamika;
savitųjų IgM klasės antikūnų radimas ELISA metodu; imunofermentinės reakcijos;
leukocitozė, neutrofilų branduolinis poslinkis į kairę, kartais eozinofilija, padidėjęs ENG.
Yersiniosis intestinalis, forma gastroenterocolitica levis (pagrindžia: klinika, epidemiologija ir bakteriologinis tyrimas: Y.enterocolitica). Pseudotuberculosis, formaicterica (pagrindžia: klinika, epidemiologija,
serologinis tyrimas: NHAR 1:800 arba Igfvl klasės antikūnų radimas ELISA metodu).

Ligos sunkumas: levis, mitis, gravis.

II. Gydymas:
1. Trečiasis režimas.
2. Dieta – Ptm, S K ↓ . Specialios dietos nereikia, išskyrus tuos atvejus, kai yra labai
pažeistos kepenys arba žarnynas. Rekomenduojamas vitaminingas,
lengvai
virškinamas maistas, ribojamos skaidulos.
3. Etiotropinis gydymas
Skiriama:
a) fluorochinolonų: ciprofloksacino gerti po 500–750 mg 2 kartus per parą; arba alternatyvus gydymas vienu iš šių preparatų:
b) aminoglikozidų: į veną ar į raumenis švirkščiama po 80 mg (4,5–7 mg/kg) kas 8 val. gentamicino arba 10 mg/kg per parą kas 8 vai. amikacino, arba 4,5–7 mg/kg per parą tobramicino;
c) doksiciklino gerti po 100 mg 2 kartus per parą pirmą dieną, vėliau – 1 kartą per parą;
d) trimetoprimo-sulfametoksazolio gerti po 960 mg 2 kartus per parą;
e) sunkiais atvejais skiriama ceftriaksono j veną po 1,0 g 1–3 kartus per parą.
Gydymo trukmė – 5 –7 dienos (sunkiais atvejais (sepsio) – visą karščiavimo laikotarpi ir dar 3 normalios temperatūros dienas).
4. Patogenezinis gydymas:
a) netekto skysčio kompensavimas (rehidratacija) elektrolitų tirpalais geriant ar lašinant į veną (žr. 45 psl.);
b) detoksikacijai – gliukozės, elektrolitų tirpalų lašinės infuzijos;
c) antihistamininiai preparatai.
5. Simptominis gydymas:
sąnarių skausmui slopinti skiriama analgino arba indometacino, ibuprofeno (brufeno), diklofenako ir kt.

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė

Mūsų draugai