){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Prostatos vėžys priklauso nebylioms pavojingoms ligoms, kurių simptomai pasireiškia jau esant vėlyvai ligos stadijai, o ligos pradžios žmogus nepastebi ir nejaučia. Todėl ypač svarbu ligą nustatyti kuo anksčiau. Tam pasitarnauja prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos programa (toliau – Programa), pagal kurią visiems vyresniems kaip 50 metų amžiaus vyrams PSA (prostatos specifinis antigenas) testas vieną kartą per dvejus metus atliekamas nemokamai. Didelės rizikos šeimose (kai prostatos vėžiu sirgo ar serga pirmos eilės artimieji (tėvas, broliai), PSA tyrimas rekomenduojamas nuo 40 metų amžiaus. Tačiau ir kitiems į Programą neįtrauktiems vyrams, kurie jaučia negalavimus arba nori pasitikrinti profilaktiškai, medikai rekomenduoja atlikti šį nebrangų testą (tyrimo kaina apie 35–45 Lt). Taigi kuo anksčiau pasitikrinsime, tuo anksčiau atrasime, o ankstyvas ligos diagnozavimas itin svarbus prostatos vėžio gydymo rezultatams.
Norintieji pasitikrinti pirmiausia turėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Būtent jis privalo informuoti ligonį apie vykdomą Programą, paskatinti pasitikrinti PSA, o nustačius, kad jis padidėjęs, nusiųsti pas gydytoją urologą. Šeimos gydytojas turėtų nuraminti ligonį, kad padidėjęs PSA nereiškia prostatos vėžio diagnozės, o tik padeda atrinkti pacientus, priklausančius didesnei rizikos susirgti šia liga grupei.
Šeimos gydytojai turėtų nepamiršti, kad ir nepatvirtinus prostatos vėžio diagnozės PSA tyrimą reikia kartoti ir, aptikus PSA kiekio kraujyje padidėjimą, vėl siųsti pas gydytoją urologą.
Kol kas tiksli prostatos vėžio išsivystymo priežastis nežinoma, tačiau pastarųjų metų moksliniai tyrimai vis tvirčiau įrodo, kad vėžio išsivystymas susijęs su vyriškų hormonų apykaita. Šią teoriją patvirtina ir faktas, kad naviko augimą skatina vyriški hormonai (androgenai). Šiuo metu tiriami genai, galintys turėti įtakos prostatos vėžio išsivystymui.
Riziką susirgti priešinės liaukos vėžiu didina vyresnis amžius; gausus gyvulinių riebalų vartojimas; vitamino E, seleno, lignanų, izoflavonoidų trūkumas; persirgtos prostatos ligos; rūkymas. Didelę reikšmę turi ir paveldimumas. Nustatyta, kad rizika susirgti prostatos vėžiu padidėja 2 kartus, jei šia liga sirgo pirmos eilės giminaitis. O jeigu prostatos vėžys nustatytas dviem ir daugiau pirmos eilės giminaičių, rizika padidėja 5–11 kartų. Taip pat didesnės rizikos susirgti turi tam tikrų profesijų žmonės, pvz., suvirintojai, tipografijos bei gumos pramonės darbuotojai, nes jų darbe naudojami sunkieji metalai.
Ankstyvų stadijų prostatos vėžys nepasireiškia jokiais simptomais. Vienintelis požymis, leidžiantis įtarti ligą, padidėjęs PSA kiekis kraujyje (daugiau kaip 3,0 ng/ml). Tik išplitęs lokaliai (į sėklines pūsleles, į šlapimo pūslę, storąją žarną) arba išplitęs į kitus organus (pvz., kaulus) prostatos vėžys gali pasireikšti šlapinimosi ar seksualinės funkcijos sutrikimais. Prostatos vėžys nėra vienalytė liga. Kai kada jis pasižymi greita piktybiška eiga.
Prostatos vėžys diagnozuojamas remiantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracijos tyrimu, digitaliniu rektaliniu tyrimu ir transrektaline echoskopija (TRUS) kartu su prostatos biopsija.
Prostatos digitalinis rektalinis tyrimas yra neskausminga lengvai atliekama procedūra, kurios metu įvertinamas prostatos dydis, konsistencija, simetriškumas, ribos. Jei prostata yra pažeista vėžio, ji kieta ir gruoblėta. Tačiau kadangi prostatos vėžinis procesas vystosi lėtai, tad apčiuopos metu jokių pastebimų pakitimų galima ir neapčiuopti, organas atrodo normalus, nors vėžys jau yra.
Nustačius prostatos vėžį, būtina įvertinti ir bendrą paciento sveikatos būklę bei įsitikinti, ar liga neišplito už organo ribų. Tam atliekami kiti tyrimai: rentgenologiniai, kompiuterinė tomografija, kaulų skenavimas ir kt. Prostatos vėžys greičiausiai metastazuoja į kaulus. Kaulų skenavimas atliekamas, kai yra didelė metastazių tikimybė kauluose, pacientas skundžiasi kaulų skausmais, didelė PSA koncentracija kraujyje, apčiuopiama didelė, nelygiais kraštais prostata.
Prieš parenkant gydymą, būtina įvertinti bendrą paciento būklę, kitas ligas, priešinės liaukos vėžio stadiją, diferenciacijos laipsnį, PSA kiekį kraujyje, paciento amžių. Nustačius ankstyvų stadijų prostatos vėžį, jei leidžia ligonio terapinė būklė (gretutinės ligos) ir nėra kontraindikacijų, dažniausiai pasirenkamas radikalus gydymo būdas – operacija. Onkologijoje, kaip ir kitose medicinos srityse, nuolat diegiami nauji vėžio chirurgijos, spindulinės terapijos ir chemoterapijos metodai, vystomas mokslas, didelis dėmesys kreipiamas į navikų genetinių predikcinių veiksnių analizę ir jų pritaikymą individualizuojant gydymą.
Šiuo metu Lietuvoje yra galimybių taikyti šiuolaikinius gydymo metodus: chirurginį, spindulinį, gydymą hormonais. Lietuvoje jau plačiai taikomas ir vienas naujesnių gydymo metodų – brachiterapija.
Pasaulyje prostatos vėžį bandoma gydyti ultragarsu, krioterapija, mikrobangų terapija, radiodažnine abliacija, tačiau šie metodai eksperimentiniai ir dar reikalauja tolimesnių tyrimų. Taip pat laukiama naujų preparatų, kurie padėtų gydyti hormonams nejautrų (atsparų) prostatos vėžį, kuris sunkiai pasiduoda įprastiniam gydymui ir yra blogesnės prognozės.
Svarbu nepamiršti, kad ankstyvos stadijos liga gydoma lengviau. 70–80 proc. pacientų, kuriems anksti diagnozuotas prostatos vėžys, po gydymo išgyvena daugiau kaip 10 metų. Taigi paraginkime savo artimuosius pasitikrinti, ar neserga prostatos vėžiu, dabar, kad vėliau netektų gailėtis prarasto laiko.
1) šlapinimosi sutrikimai:
-pasunkėjęs šlapinimasis,
-dažnas šlapinimasis,
-susilpnėjusi šlapimo srovė,
-kraujas šlapime,
- kartais – šlapimo susilaikymas.
2) skausmai:
-tarpvietės srityje,
-pilvo apatinėje dalyje,
- kauluose.
3) sutrikusi inkstų funkcija:
-pykinimas,
-apetito nebuvimas,
-burnos džiūvimas,
-mažas šlapimo kiekis,
4) bendra organizmo reakcija:
-silpnumas,
-kūno masės mažėjimas.
0–3 ng/ml – dažnai aptinkamas kliniškai nereikšmingas vėžys
3–10 ng/ml – „pilkoji zona“, atlikus biopsiją tik kas ketvirtam vyrui nustatomas priešinės liaukos vėžys
10–20 ng/ml – 50 proc. teigiamų biopsijų
>20 ng/ml – ketvirtadalis pacientų jau būna metastazių kauluose
>100 ng/ml neabejotinas sisteminis išplitimas, su labai retomis išimtimis
Pastaruoju metu Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 17 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Tai reiškia, kad kasdien beveik 50 žmonių išgirsta vėžio diagnozę, o onkologinių ligonių skaičius mūsų šalyje yra apie 70 tūkst. Beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių (apie 8 tūkst.) sudaro mirtys nuo vėžio.
Sergančiųjų prostatos vėžiu skaičius Lietuvoje taip pat nuolat auga. Pavyzdžiui, 2008 metais Lietuvoje buvo nustatyta 3248 nauji prostatos vėžio atvejai.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiau1. burokėlis neišvaizdi, bet naudinga daržovė. kodėl sveika? burokėlis – ...
Skaityti daugiauPlaukai – grožio simbolis. Ir nors vyrams šis kriterijus lyg ir nėra taikomas, tačiau baimė nuplikti kamuoja kone kiekvieną stipriosios lyties atstovą. Ar galima sustabdyti plaukų slinkimą, ar vyriškasis plikimas užprogramuotas genuose? Apie visą tai ir galimybę kuo ilgiau išsaugoti sveikus plaukus kalbėjomės su „Cutrin“ kosmetikos specialiste Aušra JUČINSKAITE....
Skaityti daugiauNe tik moterys susiduria su nepageidaujamų plaukelių šalinimo problema. Daugelis vyrų kasdien kantriai skuta barzdas, tad paklausykime, ką vyrams pataria grožio ir sveikatos specialistai: kirpėja-modeliuotoja Sigita Bilinskienė, gydytojas dermatologas Nauris Grušauskas bei Odos ir lazerinės chirurgijos centro direktorė Gitana Grigalionienė....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisus metus nekantriai laukiame vasaros ir atostogų, poilsio ir pačių geriausių įspūdžių. Ir ne tik dėl pamatytų naujų kraštų ar sugaudytų saulės spindulių. Per atostogas tikimės ir gausesnių, įvairesnių intymių malonumų – juk laiko turėsime daug, nereiks niekur skubėti – tik mėgaukis, manome mes. Bet, deja, dažnai pasitaiko, kad tos viltys ima ir neišsipildo, nors, atrodo, ir abipusio noro daug, ir sąlygos – geresnių nesugalvosi. Rezultatas – išsvajotosios atostogos – gerokai sugadintos. Kodėl taip atsitinka, kas kaltas ir ką daryti? Apie visa tai papasakojo gydytojas urologas medicinos daktaras Vytautas Kamarauskas....
Skaityti daugiauPlikimas - reiškinys, kai sutrinka plaukų atsinaujinimas dėl per didelio plaukų slinkimo, pablogėjusio jų ataugimo ar abiejų priežasčių. Nors nuplikimas ir negresia gyvybei, žinoma, kad emocinės nuplikimo pasekmės gali būti didžiulės. Tai paveikia vyro pasitikėjimą savimi, nuomonę apie save ir tai, kaip jis vertinamas kitų....
Skaityti daugiauSintetiniai anaboliniai steroidai pirmąkart pagaminti 1935 m. Juos Antrojo pasaulinio karo metais vartojo vokiečiai (padidėdavo kareivių jėga ir agresyvumas), po karo jais buvo gydomi koncentracijos stovyklų kaliniai. Penktajame dešimtmetyje medicinoje steroidai buvo vartojami raumenims po traumų, išsekimo atkurti. 1985 metais Tarptautinė kultūristų federacija (IFBB) anabolinius steroidus pripažino draudžiamu vartoti preparatu. Šiais laikais gydymo tikslais anaboliniai steroidai kartais vartojami anemijai, osteoporozei, ginekologinėms ligoms ir augimo sutrikimams gydyti. Iki šiol „iš po prekystalio“ (interneto platybėse) galima įsigyti uždraustųjų preparatų ir pradėti eksperimentuoti su savo kūnu. Tokiems eksperimentams dažniausiai potraukį turi vyrai....
Skaityti daugiauPakalbėkime apie vyrų plaukų priežiūrą. Kokios problemos vargina labiausiai? Kaip jas spręsti? Apie tai pasakoja „G style studio“ grožio salono vadovė kirpėja-modeliuotoja Gitana Kaminskienė....
Skaityti daugiauvyrams ne mažiau nei moterims reikalinga kosmetika. tačiau dažniausiai jie apie...
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, net 92 proc. žmonių vargina jautrių dantų problema. Dažniausiai dėl dantų jautrumo kenčia 30–39 metų amžiaus žmonės. Vyresniame amžiuje keičiasi danties struktūra, ir ši problema sumažėja. Kodėl dantys yra jautrūs? Kaip reikia prižiūrėti jautrius dantis? Apie tai kalbamės su Privačios odontologijos klinikos dantų gydytoja Violeta Dambrauskiene....
Skaityti daugiauVėžį galima išgydyti, ir tai nėra mitas. Tiesa, yra viena būtina sąlyga – liga turi būti nustatyta pradinių stadijų. Todėl daugelyje šalių, susirūpinusių onkologinių ligų augimu, ypatingas dėmesys skiriamas ankstyvajai šių ligų diagnostikai. Prostatos vėžys – dažniausiai nustatoma onkologinė vyrų liga. Kokias mitais apaugusi ši liga? Kokios žinios būtinos norint išvengti arba anksti nustatyti ir sėkmingai išgydyti šią klastingą ligą? ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę