){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Gyvenimo trukmė – labai svarbus demografinis rodiklis ir skaičiuojamas jis ne dėl to, kad iki begalybės vėlinti pensijos amžių. Vidutinė būsimo gyvenimo trukmė – vienas reikšmingiausių visuomenės materialinio bei kultūrinio gyvenimo lygio ir sveikatingumo žymenų. Labiau išsivysčiusiose šalyse ir gyvenimo trukmė ilgesnė (ji priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant sveikatos priežiūrą, ekonomines ir socialines sąlygas ir t.t.). Pavyzdžiui, Japonijoje, Andoroje, Singapūre vidutinė gyvenimo trukmė viršija 81 metus, o kai kuriose Afrikos valstybėse (tam didelės įtakos turi sergamumas AIDS), pavyzdžiui, Botsvanoje, vidutinė gyvenimo trukmė nesiekia nė 34 metų..
Keičiantis žmogaus amžiui, tikėtina gyvenimo trukmė taip pat keičiasi. Pavyzdžiui, sulaukus vienerių metų amžiaus, ilgesnės vaiko gyvenimo trukmės tikimybė padidėja. Tuo sėkmingai operuoja ir draudimo bendrovės, išbraukdamos vyresnius nei metų amžiaus vaikus iš tam tikros rizikos grupės ir suteikdamos platesnes gyvybės draudimo galimybes bei palankesnes sąlygas.
Moterys visada turi daugiau šansų gyventi ilgiau u savo vyrus. Kalbant pasaulio mastu, vidutinė moterų gyvenimo trukmė yra 66 metai, tuo tarpu vyrų – 62,7 metų. Beje, statistikos duomenimis, didžiausia „praraja“ vertinant vidutinę lyčių gyvenimo trukmę pastebima kaimyninėje Rusijoje. Rusaitės gali tikėtis gyventi net 13 metų ilgiau už savo tėvynainius. 2006 metų duomenimis, Lietuvoje vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė buvo 77,1 metų, tuo tarpu vyrų – tik 66,4 metai. Mirtingumui vis dar lenkiant gimstamumą, ilgainiui rizikuojame likti pagyvenusių moterų tauta.
1. Statistiškai jie suvartoja daugiau alkoholio, tabako ir narkotinių medžiagų nei moterys. Japonijoje atliktas tyrimas patikimai įrodė, kad rūkantys keturiasdešimtmečiai vyrai gali tikėtis 3,5 metų trumpesnės gyvenimo trukmės už nerūkančius bendraamžius vyrus.
2. Savižudžių vyrų daugiau nei moterų.
3. Statistiškai vyrus nužudo dažniau nei moteris.
4. Daugiau vyrų žūsta atlikdami karinę prievolę.
5. Vyrai dažniau rizikuoja savo gyvybe (vairavimo įpročiai, ekstremalus sportas ir t.t.).
6. Labai įdomus faktas, bet atrodo, kad moterų sveikata mokslininkus domina labiau: antai, pavyzdžiui, sukurti 7 visiškai skirtingi vaistai krūties vėžiui gydyti ir tik 1 – prostatos vėžiui gydyti.
7. Trumpesnę gyvenimo trukmę gali lemti ir hormonas testosteronas. Tokią prielaidą mokslininkai iškėlė pastebėję, kad eunuchų gyvenimo trukmė visuomet ilgesnė už sėklides turinčių vyrų gyvenimo trukmę.
8. Vyrai rečiau kreipiasi į gydytojus sutrikus sveikatai, dažniau nusižengia gydytojo rekomendacijoms.
Perskaitę anksčiau pateiktus punktus, reikiamas išvadas, be abejo, jau galėjote padaryti. Šioje skiltyje rasite kai kurių papildomų faktų, kurie, anot mokslininkų, padeda vyrams gyventi ilgiau. Taigi:
• Vedę vyrai gyvena vidutiniškai 9 mėnesiais ilgiau už nevedusius bendraamžius bičiulius. Gaila, bet gyvenimo trukmė neturi tokios įtakos žmonoms. Logiškų paaiškinimų (tokių kaip: jos pasirūpina vyrų sveikata, vedę vyrai rečiau rizikuoja savo gyvybe ir t.t.) daug, į juos nesigilinkime, tiesiog pripažinkime šį faktą.
• Homoseksualūs santykiai net 20 metų sutrumpina tikėtiną vyrų gyvenimo trukmę.
• Vidutinė gyvenimo trukmė pradeda ilgėti, kai žmogus mokėsi daugiau kaip 12 metų per savo gyvenimą. Harvardo Medicinos mokyklos tyrėjai nustatė, kad geresnį išsilavinimą turintys asmenys gali tikėtis sulaukti vidutiniškai 82 m. amžiaus, o mažiau išsilavinę – 75 m. Taigi mokytis – niekada nevėlu.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiau1. burokėlis neišvaizdi, bet naudinga daržovė. kodėl sveika? burokėlis – ...
Skaityti daugiauPlaukai – grožio simbolis. Ir nors vyrams šis kriterijus lyg ir nėra taikomas, tačiau baimė nuplikti kamuoja kone kiekvieną stipriosios lyties atstovą. Ar galima sustabdyti plaukų slinkimą, ar vyriškasis plikimas užprogramuotas genuose? Apie visą tai ir galimybę kuo ilgiau išsaugoti sveikus plaukus kalbėjomės su „Cutrin“ kosmetikos specialiste Aušra JUČINSKAITE....
Skaityti daugiauNe tik moterys susiduria su nepageidaujamų plaukelių šalinimo problema. Daugelis vyrų kasdien kantriai skuta barzdas, tad paklausykime, ką vyrams pataria grožio ir sveikatos specialistai: kirpėja-modeliuotoja Sigita Bilinskienė, gydytojas dermatologas Nauris Grušauskas bei Odos ir lazerinės chirurgijos centro direktorė Gitana Grigalionienė....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisus metus nekantriai laukiame vasaros ir atostogų, poilsio ir pačių geriausių įspūdžių. Ir ne tik dėl pamatytų naujų kraštų ar sugaudytų saulės spindulių. Per atostogas tikimės ir gausesnių, įvairesnių intymių malonumų – juk laiko turėsime daug, nereiks niekur skubėti – tik mėgaukis, manome mes. Bet, deja, dažnai pasitaiko, kad tos viltys ima ir neišsipildo, nors, atrodo, ir abipusio noro daug, ir sąlygos – geresnių nesugalvosi. Rezultatas – išsvajotosios atostogos – gerokai sugadintos. Kodėl taip atsitinka, kas kaltas ir ką daryti? Apie visa tai papasakojo gydytojas urologas medicinos daktaras Vytautas Kamarauskas....
Skaityti daugiauPlikimas - reiškinys, kai sutrinka plaukų atsinaujinimas dėl per didelio plaukų slinkimo, pablogėjusio jų ataugimo ar abiejų priežasčių. Nors nuplikimas ir negresia gyvybei, žinoma, kad emocinės nuplikimo pasekmės gali būti didžiulės. Tai paveikia vyro pasitikėjimą savimi, nuomonę apie save ir tai, kaip jis vertinamas kitų....
Skaityti daugiauSintetiniai anaboliniai steroidai pirmąkart pagaminti 1935 m. Juos Antrojo pasaulinio karo metais vartojo vokiečiai (padidėdavo kareivių jėga ir agresyvumas), po karo jais buvo gydomi koncentracijos stovyklų kaliniai. Penktajame dešimtmetyje medicinoje steroidai buvo vartojami raumenims po traumų, išsekimo atkurti. 1985 metais Tarptautinė kultūristų federacija (IFBB) anabolinius steroidus pripažino draudžiamu vartoti preparatu. Šiais laikais gydymo tikslais anaboliniai steroidai kartais vartojami anemijai, osteoporozei, ginekologinėms ligoms ir augimo sutrikimams gydyti. Iki šiol „iš po prekystalio“ (interneto platybėse) galima įsigyti uždraustųjų preparatų ir pradėti eksperimentuoti su savo kūnu. Tokiems eksperimentams dažniausiai potraukį turi vyrai....
Skaityti daugiauPakalbėkime apie vyrų plaukų priežiūrą. Kokios problemos vargina labiausiai? Kaip jas spręsti? Apie tai pasakoja „G style studio“ grožio salono vadovė kirpėja-modeliuotoja Gitana Kaminskienė....
Skaityti daugiauvyrams ne mažiau nei moterims reikalinga kosmetika. tačiau dažniausiai jie apie...
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, net 92 proc. žmonių vargina jautrių dantų problema. Dažniausiai dėl dantų jautrumo kenčia 30–39 metų amžiaus žmonės. Vyresniame amžiuje keičiasi danties struktūra, ir ši problema sumažėja. Kodėl dantys yra jautrūs? Kaip reikia prižiūrėti jautrius dantis? Apie tai kalbamės su Privačios odontologijos klinikos dantų gydytoja Violeta Dambrauskiene....
Skaityti daugiauVėžį galima išgydyti, ir tai nėra mitas. Tiesa, yra viena būtina sąlyga – liga turi būti nustatyta pradinių stadijų. Todėl daugelyje šalių, susirūpinusių onkologinių ligų augimu, ypatingas dėmesys skiriamas ankstyvajai šių ligų diagnostikai. Prostatos vėžys – dažniausiai nustatoma onkologinė vyrų liga. Kokias mitais apaugusi ši liga? Kokios žinios būtinos norint išvengti arba anksti nustatyti ir sėkmingai išgydyti šią klastingą ligą? ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę