Virusinė diarėja (A08)

I. Rotavirusinė infekcija:
1. Etiologija:
sukėlėjas – virusas Rotavirus, turintis RNR. Yra 5 didelės grupės, turinčios skirtingus antigenus ir 9 serovarus, priklauso Reoviridae šeimai. Ligą dažniausiai sukelią A gr. II pogrupio rotavirusai.
2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – sergantis žmogus ar viruso nešiotojas, užsikrečiama per išmatas,
pro burną, diskutuojama apie užsikrėtimą lašiniu būdu per orą. Dažniau serga naujagimiai ir vaikai nuo 6 mėn. iki 2 metų. Galima ligoninės infekcija. Persirgus įgyjamas trumpalaikis imunitetas.
3. Klinika:
inkubacinis laikotarpis – 12–48 val.; prasideda staiga, audringai;
a) svarbiausias sindromas – gastroenteritas ar enteritas: dažnas viduriavimas, dvokiančios,
vandeningos, žalsvo atspalvio išmatos; nestiprus raižantis pilvo skausmas;
ryškus gurgėjimas („stambaus kalibro šaudymas“); 80% pacientų vemia (gastritas);
b) intoksikacija: silpnumas, galvos svaigimas, alpimai; temperatūra subfebrili, retai aukšta; šaltkrėtis (net ir be temperatūros);
c) viršutinių kvėpavimo takų pažeidimo požymiai: rinitas, rinofaringitas, faringitas.
Virusai iš organizmo pasišalina per 8–9 d.
II. Enterovirusinė infekcija:
1. Etiologija:
Koksakio A ir B bei ECHO grupės enterovlrusai, turintys RNR, priklauso Picornaviridae šeimai, Enterovirus genčiai.
2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – sergantis žmogus ir viruso nešiotojas;
užsikrečiama per išmatas, pro burną ir aerogeniniu būdu;

dažniausiai serga vaikai, kūdikių diarėjas dažniausiai sukelia Koksakio A grupė.
Persirgus įgyjamas trumpalaikis imunitetas.
3. Klinika:
svarbiausi sindromai:
a) intoksikacijos su staigiu temperatūros pakilimu iki 38-39 °C;
b) gastroenteritinis sindromas: nestiprus pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, retas viduriavimas vandeningomis, žalsvomis, dvokiančiomis išmatomis; 1/3 ligonių padidėja kepenys.
III. Kalici virusinė infekcija:
1. Etiologija:
svarbiausias sukėlėjas – Noro (anksčiau vadintas Norwalk) virusas, turintis RNR, priklauso Caliciviridae šeimai.
2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – sergantis žmogus; infekcijos perdavimas per išmatas ir per burną, diskutuojama apie aerogeninį būdą.
Dažniausiai sergama žiemą („žiemos vėmimų liga“); serga vyresni vaikai (nuo 6 m. amžiaus), paaugliai ir suaugusieji. Persirgus įgyjamas trumpalaikis imunitetas.
3. Klinika:
inkubacinis laikotarpis – 24 val. – 2–3 dienos;
prasideda staiga, 1/3 ligonių pakyla temperatūra, krečia šaltis (ir nekarščiuojant);
silpnumas, adinamija, galvos svaigimas;
dažniausias požymis – pykinimas ir vėmimas;
neretai skauda raumenis;
viduriuoja 1/2 ligonių (enteritas), pilvas papūstas, skausmingas viršutinėje dalyje.
Virusas iš organizmo pasišalina per 3 d., kartais išskiriamas iki 2 sav.
4. Diagnozę pagrindžia:
1. Virusinę etiologiją pagrindžia:
virusų antigenų radimas išmatose, atliekant imuninę elektroninę mikroskopiją,
taikant ELISA metodą, agliutinacijos (ekspres metodas)
reakcijas (rotavirusinė
infekcija);
savitųjų IgM antikūnų prieš virusų antigenų kompleksus radimas ELISA metodu;
viruso nukleorūgščių nustatymas PGR.
2. Kliniškai – gastroenteritinio sindromo derinys su viršutinių kvėpavimo takų kataro reiškiniais.
3. Hemogramoje – leukopenija (iš pradžių gali būti leukocitozė), neutropenija,
reliatyvi limfocitozė, kartais eozinofilija.
5. Diagnozės formulavimas:
Gastroenteritis acuta rotavirosa (enterovirosa, norovirosa), forma levis, mitis, gravis.
Rotavirosis: gastroenteritis ac. f.levis (mitis, gravis).

II. Gydymas:
1. Trečiasis režimas.
2. Dieta – Ptm, ribojami angliavandeniai (iki 200 g), baltymų kiekis didinamas iki 150 g, ribojama bulvės, daržovės, vaisiai, negalima vartoti žirnių, kopūstų, abrikosų, slyvų, apelsinų, mandarinų, pieno, saldumynų.
3. Etiotropinio gydymo nėra: antibakteriniai preparatai virusų neveikia.
4. Patogenezinis gydymas:
a) kai yra dehidratacija, skiriama rehidratacija geriamaisiais gliukozės ir elektrolitų tirpalais (Gastrolit, Rehydron, Oratil), kai ll°–lll° – rehidratacija į veną (elektrolitų
tirpalai);
b) viduriavimo trukmę sutrumpina antidiarėjinis vaistas smekta; skiriama gerti 2–3 kartus per parą, pakelio turinį išmaišius stiklinėje vandens;
c) sunormalėjus vandens ir elektrolitų pusiausvyrai, galima pradėti detoksikaciją ir reguliuoti kraujotaką koloidiniais tirpalais (poligliukinu, reopoligliukinu).
5. Simptominis gydymas:
a) daugiafermenčiai preparatai (virškinimui gerinti);
b) antispazmolitikai.

 

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė

Mūsų draugai