Sutrikus virškinimui – vaistažolių desantas

Nuo streso iki kramtomosios gumos

 

Funkcinės dispepsijos priežastys gali būti įvairios, tačiau nėra visiškai aiškios ir gana sunkiai nustatomos. Dėl šio virškinimo sutrikimo gali būti kalta ilgai užsitęsusi stresinė situacija, taip pat skrandžio opaligę sukelianti bakterija Helicobacter pylori arba ilgiau trunkantis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas. Net pasenęs maistas iš šaldytuvo arba per dažnas kramtomosios gumos kramtymas gali netikėtai išprovokuoti dispepsijos simptomus.

Dispepsijos simptomai – skausmas ar nemalonūs pojūčiai viršutinėje pilvo dalyje, trumpalaikis ar nuolatinis raugėjimas, pilvo pūtimas, rėmuo, pykinimas ar vėmimas – yra itin nemalonūs ir labai vargina šiuo sutrikimu besiskundžiančius žmones. Tačiau šie simptomai gali pasireikšti ir sergant kitomis virškinamojo trakto ligomis – gastritu, gastroezofaginiu refliuksu (GERL), opalige ir pan. Todėl, diagnozuojant funkcinę dispepsiją, gydytojui teks išsiaiškinti, ar dėl skrandžio negalavimų kalta būtent ši liga, ar jus užklupo rimtesnės virškinamojo trakto ligos, kurias būtina gydyti.

 

Reikia koreguoti įpročius

 

Dispepsija – lėtinė pasikartoti linkusi liga, todėl funkcinė dispepsijos gydymas trunka ilgai, ir, net pagerėjus būklei, yra tikimybė, kad simptomai pasikartos. Todėl kiekvienas, kurį kamuoja dispepsiniai virškinimo sutrikimai, anot doc. Z. Barsteigienės, pirmiausia turėtų sau padėti vengdamas dispepsiją provokuojančių veiksnių: rūkaliams, kuriuos vargina dispepsija, reikėtų atsisakyti šio žalingo įpročio, nes rūkymas dirgina skrandžio gleivinę; jautriems žmonėms būtina keisti gyvenimo būdą ir požiūrį į jį, netinkamai besimaitinantiems ir sergantiems kitomis lėtinėmis ligomis reikia pakoreguoti mitybą ir nepiktnaudžiauti vaistais, kurie gali sukelti virškinamojo trakto pažeidimus.

 

Nuo vaistinės prie vaistažolių

 

Jei dispepsijos išvengti vis dėlto nepavyko, nepulkite iš karto į vaistinę. Žinoma, jums pasiūlys preparatų, palengvinančių šio virškinimo sutrikimo simptomus, tačiau visi vaistai turi ir šalutinį poveikį. O vaistažolės, kuriomis nuo seno gydėsi mūsų proseneliai, yra laiko išbandytas vaistas, kuris gali būti ne mažiau efektyvus už cheminius preparatus.

Taigi, kokias vaistažoles geriausia rinktis, jei sustreikavo jūsų skrandis? Pasak doc. Z. Barsteigienės, pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, kokie nemalonūs funkcinės dispepsijos simptomai jus vargina. Vienokias vaistažoles reikės rinktis, jei kamuoja sunkumas skrandyje ir pilvo pūtimas, ir visai kitokias, jeigu pykina ar vemiate ir jaučiate skausmą viršutinėje pilvo dalyje.

Taip pat atitinkamai rinktis vaistažoles reikia atsižvelgiant į tai, koks yra jūsų skrandžio rūgštingumas, nes vienokios žolės tinka, kai rūgštingumas sumažėjęs, o visai kitokios, jei skrandyje „siautėja ugnis“. Bet kokiu atveju vaistažolių vaistinėje galima įsigyti atskirų vaistažolių arba vaistažolių mišinių, kurie jau būna sukomplektuoti pagal atskirą virškinimo sutrikimą.

 

·         Jeigu skrandžio rūgštingumas sumažėjęs, prieš valgį patartina išgerti vaistažolių, turinčių kartumynų – pelyno, gencijono, pupalaiškio, ajero, kraujažolės arba kiaulpienės arbatos. Taip pat tinka širdažolė, kiečiai, apyniai ir islandinės kerpenos – šie augalai irgi  kaupia kartumynus, todėl vartojami, kai reikia gerinti virškinimą, skatinti tulžies ir kasos sulčių gamybą. Kartumynai taip pat pagerina apetitą ir skrandžio peristaltiką..

·         Jeigu skrandžio rūgštingumas padidėjęs, skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje diagnozuotos erozijos arba opaligė, kartumynai netinka. Tokiu atveju reikėtų vartoti augalų, kaupiančių gleives. Gerai tiks linų sėmenų, islandinės kerpenos, ramunėlių žiedų, dedešvų žiedų ir lapų, svilarožės šaknų ir lapų bei smiltyninio gysločio sėklų arbatos.

·         Jeigu kamuoja skrandžio spazmai ir viršutinės pilvo dalies skausmai, patartina vartoti spazmus silpninančiu poveikiu pasižyminčių vaistažolių arbatų ar užpilų. Puikiai tinka spazmolitinėmis ir dezinfekuojamosiomis savybėmis pasižyminti ramunėlių žiedų arbata, kurią reikėtų gerti mažais gurkšneliais šiek tiek pravėsusią. Tai reikėtų daryti tris kartus per dieną prieš pagrindinius valgymus. Atpalaiduojamuoju poveikiu taip pat pasižymi melisų ir pipirmėčių lapai.

·         Jei virškinimo sutrikimus sukėlė padidėjęs nervų sistemos jautrumas ir įvairios stresinės situacijos, ir tai išprovokavo pykinimą, patartina vartoti ramunėlių žiedų, melisos lapų arbatą, apynių spurgų, valerijono šaknų ar levandos žiedų antpilą.

·         Jeigu kamuoja skrandžio sunkumas ir pilvo pūtimas, geriausiai padės kmynų, saldžiojo pankolio vaisių, pipirmėtės lapų ir ramunėlių arbata. Pilvo pūtimui mažinti taip pat puikiai tinka anyžių, kalendrų ir krapų vaisiai

·         Jeigu sergant dispepsija vargina vidurių užkietėjimas ir sunkumas skrandyje, padės senos lapų arbata, susmulkinto alavijo sultys ir rabarbaro šaknų preparatai. Taip pat gerai padeda džiovintos ir žalios slyvos, jų sultys, linų sėmenų užpilas.

·         Sumažėjus apetitui ar esant pilnumo jausmui gali būti vartojami ajerų šakniastiebiai, islandinių kerpenų gniužulai, karčiųjų kiečių žolė, kiaulpienių šaknys, kraujažolių žolė.

·         Jeigu dispepsijos simptomai kamuoja pavalgius, patartina išgerti puodelį pasirinkto nuoviro iš piliarožės, šalavijo, ramunėlių pipirmėtės, gvazdikėlių ar imbiero.

 

Vertėtų atsargiai vartoti pavienius vaistinius augalus, rinktis jų mišinius.

 

Na, o jei ir vartojant vaistažolių arbatas, užpilus ir nuovirus dispepsijos simptomai nesitraukia, dėl tolesnio gydymo būtinai pasitarkite su savo šeimos gydytoju arba gastroenterologijos specialistu. 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai