Ciklinio vėmimo sindromas

Ciklinio vėmimo sindromas – reta funkcinė liga, kurią pirmą kartą dar 1882 metais aprašė Samuel Gee. Pradžioje šis sindromas buvo pastebėtas išimtinai vaikams, vėliau pradėti aprašinėti šiuo sindromu sergančių suaugusiųjų atvejai. Pastaruoju metu suaugusių sergančiųjų skaičius vis didėja, yra tikimybė, kad po kurio laiko liga bus diagnozuojama kur kas dažniau.
 

Dėl ko susergama?


To kol kas niekas tiksliai nežino. Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad itin svarbūs yra specifiniai smegenų ir žarnyno sąsajos mechanizmai. Pasirodo, kad net 82 proc. atvejų sergančiųjų šeimose sergama migrena, tuo tarpu nesergančių ciklinio vėmimo sindromu šeimose migrena diagnozuota tik 14 procentų atvejų.
Manoma, kad sindromo išsivystymui turi įtakos genetiniai sutrikimai, konkrečiau – tam tikri mitochondrijų defektai. Beje, genetinės mutacijos pastebimos tik sergantiems vaikams, suaugusiems mutacijų nenustatyta, nors ryšys su migrena išlieka nesvarbu, koks sergančiojo amžius.
 

 

Kaip pasireiškia liga?


Sergant ciklinio vėmimo sindromu, , paprastai periodiškai staiga be aiškių priežasčių pasireiškia vėmimo epizodai. Tarp šių epizodų žmogus jaučiasi visiškai gerai. Vėmimo epizodas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų. Trečdalis sergančiųjų tuo metu viduriuoja ir karščiuoja, todėl gali kilti sunkumų nustatant tikslią diagnozę, atskiriant šią ligą nuo gastroenterito bei kitų virškinamosios sistemos ligų. Didelė dalis sergančiųjų pažymi ir neurologinius simptomus, tokius kaip galvos skausmas, svaigimas, šviesos ir garso baimė. Pastarųjų veiksnių vengimas padeda sumažinti priepuolio intensyvumą bei trukmę.
 

Ko reikia, kad būtų diagnozuotas šis sindromas?


Yra patvirtinti ligos kriterijai, kuriais liga diagnozuojama. Per 6 mėnesių laikotarpį turi pasikartoti mažiausiai 3 vėmimo epizodai (arba turi būti dokumentuoti 5 epizodai), jų metu vemiama mažiausia 4 kartus per valandą, mažiausiai vieną valandą. Simptomai nėra susiję su jokia kita liga. Papildomos žinios apie sergančiojo bei jo šeimos ligas taip pat gali pasitarnauti diagnozuojant. Svarbus ryšys su migrena. Beje, paprastai migrena serga giminaičiai iš sergančiojo mamos pusės.
 

Kiek žmonių serga šiuo sindromu?


Kaip minėjome, ciklinio vėmimo sindromas dažniausiai diagnozuojamas vaikams, statistika teigia, kad juo serga 3,15 iš 100 000 vaikų.
 

Ar tai grėsminga liga?


Be abejo, yra kur kas grėsmingesnių ligų, tačiau dėl šio sindromo ganėtinai dažnai netenkama daug skysčių. Net 50 procentų sergančiųjų prireikia normalizuoti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą jų lašinant į veną. Palyginkime: sergant rotaviruso infekcija, sukeliančia gausų viduriavimą, lašinių skysčių infuzijų prireikia vos 1 proc. atveju. Trečdaliui sergančiųjų diagnozės nustatymo metu prireikia skubios pagalbos stacionare..
 

Kada susergama šiuo sindromu?


Susirgti gali bet kokio amžiaus asmuo, literatūroje aprašomi atvejai, kai pirmieji šio sindromo epizodai pasireiškė vos 6 dienų naujagimiui. Vis dėlto vaikų amžiaus vidurkis yra 4,8 metai. Paprastai nuo pirmųjų ligos simptomų iki diagnozės nustatymo praeina 2,7 metai.
 

Ar ligą įmanoma gydyti?


Kadangi iki šiol nežinomos tikslios ligos priežastys, ligos gydymas yra empirinis. Skiriama vaistų, slopinančių pykinimą, grąžinama skysčių ir elektrolitų pusiausvyra, vengiama provokuojančių veiksnių (šokolado, sūrio ir t.t.), tarp epizodų skiriamas palaikomasis gydymas. Tyrimais įrodyta, kad, skiriant amitriptilino (antidepresanto) 3 mėnesiams, daugiau nei 90 procentų pacientų pastebėtas klinikinis ligos eigos pagerėjimas, juos rečiau vargino ligos simptomai, vėmimo epizodų trukmė buvusi trumpesnė, mažesnio intensyvumo. 26 procentams pacientų ligos epizodai daugiau nesikartojo. Yra ir daugiau sėkmingo gydymo pavyzdžių, tačiau bet kokiu atveju gydymas yra ilgalaikis ir trunka ne tik vėmimo epizodų metu, bet ir kai pacientas jaučiasi visiškai sveikas.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai