Vasariniai pavojai – įveikiami

Vasara – poilsio ir kelionių metas, todėl įprasta, kad dauguma žmonių keliauja. O kartu su kelionėmis „keliauja“ įvairūs pavojai mūsų virškinamajai sistemai – vidurių pūtimas, ūminis viduriavimas, skrandžio ar žarnyno skausmai. Ką daryti, kad šie nemalonumai netaptų mūsų nuolatiniais palydovais?
 

Kodėl vasarą padidėja pavojus suviduriuoti?


Vasara – toks metų laikas, kai žmonės stengiasi valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių, tarsi norėdami prikaupti vitaminų atsargų visai žiemai, kai šviežių vaisių ar daržovių praktiškai nebūna. Nusipirkę parduotuvėje, nekantraudami kai kurie juos skanauja net nenuplovę, todėl po to gali suskausti pilvą, prasidėti viduriavimas.
Kaip minėjome, vasarą padaugėja ir vietinių kelionių Lietuvoje, ir į užsienį. Tolimesnėse kelionėse higieninės sąlygos ne visuomet būna geros. Be to, mūsų lietuvišką organizmą neigiamai veikia kaitri saulė, vietinis egzotiškų kraštų maistas. Todėl tikrai dažnai daugelis pradeda viduriuoti nuo tokių aplinkos sąlygų pasikeitimo.
Jei keliaujate po Lietuvą, norėdami pamatyti gražiausius gamtos vaizdus, būkite atsargūs ir atidūs – viduriavimas gali sugadinti jūsų išvyką gamtoje. Paprastai nesant higieninių sąlygų nusiplauti rankų, išsiilgusieji gamtos, ypač vaikai, liečia viską, o po to tomis pačiomis rankomis valgo maistą. Tačiau ant rankų gali būti ir mikroorganizmų, sukeliančių ligas, tarp kurių gali būti ir nelemtas viduriavimas.
Vasarą akivaizdžiai padidėja atsirasti viduriavimo, kurį sukelia įvairių bakterijų toksinai (salmonelių, šigelių, kampilobakterijų, jersinijų, ešerichijų), pavojus.
 

 

Kaip elgtis, siekiant išvengti nemalonaus vidurių sutrikimo?


• Visų pirma, labai svarbu gera higiena, dažnas rankų plovimas ar bent valymas higieninėmis servetėlėmis.
• Būtina kruopščiai plauti rankas pasinaudojus tualetu, pakeitus vaikučiams sauskelnes, prieš ruošiant maistą.
• Viduriuojantis žmogus neturėtų gaminti maisto kitiems!
• Žmonėms, keliaujantiems į besivystančias pasaulio šalis, rekomenduojama gerti tik virintą vandenį arba parduodamą buteliuose.
• Stengtis vartoti tik gerai termiškai apdorotą maistą, pačių plautus, nuluptus vaisius ir daržoves.
Tačiau tikrai ne visada pasiseka ar yra galimybė laikytis šių nurodymų, todėl viduriuojant „greitoji pagalba“ galėtų būti Smecta.
 

Smecta – pirmoji ir greičiausiai pasiekiama pagalba


Užklupus viduriavimui, patartina išgerti Smecta miltelių suspensijos. Jei neturite šio preparato namuose, jo tikrai įsigysite kiekvienoje vaistinėje. Tai bus pirmoji „greitoji“ pagalba iki apsilankant pas gydytoją ir išsiaiškinant tikrąją viduriavimo priežastį.
Smecta galima pavadinti „šeimos vaistu“, nes jis tinka ir suaugusiems, ir vaikams, ir besilaukiančioms mamoms. Todėl jo turėtų būti kiekvienų namų vaistinėlėje. Vaistas yra gamtinės kilmės, klinikinėje praktikoje vartojamas beveik 30 metų. Jis pasižymi labai stipriomis absorbuojamosiomis savybėmis (sugeria dujas, toksinus, nesirezorbuoja iš virškinamojo trakto (nepatenka į kraują). Esant virškinamojo trakto gleivinės pažeidimui, kurį gali sukelti tiek ilgalaikis viduriavimas, tiek kitos ligos, Smecta padeda atsinaujinti suardytoms žarnyno taurinėms ląstelėms, išvengti vandens ir elektrolitų netekimo, išsaugoti fermentų aktyvumą ir žarnyno gleivinės rezorbcines savybes. O tai yra labai svarbu, ypač vaikams, nes viduriuojant iš organizmo pasišalina daug vandens ir elektrolitų, todėl prarastą jų kiekį būtinai reikia atnaujinti.
Suaugusiesiems pirmąsias 3 dienas reikia vartoti po 6 paketėlius per parą, vėliau – po 3. Vaikams pirmosios dozės taip pat turi būti dvigubai didesnės. Tad jaunesniems nei 1 metų mažiesiems 3 dienas reikia duoti po 2 paketėlius per parą, po to – po 1 paketėlį. Vyresniems nei metų vaikams pirmąsias 3 dienas skiriami 4, po to –2 paketėliai per parą. Gydymą tęsti mažiausiai 3 dienas. Pakelio turinį (baltus miltelius) reikia ištirpinti pusėje stiklinės vandens išmaišant, kol gausis baltas vienalytis mišinys. Šį vaistą saugu vartoti, jis yra gerai toleruojamas.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai