Norint pamiršti opą visam gyvenimui

„Daug metų mane kankina dvylikapirštės žarnos opa. Pirmoji buvo dar studijų laikais, tačiau užgijo pati, man net nežinant, kad ji buvo. Vėliau dar buvo atsiradusios keletas opų, jos kas kiek laiko vis atsinaujina. Šį kartą atlikau Helicobacter pylori bakterijos testą, ir atsakymas buvo teigiamas. Ar tiesa, kad, išnaikinus šią bakterinę infekciją, opa daugiau neatsinaujins? Labai norėčiau išgirsti ir daugiau patarimų. Esu pasirengusi opą nugalėti visiems laikams“, – rašo skaitytoja Aurelija D. iš Šiaulių. Apie opų profilaktiką bei gydymą kalbame su gastroenterologu Kauno medicinos universiteto klinikų Gastroenterologijos klinikos doc. dr. Gediminu KIUDELIU.
 

Ką jaučia žmogus, sergantis opalige?


Segant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige paprastai skausmai jaučiami skrandžio srityje, „duobutėje“. Dvylikapirštės opai būdingesni alkio skausmai (nevalgius), skrandžio – po valgio. Kartais skausmas stiprėja, kai didesnis fizinis krūvis, emocinė įtampa, taip pat padidėjus skrandžio rūgštingumui.
Maistas gali turėti įtakos bendrai savijautai, bet ne pačiai ligai.
 

 

Kas yra svarbiausia opos profilaktikai bei ją gydant?


Dvylikapirštės žarnos ar skrandžio opaligę provokuoja trys pagrindiniai veiksniai: Helicobacter pylori bakterijos infekcija, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas ir stresai sergant sunkiomis ligomis, taip pat gali pasireikšti po nudegimų, traumų, dėl skrandžio gleivinės kraujotakos sutrikimų. Tokiais atvejais, norint apsaugoti nuo opų susidarymo, į veną leidžiama rūgštį slopinančių vaistų. Kalbant apie kasdienį emocinį stresą reikėtų pabrėžti, kad jis gali išprovokuoti pilvo skausmus, padidinti rūgštingumą, bet jokiu būdu ne opos atsiradimą. Tai absurdas. Kita vertus, stresas visuomet paliečia silpniausiąją organizmo vietą.
Rūkymas tampa opos atsiradimo rizikos veiksniu tuomet, kai organizme yra Helicobacter pylori bakterijos infekcija arba vartojama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo.
Kai organizme yra minėtoji bakterija, opos dažniau atsiveria vyresnio amžiaus žmonėms (ypač rūkantiems, vartojantiems alkoholį), vartojantiems nesteroidinių preparatų, taip pat tiems, kurie netvarkingai ir retai valgo.
Opų profilaktikai svarbūs yra du dalykai: reikia išnaikinti Helicobacter pylori bakteriją ir nevartoti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Todėl noriu patarti, ypač vyresniojo amžiaus žmonėms, kad, jei jums būtina vartoti šių vaistų, darykite tai labai atsargiai ir tuo pat metu būtinai gerkite vieną iš vaistų, priklausančių protonų siurblio inhibitoriams. Tai apsaugos nuo opos atsiradimo.
 

Kaip pradėti gydyti?


Pirmiausia reikėtų išsitirti, ar nėra jūsų organizme Helicobacter pylori. Esant šiai bakterijai, visiškai įveikti opą gana sunku – užgijusi po kiek laiko (pusmečio ar kelerių metų) ji vėl gali atsinaujinti.
Jei atlikus tyrimą (specialų testą) pasitvirtina, kad ši bakterija organizme yra, kitas žingsnis – vartoti medikamentų, panaikinančių šią infekciją. Paprastai geriama trijų keturių rūšių vaistų (du iš jų – antibiotikai), plius vaistai nuo opos, kurie vartojami pagal standartinę formulę. Ją paskirs šeimos gydytojas arba gastroenterologas. Taip gydomasi savaitę, laikantis gydytojo nurodymų. Po to dar mėnesį geriama vaistų, slopinančių skrandžio rūgšties sekreciją bei mažinančių skrandžio rūgštingumą – vieną iš protonų siurblio inhibitorių. Paprastai jų geriama 20–30 min. prieš pusryčius ryte.
 

Kuo naudingas ranitidinas?


Prieš gerą dešimtmetį kol nebuvo žinoma, kas sukelia dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opas, jos buvo gydomos ranitidinu. Tačiau po gydymo šiuo medikamentu opos pirmaisiais metais atsinaujina apie 50 proc.
Ranitidino naudinga vartoti, kai skrandis nevirškina, graužia rėmuo užvalgius tam tikro maisto, esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui. Žodžiu, šis vaistas padeda, kai opos dar nėra.
 

Kokie turi tapti mitybos įpročiai, kad opa daugiau neatsinaujintų?


Dieta yra pagrindinis dalykas ne opai gydyti, o šiaip sveikam gyvenimui.
Kokių nors taisyklių, kaip maitintis užgydžius opą, – nėra. Dieta turi įtaką bendrai skrandžio ir žarnyno savijautai. Tad aišku, kad tvarkinga mityba ir sveiki produktai visada naudingi daugelio ligų profilaktikai.
Pirmiausia – nevalgyti tokio maisto, nuo kurio blogai jaučiatės. Nevalgyti riebių, nešviežių, turinčių konservantų produktų. Rūgštingumą didina ir saldus maistas. Kuo maistas yra sunkiau virškinamas, tuo labiau skiriasi rūgštys.
Reikėtų valgyti varškės, liesos mėsos, žuvies, daržovių.
Galima gerti ir kavą – nėra įrodyta, kad kava šiuo atveju kenkia. Tik atsisakykite įpročio gerti stiprią kavą nevalgę, tuomet kava dirgina skrandžio gleivinę, galima jausti rėmens graužimą. Kavą gerkite nestiprią, geriau su pienu, kapučino ar latė.
 

Esu girdėjusi labai prieštaringų nuomonių apie citrinų, svogūnų, česnakų vartojimą sergant opalige: vieni teigia, kad šiuos produktus valgyti galima, kiti – kad ne? Kaip yra iš tikrųjų?


Kaip minėjau, maistas neturi tiesioginės įtakos opų atsiradimui ar atsinaujinimui. Galima saikingai valgyti citrinas, gerti rūgščias sultis, valgyti rūgščius vaisius, mėgautis svogūnų, česnako skiltele, jei jaučiatės gerai ir manote, kad šie produktai jums tinka.
 

Sveikos mitybos įpročiai


* Maitinkitės dažnai, 4–5 kartus per dieną
* Nebūkite alkani
* Valgykite mažomis porcijomis
* Gaminkite troškintą, virtą ar švelniai keptą maistą
* Saikingai valgykite vaisius, geriau be žievelės ir kauliukų
* Kasdien valgykite sriubos, tačiau atsisakykite aštrių
* Ribokite suvartojamos druskos kiekį, venkite aštrių prieskonių
Svarbiausia – kuo daugiau valgyti įvairių gleivingų, pertrintų košių (ypač sveika avižinių dribsnių košė), kad gleivinė būtų padengiama saugia plėvele.
 

Mitybos pavyzdys


Pusryčiams: avižinė ar dribsnių košė, stiklinė kisieliaus, žaliosios ar juodosios arbatos.
Tarp valgymų: bananas, kivis, rūgpienio ar pasukų stiklinė.
Pietūs: Lėkštė nekarštos sriubos, jautienos garinukai su bulvių koše, morkų salotos, džiovintų vaisių kompotas.
Vakarienė: grikių košė, kiaušinis. Obuolys, vaistažolių arbatos stiklinė.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai