Dirgliosios žarnos sindromas

Dirgliosios žarnos sindromas yra funkcinis žarnyno motorikos sutrikimas, nuo kurio kenčia tūkstančiai žmonių.
 

Žarnyno sienelės yra išklotos raumenų sluoksnio, kuriam ritmiškai susitraukinėjant, prasideda vadinamosios žarnyno peristaltinės bangos. Dėl to maistas iš skrandžio slenka link tuščiosios žarnos. Dirgliosios žarnos sindromas vystosi tada, kai dėl tiksliai nežinomų priežasčių žarnyno raumenų sluoksnio susitraukimai tampa per daug intensyvūs arba neritmiški.Tada žmogus ima skųstis pilvo skausmais, pūtimu ar tuštinimosi sutrikimais: viduriavimu ar vidurių užkietėjimu. Pastebėta, kad tokie negalavimai būdingi dažniausiai tam tikros nervų sistemos sandaros žmonėms, t.y. jautriems, ypač ambicingiems, atkakliai siekiantiems savo tikslo ir nemokantiems atsipalaiduoti asmenims. Todėl sindromo simptomų atsiradimas labai dažnai susijęs su įvairiomis stresinėmis situacijomis (egzaminais, viešais pasirodymais prieš auditoriją). Jį gali išprovokuoti ir netinkama mityba - riebus, aštrus ar daug maistinių skaidulų turintis maistas, pieno produktai, alkoholis. Be to, tokie asmenys dar kartu gali skųstis ir pykinimu, apetito stoka, svorio netekimu, galvos, nugaros skausmais ir kt. Tuštinimosi sutrikimai dažniausiai vargina ryte, juos lydi pilvo skausmas. Jie gali prasidėti prieš stresinę situaciją. Išmatose jokių priemaišų, išskyrus gleives, nebūna.
Ši liga nėra pavojinga gyvybei, ji negali komplikuotis tokiomis sunkiomis ligomis kaip opinis kolitas ar žarnyno vėžys. Tačiau dažni paūmėjimai sukelia daug nepatogumų! Įsivaizduokite, kaip nemalonu, jei jums reikia skaityti paskaitas ir kiekvieną kartą jaudinatės, kad tik “nesusuktų“ pilvo ir nuolatos akimis ieškote, kur yra artimiausias tualetas.
Daugumos mokslininkų pastangos nustatyti tikslias ligos priežastis ir gydymo būdus kol kas yra bevaisės. Yra keletas hipotezių, aiškinančių, kodėl vystosi liga. Viena iš jų teigia, kad įtakos turi moteriški lytiniai hormonai, nes pastebėta, kad šia liga dažniau serga moterys nei vyrai (santykis 3 : 1). Kita teorija teigia, kad motorikos sutrikimus lemia centrinės nervų sistemos pokyčiai. Tačiau nei viena teorija negali paaiškinti, kodėl pasirodo simptomai, o tiriant žarnyną įvairiais metodais jokių pokyčių jame nerandama.
Todėl liga diagnozuojama tik tada, kai ištyrus žarnyną rentgenu bei endoskopiniu aparatu pokyčių nėra, išmatų ir kraujo vaizdas būdingas sveikam žmogui, bet ligoniui vis tik kartojasi tipiški simptomai. Tačiau jei išmatose pastebėjote kraujo, viduriuojate daugiau nei tris dienas, karščiuojate, pilvo skausmas neišnyksta ir kartojasi, reikia susirūpinti rimtai, nes šie simptomai nebūdingi dirgliosios žarnos sindromui.

 

Jam būdingi tokie požymiai:
• Dažniausiai prasideda apie 30 gyvenimo metus.
• Liga gali prasidėti po virškinamojo trakto uždegimo ar gydymo bakterijas naikinančiais preparatais.
• Maitinimosi pokyčiai gali lengvinti ar sunkinti ligos eigą.
• Liga ypač paūmėja prieš menstruacijas.
Kaip palengvinti ligos paūmėjimo laikotarpį? Jokių medikamentų, tiesiogiai veikiančių ligos priežastis, kol kas nėra atrasta, nes šios priežastys tiksliai nežinomos. Kai kuriais preparatais galima tik pašalinti simptomus, pvz., vartoti kai kuriuos liuosuojančius preparatus, kai vargina vidurių užkietėjimas, ar viduriavimą stabdančius, kai viduriuojate. Tačiau prieš vartodami bet kokį preparatą būtinai pasitarkite su gydytoju, kad dar labiau nepablogintumėte ligos eigos.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai