Akmens tulžies pūslėje. Ar operacija geriausia išeitis?

Tulžies pūslės akmenligė itin dažna liga. Net 40 proc. vyresnių nei 60 metų amžiaus moterų tulžies pūslėje aptinkama akmenų. Tai dažniausia lėtinė pilvo organų liga, dėl kurios operuojami ligoniai. Tulžies pūslėje susidarę akmenukai būna dvejopi – cholesteroliniai ir pigmentiniai. Daugiausia – 80 proc. – akmenų būna susidarę iš cholesterolio. Taigi, ar visada reikia operuoti?
 

Tulžies pūslės akmenligei turi įtakos amžius, lytis (moterys serga dažniau), hormonų balansas, medžiagų apykaitos sutrikimai, mityba (badavimas, daug cholesterolio ir mažai skaidulų turinčio maisto vartojimas) ir kt. Dėl šių priežasčių didėja tulžies klampumas, sutrinka jos rūgščių apykaita ir motorika, tulžis ilgiau lieka pūslėje, iškrenta nuosėdomis, kurių daugėjant susidaro akmenų.
Liga gali būti gydoma tirpinant akmenis vaistais, skaldant juos (ekstrakorporinė litotripsija) arba operuojant. Kiekvienas šių būdų turi savų ypatumų.
Tirpinant akmenis vaistais gerų rezultatų pasiekiama tik tuomet, kai tulžies pūslėje susidarę akmenukai nėra dideli ir ne itin sukietėję. Taigi puikių rezultatų gali tikėtis tos moterys, kurioms akmenukai susiformavo nėštumo metu. Kodėl visiems kitiems asmenims, gydomiems šiuo būdu, derėtų ilgėliau laukti trokštamo rezultato? Tulžies pūslės akmenys formuojasi pamažu ir pradžioje dažniausiai jokių simptomų nesukelia, todėl dažniausiai jie diagnozuojami atsitiktinai, tai reiškia, kad dažniausiai jie jau būna ganėtinai sukietėję.
Jei akmenys nesukėlė komplikacijų, neužkemša išėjimo iš tulžies pūslės, yra nedideli, nesukalkėję (sudaryti iš cholesterolio) ir jų nedaug, galima juos tirpdyti vaistais (ursodezoksicholio arba chenodezoksicholio rūgštimi). Tačiau apčiuopiamų gydymo rezultatų nederėtų tikėtis anksčiau nei po 1–1,5 metų (nuolat vartojant minėtų vaistų). Be to, šis gydymas neužtikrina, kad, ateityje tulžies pūslės akmenligė daugiau jūsų nevargins. Statistiškai paskaičiuota, kad, pasirinkus šį gydymo metodą, net 50 procentų atvejų liga pasikartoja. Gydymas vaistais nepašalina akmenų susidarymo priežasties, neapsaugo nuo dieglių ir nesumažina galimų komplikacijų tikimybės.
Akmenis mėginta tirpdyti ir tiesiogiai, t.y. kontroliuojant ultragarsu į tulžies pūslę vietiškai suleidus vaistų, tačiau šis gydymo metodas nebuvo pakankamai veiksmingas.
Dar vienas konservatyvaus gydymo metodas – litotripsija, t.y. akmenų skaldymas. Deja, taikant jį galimos komplikacijos, t.y. tulžies latakuose gali įstrigti akmenukų skeveldros, užkimšti juos, sukelti mechaninę geltą, pankreatitą ir pan.
Diskusijos nutilo atsiradus minimaliai invaziniam chirurgijos metodui – laparoskopinei chirurgijai. Nors konservatyvaus gydymo iki galo dar neatsisakyta, bet operacija laikoma optimaliausiu gydymo metodu.
Laparoskopinės operacijos metu neatveriama visa pilvo ertmė plačiu pjūviu, tulžies pūslė pašalinama pro mažus pjūvelius.
Esant tulžies pūslės akmenligei, ligoniai gali būti operuojami planine arba skubia tvarka. Planine tvarka operuojami tie, kurie yra patyrę nors kelis akmenligės priepuolius. Beje, maždaug pusei žmonių, kuriems diagnozuota tulžies pūslės akmenligė, jie niekada nepasireiškia.
Skubia tvarka operuojama tuomet, kai atsiranda komplikacija – ūminis cholecistitas, kai pūslė supūliuoja ir pan.
10–15 proc. operuotų pacientų pasireiškia pocholecistektominis sindromas, t.y. prieš operaciją varginęs skausmas išlieka ir po jos, tik kiek silpnesnis. Šiam sindromui priskiriami ir pojūčiai, atsiradę pašalinus tulžies pūslę: skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, sutrikęs virškinimas, atsirūgimas kartaus skonio turiniu ir pan. Tiesa, pastebėta, kad šie pojūčiai dažniau vargina tuos asmenis, kuriems operacijos tenka laukti ilgesnį laiką. Tai siejama su operacijos laukiančio asmens patiriamu stresu ir su juo susijusiais organizmo pokyčiais.
Beje, reikėtų paminėti, kad tulžį gamina ne tulžies pūslė, o kepenys, todėl virškinimui reikalinga tulžis į žarnyną patenka ir pašalinus tulžies pūslę.
 

 

Mityba sergant tulžies pūslės akmenlige


Pasaulinė sveikatos organizacija praneša: kas 10 žmogus pasaulyje serga tulžies pūslės akmenlige. Taigi kas dešimtas žmogus, beje, didesnė jų dalis – moterys, galvoja: ką valgyti? Mityba ir gyvensena reikėtų susirūpinti ne tada, kai akmenų jau atsirado, bet iš anksto. Toliau pateikiami patarimai tinka ir norintiesiems išvengti tulžies pūslės akmenligės, ir jau ja sergantiems.
Nėra dietos, apsaugančios nuo tulžies pūslės akmenligės, tačiau jūs galite sumažinti tulžies pūslės akmenų atsiradimo riziką. Tos pačios taisyklės galioja ir jau sergantiems šia liga.
• Ribokite suvartojamų riebalų kiekį.
• Koreguokite kūno svorį (antsvorio turintys asmenys šia liga serga dažniau).
• Venkite vidurių užkietėjimo.
• Nepiktnaudžiaukite baltymingais maisto produktais. Per didelis suvartojamų baltymų kiekis skatina susidaryti daug cholesterolio tulžyje. Bet ir neatsisakykite jų. Rekomenduojama paros baltymų norma – 60–80 g.
• Pastebėta, kad gausus saldumynų ir cukraus vartojimas taip pat susijęs su padidėjusia rizika sirgti tulžies pūslės akmenlige.
• Maistas turi būti ne keptas, bet virtas, troškintas.
• Mėsą patariama valgyti neriebią, geriau maltą, žuvis taip pat turi būti neriebi. Taigi pamirškit kiaulieną ir rinkitės kalakutieną, veršieną ar triušieną.
• Atsisakykite lydyto sūrio, ieškokite sūrio, kuriame riebalų ne daugiau kaip 20–30 procentų, pieno produktus geriau pasirinkti liesus, t.y. ne daugiau kaip 10–15 proc. riebumo.
• Venkite produktų, kuriuose daug ete­ri­nių aliejų – česnakų, ridikų ir pan.
• Nevartokite ankštinių daržovių: pupų, pupelių, žirnių.
• Vartokite daugiau skaidulų turinčių maisto produktų: vaisių, daržovių, rupios duonos, kruopų ir pan.
• Gerkite daugiau skysčių.
• Valgykite dažnai, bet po nedaug. Rekomenduojama valgyti bent 5 kartus per dieną (taip sudaroma galimybė tulžiai nutekėti iš tulžies pūslės).
• Moterims, vartojančioms hormoninių kontraceptikų, rizika sirgti tulžies pūslės akmenlige smarkiai padidėja.
Pasirodo, kava ne visada kenksminga. M.F.Leitzmann vadovaujama tyrėjų grupė nustatė, kad 3–4 kavos puodelius per dieną išgeriantiems vyrams net 40 procentų mažesnė tikimybė sirgti tulžies pūslės akmenlige. Tačiau perspėjama: prieš pradėdami tokią profilaktiką, būtinai pasitarkite su gydytoju, nes dideli kofeino kiekiai gali paūminti nemigos, opaligės, širdies ligų, panikos priepuolių simptomus. Vartokite produktus, kuriuose yra vitamino C, šis vitaminas dalyvauja procesuose, kurių metu cholesterolis virsta tulžies rūgštimis. Beje, atsargai vartokite tulžies išsiskyrimą skatinančius produktus, pvz., kiaušinius, ir tokiu pat poveikiu pasižyminčias arbatas. Aktyviai susitraukiant tulžies pūslei, joje esantys akmenukai gali pajudėti iš savo vietos ir įstrigti latakuose.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai