Kai gyvenimą apkartina viduriavimas

Nerasime žmogaus, kuris nebūtų susidūręs su viduriavimu. Šis nemalonus sutrikimas tarsi griaustinis iš giedro dangaus gali užklupti tiek seną, tiek jauną bei apkartinti net pačią džiaugsmingiausią dieną, sugadinti šventę ar idealią kelionę. Kodėl taip atsitinka ir ar galima to išvengti? Į šiuos klausimus atsakė Vilniaus universiteto Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinikos gydytoja infektologė Audronė Marcinkutė. „Nuolat kalbama apie bakterijų sukeltą viduriavimą, tačiau be reikalo pamirštama apie virusų ar net antibiotikų keliamą grėsmę“, – sako daugiametę patirtį turinti specialistė. Beje, šaltasis sezonas su antibiotikų vartojimu kaip tik priartėjo.
 

Pavojai, slypintys bet kur


Pasak medikės, nuo viduriavimo nėra apsaugotas nė vienas. Dar visai neseniai dirbtinai sukeltas viduriavimas buvo viena iš prasikaltusių žmonių kankinimo priemonių, o masinės viduriavimo epidemijos – neišvengiama gyvensenos dalis. Net ir šiais laikais nuo viduriavimo sukeltų komplikacijų miršta apie 13 proc. pasaulio vaikų. Viduriavimą sukeliančios bakterijos bei virusai nieko neįtariančių aukų laukia bet kur – ant įvairių daiktų, neplautų daržovių ar net gražiai patiektame maiste. Viduriavimą, kaip minėta, gali sukelti net antibiotikai. Kadangi, kaip minėjo specialistė, apie bakterijų sukeltą viduriavimą kalbama dažniau, šį kartą daugiau pakalbėsime apie viduriavimą sukeliančius virusus.
Medikės teigimu, vieni dažniausių virusinio viduriavimo sukėlėjų – rotavirusai bei norovirusai. Rotavirusu užsikrečiama per nešvarias rankas, užkrėstus daiktus, vandenį o norovirusu ne tik per užterštą aplinką, bet ir oro lašeliniu būdu čiaudint ar kosėjant".
 

Susiję straipsniai

Mūsų draugai