Viduriavimas nepaiso metų laiko

Drąsiai galima teigti, kad kiekvienas iš mūsų esame bent kartą gyvenime viduriavęs. Viduriavimas gali būti vienkartinis, kai suvalgote „negero“ maisto, arba ilgalaikis, pakitusio pobūdžio (per dieną kelis kartus pasituštinama skystomis arba vandeningomis išmatomis; kai jos tampa skystos ir(ar) gausios, dažniausiai didėjant ir tuštinimosi dažnumui), kuris jau siunčia signalą apsilankyti pas gydytoją.
 

Ar rotavirusas ir norovirusas – dažniausios viduriavimo priežastys?


Dabar ypač dažnai visų minimi ir girdimi yra rotavirusas ir norovirusas. „Pasigavus“ vieną iš jų, gresia viduriavimas.

Rotavirusas. Tai daugiausia žarnyne parazituojantis virusas, sukeliantis skrandžio ir žarnų uždegimą, vadinamą gastroenteritu. Jis plinta per nešvarias rankas, užkrėstus daiktus, maistą, vandenį. Yra galimybė užsikrėsti ir nuo čiaudinčio ar kosinčio infekuoto žmogaus.
Dažniau serga vaikai, vieni nuo kitų užsikrečiantys kolektyvuose. Ligai būdingas karščiavimas, vėmimas, vandeningas viduriavimas, kuris ypač pavojingas mažiems vaikams dėl progresuojančio skysčių trūkumo organizme.


Norovirusas. Noro virusą medikai vadina „žiemos vėmimo“ liga. Ja dažniau serga paaugliai ir suaugusieji. Suaugę žmonės viduriuoja, jiems skauda galvą, pakyla temperatūra, rečiau – vemia. Sergant norovirusine infekcija rekomenduojamas simptominis gydymas. Vemiant, viduriuojant ir pakilus temperatūrai, iš organizmo pašalinama daug skysčių ir druskų, tad būtina atkurti jų balansą organizme. Šiuo atveju skiriama vaistų nuo pykinimo, vėmimo ir viduriavimo.

Apsinuodijimas maistu, gripas ir norovirusinė infekcija sukelia labai panašius simptomus, tačiau ligas sukėlusios priežastys, diagnostika, gydymo režimas ir priežiūra skiriasi. Todėl šias būkles būtina atskirti ir tinkamai gydyti.
Bet ne tik šie virusai gali sukelti viduriavimą. Verta paminėti dar kelias dažniau pasitaikančias viduriavimo priežastis.
Laktazės nepakankamumas. Įrodyta, kad daug žmonių, nevartojančių gryno pieno, nesuvokia, jog jie netoleruoja laktozės, ir toliau vartoja kitus pieno produktus.
Stresas. Įtampa, nerimas ir kitos neigiamos emocijos skatina išsiskirti į kraują streso hormoną – adrenaliną, kuris tiesiogiai veikia žarnyną ir gali prasidėti viduriavimas.
Depresija. Depresijos poveikis žarnynui panašus į streso – pasireiškia pilvo spazmai, viduriavimas. Be to, depresijos apimtas žmogus dažniausiai yra vangus, be motyvacijos, nesimankština ir netinkamai maitinasi – visa tai dar labiau komplikuoja padėtį. Šiuo atveju reikia gydyti pačią priežastį.
 

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai