Ką reikia žinoti apie žarnyno nepraeinamumą

„Neseniai išoperavo apendicitą, o šiandien dėl stiprių pilvo skausmų vėl paguldė į ligoninę. Įtaria žarnų nepraeinamumą. Norėčiau sužinoti, kaip jis gydomas. Ar būtinai reikės operacijos? Ar ji sudėtinga?“ „Man atlikta žarnyno operacija, po kurios liko trumpesnis plonasis žarnynas. Norėčiau sužinoti, kas man galima, o kas – ne, t.y. kokios dietos turiu laikytis, koks fizinis krūvis toleruotinas ir kt.“ „Turiu pažįstamų, kuriems atliktos kelios operacijos dėl žarnyno nepraeinamumo. Ką daryti, kad liga nepasikartotų?“
 

Tokius laiškus gavo žurnalo „Sveikas žmogus“ redakcija. Atsakyti į juos paprašėme Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Chirurgijos klinikos chirurgo m. dr. Tado Latkausko.
Kas sukelia žarnyno nepraeinamumą?


Žarnų nepraeinamumas – tai patologinė žarnyno būklė, kai dėl įvairių kliūčių žarnose susidaranti maisto košelė (chimusas) nebegali jomis slinkti. Nepraeinamumo vietoje įvyksta uždegimas, edema, nekrozė, kraujagyslių paralyžius. Pažeista žarnos dalis išsitempia, tirštėja kraujas, sutrinka širdies veikla ir kt.
Dažniausiai (60–70 proc.) žarnyno nepraeinamumą sukelia pooperacinės sąaugos, apie 20 proc. – augliai, apie 10 proc. – išvaržos, maždaug 5 proc. – komplikacijos po uždegiminių ligų (Krono ir kt.) ir dar 5 proc. – kitos retesnės priežastys, pvz., svetimkūniai, žarnyno užsilenkimas, užsisukimas. Žarnų nepraeinamumas gali būti ir dinaminis, t.y. be mechaninės kliūties. Lengvo laipsnio dinaminis nepraeinamumas būna po žarnyno operacijų, sunkesnis esant uždegimui pilvaplėvės ertmėje (peritonitui), žarnyno kraujotakos sutrikimams, kuriuos sukelia trombozė.
Kokiems žmonėms didesnė rizika sirgti šia liga? Ar žmogaus apkūnumas, nutukimas turi reikšmės sąaugų formavimuisi?
Pradžioje norėčiau priminti dažniausias žarnyno ligas. Tai gerybiniai ir piktybiniai navikai, divertikuliozė, plonojo ir storojo žarnyno uždegimai (Krono liga, nespecifinis opinis kolitas), apendicitas. Visos šios ligos gali būti žarnyno nepraeinamumo priežastis. Vadinasi, ir žmonėms, sirgusiems šiomis ligomis, yra rizikos susirgti žarnyno nepraeinamumu.
Didesnė rizika sirgti žarnyno nepraeinamumu, jei buvo atliktos pilvo ertmės operacijos. Kuo daugiau tokių operacijų, tuo didesnė rizika susidaryti sąaugoms ir po to išsivystyti žarnyno nepraeinamumui.
Mokslo įrodyto ryšio tarp nutukimo ir sąaugų nėra, t.y. apkūnesniam žmogui sąaugų susidarymo tikimybė nėra didesnė.
Kokie simptomai būdingi žarnyno nepraeinamumui? Koks ligos požymis turėtų priversti žmogų kuo skubiau kreiptis į gydytoją?
Pagrindinis žarnyno nepraeinamumo požymis – pilvo skausmas. Jis gali būti tiek labai stiprus ir intensyvus, tiek nelabai. Taip pat žmogų gali kamuoti dujų-išmatų susilaikymas, pykinimas, vėmimas, troškulys.
Vieno išskirtinio simptomo, dėl kuriuo žmogus turėtų išsigąsti ir eiti pas gydytoją, nėra. Tačiau, mano nuomone, visi aukščiau išvardyti ligos požymiai turėtų sukelti nerimą ir priversti kreiptis į gydytoją. O jeigu pacientas kenčia stiprų pilvo skausmą, kuris apima visą pilvo plotą, pas gydytoją eiti reikėtų nedelsiant.
Daugeliui žarnyno nepraeinamumas asocijuojasi su mirtina liga. Ar tai tiesa?
Žarnyno nepraeinamumas – nėra mirtina liga. Mirties pavojų kelia ne pats žarnyno nepraeinamumas, o jo komplikacijos, pvz., žarnyno nekrozė (žarnos sienelės gyvybingumo sutrikimas). Viena iš pavojingiausių žarnyno nepraeinamumo komplikacijų – žarnos perforacija (prakiurimas). Tačiau išvengus komplikacijų liga gana sėkmingai gydoma, ir didžiajai daliai ligonių pavyksta pasveikti.
Kokie tyrimai turėtų būti atlikti? Ar yra naujienų šioje srityje?
Gydytojas išklauso ir apžiūri ligonį. Vertinama bendra ligonio būklė, atliekami įprastiniai laboratoriniai kraujo tyrimai, apžvalginė pilvo rentgenograma ir ultragarsinis tyrimas. Esant reikalui, gali būti atliekamas kontrasto slinkimo žarnynu rentgenologinis tyrimas – taip nustatoma kliūties vieta. Jei įtariamas storosios žarnos vėžys, atliekamas endoskopinis žarnyno ištyrimas.


Vienas naujesnių metodų diagnozuojant žarnyno nepraeinamumą – kompiuterinė tomografija su intraveniniu ir žarnyno kontrastavimu. Deja, tai gana brangus tyrimas, todėl didelės patirties šioje srityje Lietuvoje kol kas nėra.
Kaip gydomas žarnyno nepraeinamumas? Ar ši patologija visada operuojama?
Gydymo pasirinkimą lemia ligonio būklė ir ligą sukėlusi priežastis, kurią ir stengiamasi išsiaiškinti pirmiausia. Skubiai ligoniai operuojami tik esant įtarimui, kad įvyko sunki komplikacija – išsivystė žarnyno nekrozė arba prakiurimas.
Taigi, jeigu žarnų nepraeinamumas išsivystė dėl naviko, kurie dažniausiai formuojasi storajame žarnyne, atliekama auglio pašalinimo operacija. Tačiau nebūtinai ji turi būti paskirta skubos tvarka. Jeigu nepraeinamumą sukėlė sąaugos, kurios dažniausiai formuojasi plonajame žarnyne, tuomet būtina išsiaiškinti, ar nepraeinamumas visiškas, ar tik dalinis. Tai padaryti padeda minėtas tyrimas su kontrastine medžiaga. Jeigu žarnų turinys visiškai nepraslenka, atliekama operacija. Jeigu nepraeinamumas tik dalinis, gali būti parinktas konservatyvus gydymo metodas.
Chirurginio gydymo tikslas – žarnyno nepraeinamumo priežasties pašalinimas ir žarnyno funkcijos atkūrimas. Konservatyvus žarnyno nepraeinamumo gydymas – tai visų pirma elektrolitų ir vandens balanso koregavimas, taip pat krūvio virškinamajam traktui sumažinimas (įkišamas zondas į skrandį ar plonąjį žarnyną). Apsižvelgiant į klinikinę būklę, gali būti atliekama žarnyno stimuliacija vaistais, skiriama antibiotikų terapija ar kitas medikamentinis gydymas.
Kokios gydymo naujienos laukia sergančiųjų artimiausiu metu? Kokios pasaulinės žarnyno nepraeinamumo gydymo tendencijos?
Viena pagrindinių problemų, gydant sąaugų sukeltą žarnyno nepraeinamumą, – kad kiekviena operacija skatina sąaugų susidarymą, todėl, chirurgiškai jas pašalinus, visada yra tikimybė joms vėl susiformuoti ir pakartotinai sukelti nepraeinamumą. Šiuo metu literatūroje plačiai diskutuojama, kada tikslinga operuoti sąaugų sukeltą žarnyno nepraeinamumą, ir daugiau linkstama prie konservatyvaus gydymo, o, esant galimybėms, minimaliai invazinių, laparoskopinių operacijų.
Koks gyvenimas laukia po operacijos: kas galima, kas – ne?
Kaip jau minėjau, žarnyno nepraeinamumas gali vystytis storajame ir plonajame žarnyne. Storosios žarnos ilgis apie 120–150 cm. Joje gausu mikroorganizmų, kurie skaido dar nesuvirškintas medžiagas, taip pat vyksta vandens, mineralinių medžiagų ir vitaminų įsiurbimas, formuojamos išmatos. Žmonės gali gyventi netgi be viso storojo žarnyno. Tačiau kadangi jis atsakingas už skysčių rezorbciją, šalutinis šios operacijos poveikis – gausesnės ir skystesnės išmatos.
Plonųjų žarnų ilgis yra apie 4–5 metrai. Plonajame žarnyne vyksta maisto virškinimas, prasideda suvirškintų maisto medžiagų pasisavinimas, todėl viso jo pašalinti negalima. Žmonės gali išgyventi netekę apie 2-3 m plonojo žarnyno.
Be abejo, gyvenimo kokybė po žarnyno pašalinimo operacijų pasikeičia. Rekomenduojamos specialios dietos, stebint tuštinimosi dažnį ir pobūdį, o viduriuojant rekomenduojama vartoti viduriavimą stabdančių vaistų. Esant trumpesniam žarnynui, kai kurios medžiagos, vitaminai gali blogiau pasisavinti, todėl reikėtų ne tik koreguoti dietą, bet ir stebėti kūno masę. Krentant kūno masei, tikslinga skirti didelio kaloringumo, baltyminių preparatų, esant reikalui, kreiptis į dietologą.
Laikui bėgant, žmogus prisitaiko ir pats randa geriausiai toleruojamus ir tinkamus produktus. Tokiems žmonėms (beje kaip ir sveikiems) taip pat rekomenduojama valgyti dažniau, 4–5 kartus per dieną, bet po nedaug. Atsisakyti aštrių, keptų, sūdytų ir kitų virškinamąjį traktą dirginančių maisto produktų ir patiekalų.
Specialių apribojimų fiziniam krūviui nėra, tačiau viskas protingai.
 

 

Ar įmanoma šios ligos prevencija?


Žarnyno nepraeinamumo profilaktika sutampa su visų žarnyno ligų profilaktika, kuri, kaip žinome, apima sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, žalingų įpročių atsisakymą ir pan. Taip išvengsime žarnyno ligų ir pilvo ertmės operacijų, kurių pasekme gali būti žarnyno nepraeinamumas. Žarnyno nepraeinamumo prevencija iš gydytojo pusės – žarnyno ligų gydymas atliekant mažiau traumuojančias, minimaliai invazines operacijas, pvz., laparoskopines.
Kadangi sąaugos – visų sričių medikų problema, ši tema labai plačiai tyrinėjama viso pasaulio mokslininkų. Šiuo metu vyksta tyrimai su specialiomis medžiagomis, kurios, kaip tikimasi, ateityje padėtų sumažinti pooperacinių sąaugų susidarymą. Atlikę operaciją, chirurgai paprasčiausiai turėtų praplauti pilvaplėvės ertmę specialiais skysčiais, ir tai padėtų išvengti sąaugų sukelto žarnyno nepraeinamumo. Tačiau kol kas tai tik tyrinėjimų objektas ir klinikinėje praktikoje netaikoma.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai