Ar įmanomas nėštumas be rėmens ir kitų virškinimo sutrikimų?

Nėštumas – fiziologinė moters būsena, todėl nėščioji neturėtų jaustis labai blogai. Jei iki nėštumo moteris sirgo virškinamosios sistemos organų ligomis, šios lėtinės ligos kartais gali paūmėti, bet tai nėra taisyklė. Vieno nėštumo metu moteris gali jaustis puikiai, kito nėštumo – blogiau ar atvirkščiai. Kodėl taip yra, niekas negali pasakyti. Nėštumas yra toks pat nevienodas, kaip ir gimstantys skirtingi vaikai. Todėl nereikia baimintis, kad, jei pykino per pirmąjį nėštumą, tai būtinai pykins ir per antrąjį. Apie virškinimo sutrikimus nėštumo metu kalbamės su Vilniaus universiteto docente vidaus ligų gydytoja gastroenterologe Violeta OŽERAITIENE.
 

Kokie dažniausiai virškinimo negalavimai vargina nėščiąsias?


Pirmo nėštumo trečdalio (seniau vadindavome – trimestro) metu nėščiąsias pykina, kartais labai smarkiai, iki nenutrūkstamo vėmimo, ypač rytais. Prie kriauklės jos gali išstovėti pusę dienos. Vemdamos moterys netenka daug skysčių, mažėja kūno svoris. Vakarop palengvėja, jos jau gali valgyti, gerti. Pasitaiko sunkesnių atvejų, kai tenka gultis į ligoninę skysčiams papildyti lašelinėmis, vėmimo priepuoliams apraminti. Nuo vėmimo dažnai moteriai atsiranda skausmas duobutėje, rėmuo, deginimas, kartumas burnoje. Rūgštus vėmalų turinys, susimaišęs su skrandžio sultimis, sudirgina stemplės ir burnos gleivinę.
Nereikėtų jaudintis dėl sumažėjusio svorio, jis vėliau sugrįžta ir auga, pagerėjus nėščiosios savijautai ir apetitui. Jei vėmimas tampa smarkus, nualina moters organizmą iki visiško fizinio ir nervinio išsekimo nepaisant gydymo, tenka aiškintis to priežastis, spręsti klausimą apie nėštumo tęsimą. Bet tokių atvejų pasitaiko retai.
Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas yra įprasti ankstyvojo nėštumo negalavimai. Nėščiąsias pykina dažnai, iki 90 proc. atvejų, vemia apie 60 proc. nėščiųjų. Šis nėštumo sukeltas negalavimas praeina po 13–16 nėštumo savaitės.
Kitas dažnas negalavimas – refliuksezofagitas – atsiranda antroje nėštumo pusėje, ypač jo pabaigoje, kai padidėja gimda ir pradeda spausti skrandį, kitus vidaus organus. Nėščiosios jaučia rėmenį, graužimą už krūtinkaulio, rūgštumą burnoje, dažniau gulimoje padėtyje, pasilenkus. Kartais rėmuo toks stiprus, kad nėščioji pusiau sėdomis praleidžia visą naktį. Vėlgi rėmuo vargina tikrai ne visas moteris. Tos, kurioms iki nėštumo buvo padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, sirgo gastroezofaginio refliukso liga ar patyrė stemplės išvaržą, dažniau jaučia skrandžio rūgšties atpylimo (refliukso) sukeltus stemplės spazmus, gali sutrikti rijimas. Šioms nėščiosioms refliukso liga gali paūmėti ne tik per trečiąjį nėštumo trečdalį, bet ir per pirmąjį.

 

Kaip galima sau padėti, ar galima vartoti vaistų nuo rėmens, ar jie nepakenks vaisiui?


Visais atvejais nėščioji turėtų pasisakyti gydytojui, kas ją vargina. Paprastai nėščiosios yra labai atsargios ir, pajutusios sveikatos sutrikimą, ieško pagalbos ir patarimo. Rėmuo nėra pavojingas sveikatos sutrikimas. Lengvais atvejais moteriai siūloma atsigerti paprasto vandens arba šarminio (be angliarūgštės) mineralinio vandens. Galima čiulpti šarminamąsias tabletes, kurios neutralizuoja druskos rūgštį, tačiau nepatenka į kraują ir nepasiekia vaisiaus. Jei šios priemonės nepadeda, užsitęsusiais atvejais reikia kreiptis į gydytoją. Tada skiriama stipresnių vaistų (pavyzdžiui, Raniberl), nekenksmingų vaisiui. Šie vaistai blokuoja druskos rūgšties gamybą skrandyje, mažina skrandžio sulčių rūgštingumą. Kai kurioms nėščiosioms pakanka kelis vakarus prieš miegą išgerti šių vaistų, ir rėmuo sumažėja, pagerėja miego kokybė.
 

Ar galima palengvinti nėščiosios būklę paprastomis priemonėmis, jei vargina atkaklus rėmuo?


Siūlomi šie patarimai nėščiajai:
· Miegoti pakėlus lovos galvūgalį apie 15–20 cm.
· Valgyti nedidelėmis porcijomis, lėtai.
· Vengti angliarūgštės prisodrintų gėrimų, šokolado, prieskoninių daržovių, pomidorų padažo, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą.
· Neleisti užkietėti viduriams, valgyti maistą, kuriame daug augalinės ląstelienos.
· Gerti vaistažolių arbatas. Imbieras slopina rūgštų atsirūgimą ir rėmenį; ramunėlių, rozmarino, melisos arbatos mažina įtampą.
· Po valgio nedirbti, nesilankstyti, sunkiai nenešti.
· Negulti 1 2 valandas po valgio, geriau kurį laiką pavaikščioti, kol skrandžio turinys nusileis į žarnyną.
· Seilių gamybai paskatinti čiulpti citrinos žievelę ar kramtomąją gumą.
· Nenešioti varžančių drabužių.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai