Žarnyno infekcinės ligos ir kiti virškinamojo trakto sutrikimai vasarą

[klausimas]Keliautojų diarėja (viduriavimas) ir kiti negalavimai[/klausimas]
Pakeitus aplinką ir mitybą, ypač atvykus į šilto klimato kraštus, virškinamosios sistemos negalavimai neretai priverčia koreguoti poilsio planus. Egzotiški patiekalai ir vaisiai vilioja paragauti, o kad krašte higienos kultūra galbūt gerokai žemesnė nei Vakarų šalyse, pamirštama. Vasarą ne tik vaikai susigundo keliomis turguje pirktomis uogomis ar vaisiais, o tai dažna žarnyno infekcijos priežastis. Bėdos pridaro ir po šventinių dienų valgomi greitai gendantys patiekalai.
Esant karštam orui organizmo veiklą pasunkina ir skysčių netekimas (dehidracija). Kasdien suaugęs žmogus turi išgerti 1,5-2 l skysčių.
Simptomai, kurie liudija apie virškinamosios sistemos sutrikimus yra vėmimas, pykinimas, viduriavimas. Ne visada šie simptomai pavojingi. Pirmiausia, pastebi prof. A.Laiškonis, reikėtų įvertinti, ar ligos priežastis - mikrobinės kilmės sukėlėjas. Jo buvimui patvirtinti dažniausiai pakanka vieno požymio - pakyla kūno temperatūra. Sergant būna silpna, pykina. Vemiant ar viduriuojant pagrindinė prastos savijautos priežastis yra skysčių stoka. Tokiu atveju būtina normalizuoti skysčių kiekį.
[klausimas]Koks viduriavimas pavojingas? Kada būtina skubiai kreiptis į gydytoją?[/klausimas]
Pagal ligos eigą pacientas ir pats gali įvertinti, kuri žarnyno dalis “streikuoja”: jeigu viduriuojama kas 1-2 val., išskyros labai vandeningos, stipraus kvapo, galima įtarti salmoneliozę - plonojo žarnyno infekcinę ligą. Jeigu tuštintis tenka kas 10-15 min., išmatų nedaug, bet jose yra gleivių, kraujo - tikėtina, kad tai - dizenterija, storojo žarnyno liga. Šiais atvejais būtina skubėti pas gydytoją, o laikinai padėti sau galima geriant skysčių, t.y. normalizuojant vandens ir druskų kiekį.
[klausimas]Kas padeda įveikti blogą savijautą ir diarėją?[/klausimas]
Patartina namų bei kelionės vaistinėlėje turėti medikamentų, padedančių normalizuoti skysčių balansą, pavyzdžiui, rehidrono, orotilio. Jų sudėtyje yra NaCl ir KCl druskų bei gliukozės. Gliukozė padeda greičiau pasisavinti druskas, kurių paskirtis šiuo atveju - sulaikyti organizme skysčius. Gerti reikia po vieną ar du gurkšnius kas 3-5 min. Taip skrandžio gleivinė sugeba gerai pasisavinti skystį. Didesnis kiekis gali sukelti pykinimą ir vietoje siekiamo skysčių kiekio normalizavimo gaunamas atvirkščias efektas. Neturint šių preparatų, galima tirpalo pasigaminti. Reikės: 3-4 g cukraus, tiek pat druskos, šiek tiek vaisių sulčių skoniui pagerinti. Tai suberti į 1 litrą geriamo vandens.
Antra taisyklė - nereikia badauti. Nei šašlyko, nei cepelinų sunegalavusiajam nepasiūlysi, bet valgyti reikia. Tinka bulvių košė (joje yra kalio) ar ryžių košė, virta jautiena, virta vištiena, fermentinis sūris, virtos daržovės, arbata.
[klausimas]Kada vartoti vaistų nuo viduriavimo?[/klausimas]
Jeigu į organizmą pateko toksinų, nereikėtų medikamentais sulaikyti viduriavimo. Viduriavimas, vėmimas - tai natūralus toksinų ir mikrobų šalinimas iš organizmo. “Jeigu stabdomas viduriavimas, žarnyne lieka bakterijų, o jų išskiriami nuodai patenka į kraują, todėl žmogus prastai jaučiasi”, - paaiškino prof. A.Laiškonis.

Vartoti viduriavimą stabdančių vaistų nereikia skubėti, - pataria prof. A.Laiškonis. Blogai jaučiantis, jeigu įmanoma, reikia paskatinti vėmimą ir taip išsiplauti skrandį. Tada, jeigu per 2-4 val. jau keletą kartų išviduriuota, galima tikėtis, kad susirgimo priežastis pašalinta. Tada tinka išgerti Imodium ar Linex.
Jeigu 4-6 val. nesiliauja viduriavimas, reikia kreiptis į gydytoją. “Jeigu pacientas vemia, gausiai viduriuoja, skysčiai pasišalina iš ląstelių. Tada reikia padėti kenčiančiai ląstelei”, - sakė prof. A.Laiškonis. Tokiais atvejais skysčiai drauge su mikroelementais lašinami į veną. Per keletą valandų normalizuojamas skysčių balansas ir pacientą galima išleisti namo.
Viduriuojant ne visada reikia vartoti antibiotikų. Jei viduriavimą sukėlė virusas, jie nepadeda įveikti ligos, o tik naikina gerąją žarnyno mikroflorą.