Vėjaraupiai (B01)

I. 1. Etiologija:
sukėlėjas – Varicella zoster virusas (VZV), dar vadinamas Human Herpesvirus 3 (HHV-3), turintis DNR, priklausantis Herpesviridae šeimai.

2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – sergantis vėjaraupiais žmogus nuo paskutinių 2 inkubacijos dienų ir 5 dienas nuo paskutinių bėrimo elementų; užsikrečiama lašiniu būdu per orą, tiesiogiai per seiles, rečiau sąlyčio būdu, retai perduodamas VZV per placentą. Imlumas vėjaraupiams labai didelis, persirgus įgyjamas ilgalaikis imunitetas.
3. Klinika:
inkubacinis laikotarpis – 15–21 d. (vidutiniškai 14 d.);
karščiavimas (dažniausiai subfebrilus);
tipiškas įvairiaformis bėrimas, pereinantis iki šašo: plaukuotoje galvos dalyje ir įvairiose kūno vietose atsiranda raudonų dėmelių, virstančių papulėmis, vezikulėmis
(pūslelėmis su įdubimu centre, apsuptomis raudono lankelio), vienu metu matyti visi bėrimų elementai – dėmelės, papulės, vezikulės;
tokių pačių bėrimų gali būti ir gleivinėse, pūslelėms pratrūkus, lieka opelės;
per 1–2 d. pūslelės apdžiūsta ir virsta rudais šašeliais, kurie nukrinta per 1–3 sav.;
mikroadenopatija, dažniau kaklo limfmazgių.
Komplikacijos:
plaučių uždegimas,
pūlinė superinfekcija,
miokarditas, perikarditas,
ūminė trombocitopenija,
encefalitai, mielitai,
hepatitai, pankreatitai.
Įgimta vėjaraupių infekcija
Pavojingiausia nėščiajai susirgti 8–20 nėštumo savaitę, galimas įgimtų
vėjaraupių
sindromas:
neišnešiotumas,
galūnių neišsivystymas,
odos randai,
mikrocefalija,
katarakta, mikroftalmija,
pokyčiai įvairiuose organuose (žarnyne, šlapimo ir lyties organų sistemoje).
Kai nėščioji suserga baigiantis nėštumui (21–5 d. iki gimdymo), naujagimio pažeidimai priklauso nuo pirmųjų motinos ligos požymių: jei gimsta išbertas naujagimis ar išberia per 4 dienas – prognozė gera; jei suserga 5–10 d. po gimimo (mirštamumas – 25–30%): ligos išplitimas, bronchopneumonija, hepatitas.
Pirmajį nėštumo trimestrą užsikrėtimas gali sukelti embriopatiją.
4. Diagnozę pagrindžia:
prenatalinės (intrauterinės, vidinės gimdos) infekcijos:
viruso nukleorūgščių nustatymas vaisiaus vandenyse ir amniono ląstelėse (PGR);
postnatalinės (įgimtos ir įgytos) infekcijos: latekso agliutinacijos reakcija;VZV DNR nustatymas tiriamojoje medžiagoje pūslelių skystyje, kraujyje (PGR). Virusologiniai tyrimai (tiriamąja medžiaga užkrečiamos ląstelių audinių kultūros) kasdien praktiškai neatliekami.
5. Diagnozės formulavimas:
Varicella f.levis (mitis, gravis);
Varicella congenita: Cataracta ou (microphthalmus, microcephalus ir kt.)
II. Gydymas:
1. Dieta – P1.
2. Etiotropinis gydymas:
acikloviro į veną skiriama:
imunosupresyviems ligoniams: 10 mg/kg kas 8 val.;
sergantiems naujagimiams: 20 mg/kg kas 8 val.;
naujagimiams, jei motina susirgo 5 dienos iki arba 2 dienos po gimdymo: 20 mg/ kg kas 8 val.;
vaikams iki 1 metų, jei sunki ligos forma: 10–20 mg/kg kas 8 val;
gydant vėjaraupių sukeltas pneumonijas: 10 mg/kg kas 8 val.;
susirgus nėščiai moteriai 8–10 dienų iki gimdymo: 15 mg/kg kas 8 val.
Gydymo trukmė – 8–10 dienų.
Savitasis VZV imunoglobulinas (VZIG) lengvina imunosupresyvių ligonių ir naujagimių ligos eigą; švirkščiama į raumenis (125 mg/10 kg kūno masės).
Acikloviro poveikis nėščioms moterims nėra visapusiškai ištirtas, siūloma jo skirti sergančiosioms sunkia išplitusia vėjaraupių forma, kai pažeisti
vidaus organai (tik reikia išsiaiškinti vaisto šalutinį poveikį). Jei yra bakterinių komplikacijų, skiriama antibiotikų (gydoma ligoninėje).
3. Patogenezinis gydymas:
esant sunkiai būklei (išplitusi forma, komplikacijos), skiriama intoksikacijai mažinti gliukozės, elektrolitų tirpalų infuzijų.
4. Simptominis gydymas: karščiuojant skiriama paracetamolio ar ibuprofeno; negalima skirti aspirino (Reye sindromo grėsmė);
niežėjimui slopinti skiriama sedacinių antihistaminių vaistų; dušas kasdien (šiltas vanduo, muilas be antiseptikų); bėrimo elementai tepami 5–10% kalio permanganato, spiritiniu briliantininės žalumos 1 % tirpalu, chlocheksidino vandeniniu tirpalu, norint išvengti bakterinės superinfekcijos. Imunoprofilaktika: įtarus, kad nėščioji, neturinti imuniteto VZV (anamnezės duomenys, imunologiniai neigiami tyrimai), užsikrėtė vėjaraupiais, siūloma jai į raumenis sušvirkšti VZIG (ne vėliau kaip per 72-96 val. po užsikrėtimo). Naujagimį, kurio namuose yra sergančių vėjaraupiais asmenų, prieš išrašant iš ligoninės reikia imunizuoti VZIG. Vėjaraupių profilaktikai vartojama gyvoji susilpninta vakcina.

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai