Vėjaraupiai: susipažinkime ir atpažinkime

Vienas taškiukas, antras, trečias – nė nepastebi, kaip vaiko kūnelis, veidas, galva, o galiausiai ir visas vaikas pasidengia mažais šlapiuojančiais spuogeliais. Atrodo, kad jie dauginasi akyse. Gal todėl ši kone neišvengiama ūminė infekcinė liga pavadinta „vėjo raupais“ – ji plinta oru ir itin staigiai. Vaikai šia liga paprastai perserga lengviau, tačiau suaugusiesiems ji dažnai labai pavojinga.

 

Vėjaraupiai – itin dažna virusinė infekcinė liga

 

Savo paplitimu ji nusileidžia tik ūminių virusinių viršutinių kvėpavimo takų ligoms. Pagrindiniai ligos požymiai – odos bėrimas pūslelėmis ir karščiavimas.

Dažniausiai vėjaraupiais serga ikimokyklinio amžiaus vaikai, rečiau – naujagimiai. Blogiausia, kai nuo mažųjų užsikrečia kūdikiai ar vaikystėje vėjaraupiais nepersirgę suaugusieji, ypač nėščiosios (galimi apsigimimai) ir silpnesnio imuniteto žmonės, – jiems ši liga pavojingesnė savo sunkesne eiga ar komplikacijų tikimybe.

Kadangi liga itin užkrečiama ir plinta oro lašeliniu būdu, rečiau tiesioginio kontakto keliu, o ligonis užkrečiamas jau porą dienų iki tol, kol pasirodo pirmieji ligos simptomai, vėjaraupiais mažylis dažniausiai „pasidalina“ su visais, su kuo bendravo. Susirgus vienam vaikui, dažnai išguldoma ir visa darželio ar mokyklos grupė, vėjaraupiais nepersirgę šeimos nariai. Jei ligoniukas čiaudi, užsikrėsti gali net per kelis metrus nuo jo stovintys žmonės. Per kvėpavimo takus ar akių gleivines virusas nukeliauja į limfmazgius, o iš čia išplinta po visą organizmą.

Atpažinti vėjaraupius nesunku – staiga pakyla temperatūra (kai kada temperatūra gali pakilti net daugiau nei iki 38 laipsnių ir laikytis kelias dienas), ligonis gali tapti vangesnis, skųstis galvos skausmu. Jei šie pirmieji trys simptomai būdingi daugeliui ligų, abejonių dėl vėjaraupių neliks, kai jau netrukus viena po kitos ant ligonio kūno atsiras raudonos dėmelės, kurios netrukus pavirs skaidraus skysčio pripildytais spuogeliais. Kartais spuogeliais išberia ne tik viso kūno odą, bet ir burnos ar lytinių organų gleivinę.

Kadangi išbertą odą labai niežti, dažnai ligonis negali ramiai miegoti, nenori valgyti. Vėjaraupiai gali išnykti taip pat staigiai, kaip ir atsirado, tačiau kai kuriems vaikams liga užtrunka, gali net iki savaitės. Karantine ligonį geriau palaikyti dar penkias dienas po to, kai ant kūno atsirado paskutiniai spuogeliai. Kai visi spuogeliai pasidengia šašais, nuo ligonio jau neužsikrečiama. Tiesa, visiškai jokios žymės ant ligonio kūno nelieka tik po kelių mėnesių, kai išnyksta po šašelio likusios dėmelės. Kai kuriais atvejais, jei vaikas labai draskėsi ir į žaizdeles pateko nešvarumų, o spuogeliai supūliavo, persirgus vėjaraupiais ant odos visam gyvenimui lieka nedidelių duobelių – randelių. Viena paguoda – ši liga vienkartinė, kartą susirgus – daugiau nebepasikartoja.

 

Meilė ir rūpestis – geriausi vaistai

 

Visais atvejais, kai įtariama, kad vaikas susirgo vėjaraupiais, būtina pasitarti su šeimos gydytoju. Nors liga diagnozuojama lengvai, kai kuriais atvejais vėjaraupiams patvirtinti gali prireikti specialių tyrimų.

Vėjaraupiais sergantis vaikas pagal gydytojo rekomendacijas dažniausiai gydomas namie. Kadangi dauguma vaikų serga palyginti lengvai (beje, kuo vaikas jaunesnis, tuo lengviau vėjaraupiais perserga), tai nesunkiai ir pasveiksta.

Karščiuojantis vaikas turėtų laikytis lovos režimo, vėliau, kai savijauta pagerėja, galima ir negulėti. Svarbiausia – nekelti kojos iš namų, kad neapkrėstų aplinkinių.

Vėjaraupiai – virusinė infekcija, todėl specialaus gydymo nėra, gydymas – simptominis. Jei aukšta temperatūra, ją galima numušti gydytojo rekomenduotais vaistais. Gydytojas gali pasiūlyti preparatų kankinamam niežuliui palengvinti. Kad per atsiradusias subliūškusių spuogelių žaizdeles nepatektų infekcija, juos reikia tepti vandeniniais antiseptiniais tirpalais. Geriausia, jei spuogelius tepti pradėsite jau pirmosiomis ligos dienomis. Tiesa, nuo vėjaraupių galima skiepytis, tačiau ši vakcina nėra privaloma, todėl jos ligonių kasos nekompensuoja, teks susimokėti patiems.

Tiesa, yra priemonių, kurių galite ir turite imtis net ir nepasikonsultavę su gydytoju. Pirmiausia, kai vaikas serga vėjaraupiais, itin svarbu pasirūpinti asmenine jo higiena. Kadangi, spuogelius dengiančioms pūslelėms subliūškus, spuogui dar nepasidengus šašu, jis yra atviras įvairioms infekcijoms, būtina ligonių rankas kuo dažniau plauti, o nagučius nukirpti kuo trumpiau. Taip kasydamasis vaikas ant žaizdelių neužneš purvo ir nesukels uždegimo.

Jei vaikas labai draskosi, verta pamąstyti apie tai, kad bent nakčiai, o jei pavyks – ir dieną, užmauti jam švarias ir gerai išlygintas (karštyje žūva nemažai mikrobų) pirštines.

Viena dažniausių klaidų, kurias daro vėjaraupiais sergančių vaikų tėvai, – jie bijo mažylį maudyti. Tačiau jei vaikas nebekarščiuoja, jį maudyti ne tik galima, bet ir būtinai reikia, tiesa, po dušu, o ne vonioje. Tuomet ir niežės mažiau. Be to, svarbu, kad ligoniuko rankšluosčiu naudotųsi tik jis vienas, kaip ir kitais asmeniniais jo daiktais, o rankšluosčius, kaip ir pirštines ir kuo dažniau keičiamą patalynę, būtina kruopščiai lyginti.

Rūpintis reikia ne tik vaiko švara, švari turi būti ir jo aplinka – išvėdintas ir šlapiai išvalytas kambarys.

Jei spuogeliais išberta mažylio burna, jis gali sunkiau valgyti, todėl geriau jam siūlyti šiltą, minkštą ar skystą maistą, galima net per šiaudelį. Produktai jokiu būdu neturi būti sūrūs, rūgštūs ar aštrūs.

Tiesa, vėjaraupiai turi ir teigiamą pusę – tai puiki galimybė vaikui skirti daug dėmesio, jį palepinti, o, nukritus temperatūrai, sugalvoti begales žaidimų, kuriuos galėsite žaisti kartu. Taip mažylis neliūdės, mažiau galvos ir draskys nuolat niežtinčius spuogelius, o jūs dar labiau sutvirtinsite savo tarpusavio ryšį. Nė nepastebėsite, kaip jis pasveiks, o vėjaraupius net užaugęs prisimins kaip gerai praleistą laiką su jumis, o ne neišvengiamą bjaurią ligą.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai