Vakarų arklių encefalomielitas (A83.1)

I. 1. Etiologija:
sukėlėjas – Togaviridae šeimos Alphavlrus genties virusas, priklausantis arbovirusams, turintis RNR.

2. Epidemiologija:
gamtoje šios ligos sukėlėjo rezervuaras yra laukiniai paukščiai (antys, žąsys, fazanai ir kt); virusą perneša žmogui įsisiurbdami Culex tarsalis uodai (gal būt, ir kitos rūšys). Persirgus susidaro ilgalaikis imunitetas. Liga registruojama JAV, Kanadoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje (Gvia-na, Brazilija, Argentina), ypatingai dažnai Centriniame Kalifornijos slėnyje, dažniausiai vasaros pradžioje arba viduryje.
 

3. Klinika:
inkubacinis laikotarpis trunka nuo 4 iki 21 dienos (vidutiniškai apie 5-10 dienų);
prodrominiame periode būna bendrieji negalavimo požymiai: mieguistumas,
galvos skausmai, kartais dispepsiniai reiškiniai; po 2–3 d. pakyla temperatūra iki 40–41°C, atsiranda pykinimas, vėmimas,
sutrinka sąmonė ir išryškėja židininiai požymiai: nistagmas, disartrija, ataksija, tremoras; apie 10–15% ligonių išsivysto paralyžiai; ligos trukmė – 1–3 savaitės.

4. Diagnozę pagrindžia:
viruso išskyrimas iš kraujo, smegenų skysčio (virusologinis tyrimas) ūminiame ligos periode;
teigiamos imunologinės reakcijos (KSR, NHSR); savitųjų IgM klasės antikūnų radimas kraujo serume, likvore (ELISA); smegenų skystyje saikinga limfocitarinė pleocitozė (300-400 ląstelių viename mikrolitre), šiek tiek padidėjęs baltymo ir cukraus kiekis; kraujyje neutrofillnė leukocitozė, padidėjęs ENG.

5. Diagnozės formulavimas:
Encephalomyelitis equorum occidentalis f.levis (mitis, gravis).

II. Gydymas.
1. Antrasis režimas.
2. Dieta – ligos įkarščio laikotarpiu – Ptm, sveikstant – P1.
3. Etiotropinis-specifinis gydymas:
švirkščiama kuo anksčiau į raumenis heterologinio (pagaminto iš arklio serumo)
imunoglobulino po 3–6 ml per parą, 2–3 dienas (pirmą dieną imunoglobulino dozė
suleidžiama per 2 kartus su 10–12 val. intervalu).
4. Patogenezinis gydymas:
a) dehidratacijai skiriama manitolio, furozemido (lazikso);
b) detoksikacijai į veną lašinama elektrolitų tirpalų;
c) c) kai ligos eiga sunki (meningoencefalomielitinė forma), skiriama gliukokortikoidų,
dėl kurių taikymo diskutuojama (prednizolono 2–20 mg/kg per parą).
5. Simptominis gydymas:
a) skausmas malšinamas nenarkotiniais analgetikais;
b) CNS sujaudinimas slopinamas raminamaisiais;

c) karščiuojant skiriama gerti iki 0,5 g askorbo rūgšties per parą, B grupės
vitaminų;
praėjus ūminiam laikotarpiui, paralyžiai gydomi fizioterapija,
masažu,
gimnastika;
Profilaktikai endeminiuose rajonuose žmonės skiepijami inaktyvuotomis vakcinomis, uodai naikinami naudojant įvairius repelentus.

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė

Mūsų draugai