Nepakeičiamos riebalų rūgštys: gyvybiškai būtinos ir išties nepakeičiamos

Daugiau nei prieš šimtą metų grupė mokslininkų, tyrinėjusių maistinių medžiagų poveikį sveikatai, nustatė, kad nuolatinė polinesočiųjų riebalų rūgščių stoka kasdienėje mityboje neigiamai veikia žmogaus organizmo būklę. Vėliau buvo išsiaiškinta, kad šių biologiškai vertingų junginių pats žmogaus organizmas nesintetina, o kasdien turi gauti su maistu. Šios medžiagos buvo pavadintos nepakeičiamomis riebalų rūgštimis, kadangi jos yra vienos svarbiausių statybinių visų organizmo ląstelių medžiagų.

 

Šiuo metu mes jau gerai žinome, kokios svarbios omega riebalų rūgštys. Paprastai jos siejamos su širdies ir kraujagyslių sveikata. O nepakeičiamosios riebalų rūgštys organizme skatina junginių, reguliuojančių kraujo krešumą ir kraujospūdį, gamybą, stiprina imunitetą. Jos būtinos visaverčiam endokrininės sistemos liaukų, ypač antinksčių, skydliaukės funkcionavimui. Nesočiųjų riebalų rūgščių stoka organizme siejama su odos, gleivinių sausėjimu, dermatito, egzemos, tulžies pūslės akmenligės, venų varikozės vystymusi. Trūkstant šių biologiškai veiklių junginių, organizmas sunkiau susidoroja su stresu, dažniau kamuoja slogi nuotaika, sulėtėja protinė veikla, sumažėja intelektas ir pan.

 

Svarbiausia, ką turi žinoti mama

 

Gaila, kad omega-3, omega-6, omega-9 nesočių riebalų rūgščių reikšmė nėštumo ir kūdikio žindymo laikotarpiu vis dar per mažai akcentuojama. O juk visas normaliam vystymuisi būtinas medžiagas mamos įsčiose augantis vaisius gauna iš moters organizmo, o sparčiai augantis kūdikis – su mamos pienu.

Polinesočiosios riebalų rūgštys, ypač omega-3 (alfa linoleno) ir omega-6 (linolo), būtinos visais vaisiaus vystymosi etapais. Šios biologiškai vertingos medžiagos būtinos normaliam smegenų ir nervų sistemos vystymuisi ir regos analizatoriaus smegenyse formavimuisi. Todėl labai svarbu, kad, vystantis nervų sistemai, būsimojo kūdikio organizmas nepritrūktų šių biologiškai vertingų junginių. Nustatyta, kad mažo svorio naujagimiai nėštumo laikotarpiu stokojo polinesočiųjų riebalų rūgščių.

 

Nepakeičiamos riebalų rūgštys palankiai veikia nėščiosios ir jos įsčiose besivystančio vaisiaus širdies ir kraujagyslių sistemą, padeda palaikyti normalų būsimosios mamos kraujospūdį, tad nulemia gerą vaisiaus aprūpinimą krauju. Gerai žinoma, kad nuolatinis kraujospūdžio padidėjimas sutrikdo vaisiaus aprūpinimą krauju, didina priešlaikinio gimdymo riziką. Be to, pastebėtas labai įdomus dėsningumas – moterims, kurių mityboje nėštumo metu buvo daug omega riebalų rūgščių, gerokai rečiau išsivyto pogimdyminė depresija. Taip pat patikimai įrodyta, kad beveik per pusę sumažėja priešlaikinio gimdymo rizika. 

 

Nemažiau svarbu, kad kūdikis su motinos pienu gautų pakankamą kiekį polinesočiųjų riebalų rūgščių. Mat jos būtinos besivystančiai ką tik gimusio mažylio nervų sistemai, regėjimui. Pastebėta, kad naujagimiai, nestokojantys polinesočiųjų riebalų rūgščių, pasižymi aštresniu regėjimu, geresnės jų kognityvinės funkcijos. Vyresnio amžiaus mažyliai, gaunantys pakankamą omega riebalų rūgščių kiekį, rečiau sirgo bronchitu, pasižymėjo geresne girdimąja atmintimi, lengviau įsiminė žodžius.

 

Todėl labai svarbu, kad omega-3, omega-6 ir omega-9 riebalų rūgščių moters organizmas nestokotų visą nėštumo laikotarpį ir bent jau šešis mėnesius po gimdymo. Deja, nėštumo laikotarpiu daugelio moterų mityba nepatenkina šių biologiškai vertingų junginių poreikio. Tada joms galima rekomenduoti vartoti specialių maisto papildų.

 

Kurį maisto papildą pasirinkti?

 

Tradiciškai nesočių omega riebalų rūgščių šaltiniu yra laikomi žuvų taukai. Tačiau pats vertingiausias jų šaltinis yra augaliniai aliejai, ypač linų sėmenų aliejus. Jo sudėtyje yra net 55 proc. alfa linoleno (omega-3) ir 16,7 proc. linolo rūgšties (omega-6), t.y. net dvigubai daugiau nei žuvų taukuose. Džiugu, kad šiuo metu vaistinėse galima įsigyti specialaus maisto papildo FLAX OIL, kurio sudėtyje yra panaudojant specialią technologiją išgautų vertingųjų linų sėmenų aliejaus junginių. FLAX OIL kapsulės lengvai nuryjamos, todėl nebereikia vargti galvojant, kaip užmaskuoti nepriimtiną natūralaus aliejaus skonį. Be to, vertingieji linų sėmenų aliejaus junginiai yra maksimaliai apsaugoti nuo nepalankaus aplinkos ir saulės šviesos poveikio.

 

Visos omega riebalų rūgštys labai svarbios

 

Omega-3 riebalų rūgštys būtinos normaliam galvos smegenų ir regos organų (akių) vystymusi bei funkcionavimui. Jos mažina blogojo cholesterolio ir trigliceridų koncentraciją kraujyje, saugo nuo širdies ligų (pvz., infarkto), kraujagyslių aterosklerozės, galvos smegenų insulto. Be to, šios riebalų rūgštys slopina uždegimo procesus, stabdo artrito vystymąsi.

 

Omega-3 riebalų rūgčių stoka organizme skatina širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi, regėjimo sutrikimus, depresinę nuotaiką. Dėl jų trūkumo sulėtėja vaikų augimas ir vystymasis, blogėja odos ir gleivinių būklė, vargina raumenų silpnumas, galūnių tirpimas ir kiti simptomai.

 

Gausiausiai omega-3 riebalų rūgščių yra riebioje žuvyje (pvz., skumbrėje, tune, kalmaruose, ančiuviuose), linų aliejuje, moliūgų sėklose, sojos pupelėse, graikiniuose riešutuose, nakvišų aliejuje.

 

Žmogaus organizmui stokojant omega-6 nesočiųjų riebalų rūgščių, vystosi širdies, kai kurios odos ligos (pvz., egzema), slenka plaukai, paūmėja kepenų ligos, sutrinka nervų sistemos veikla, mažėja vaisingumas, sulėtėja vaikų augimas ir vystymasis. Pakankamas omega-6 riebalų rūgščių kiekis lėtina senėjimą, padeda išvengti alerginių ligų, astmos, artrito, saugo nuo kai kurių piktybinių ligų. Todėl omega-6 riebalų rūgščių stoka skatina širdies ligų vystymąsi, arterinio kraujospūdžio padidėjimą, neigiamus kraujo krešumo pokyčius, nervų sistemos veiklos sutrikimus ir sukelia daug kitų sveikatos problemų.

Omega-6 nesočiųjų rūgščių gausiai randama gėlavandenių žuvų mėsoje, sojų, rapsų, moliūgų sėklų aliejuje, graikiniuose riešutuose.

 

Omega-9 mononesočioji riebalų rūgštis – viena dažniausiai gamtoje aptinkamų nesočiųjų riebalų rūgščių. Ji gerina visų ląstelių membranų laidumą, todėl į ląsteles lengviau patenka hormonai ir kiti biologiškai veiklūs junginiai. Dėl to gerėja baltymų sintezė, didėja ląstelių jautrumas insulinui. Ši rūgštis palaiko normalų kraujagyslių sienelių elastingumą, saugo odą ir gleivines nuo išsausėjimo.

Stokojant šios rūgšties, kamuoja nuolatinis nuovargis, paaštrėja širdies ir kraujagyslių ligos, padidėja arterinis kraujospūdis, vystosi artritas, sąnarių skausmai, virškinamosios sistemos veiklos sutrikimai, silpnėja imunitetas, apima slogi nuotaika, blogėja atmintis, sausėja oda ir gleivinės.

Gausiausiai omega-9 riebalų rūgščių – alyvų ir migdolų aliejuje.

 

Šiuolaikiniai mokslininkai mano, kad iš visų riebalų gerai savijautai ir sveikatai reikšmingiausios yra polinesočiosios omega-3 ir omega-6 tipo riebalų rūgštys ir mononesočiosios omega-9 tipo rūgtys. Reikia pasakyti, kad ne mažiau nei pačios rūgštys yra svarbus santykis kasdienėje mityboje. Paklausus daugelis žmonių atsakytų, kad vertingiausias omega-3 rūgščių šaltinis yra jūros produktai. O omega-6 ir omega-9 riebalų rūgščių šaltinis – augaliniai produktai, kitaip sakant – augalų aliejai.

Šiuo metu žinoma, kad žmogaus organizmui svarbus ne vien nesočių riebalų kiekis, bet ir skirtingų jų rūšių santykis. Manoma, kad optimalu, jei omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių santykis yra atitinkamai 4:1. Įprastai maitinantis tokią proporciją išlaikyti gana sudėtinga. Todėl siekiant aprūpinti moters organizmą būtinomis nesočiomis riebalų rūgštimis nėštumo laikotarpiu ir žindant kūdikį, galima patarti vartoti specialių maisto papildų.  

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai