){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Visi norime, kad mūsų mažyliai augtų linksmi, stiprūs ir sveiki. Deja, neretai pasitaiko, kad tėveliai net nepagalvoja, kad vaikams gali trūkti svarbiausių vitaminų ir mineralų. Mat visuomenėje įsigalėjusi nuomonė, kad visus sparčiai augančio mažylio poreikius patenkina kasdienė mityba, o papildai ir vitaminai – tik dar vienas nepageidautinas „E“ šaltinis. Tačiau prieš kelerius metus atlikti tyrimai parodė, kad mūsų vaikų mityba nepatenkina visų organizmo poreikių, bet vos 5 proc. tėvų patvirtino, kad savo mažyliams reguliariai duoda kompleksinių vitaminų ir mineralų preparatų. Kaip yra šiandien – sunku pasakyti, tikėtina, kad situacija nedaug pasikeitusi.
Sparčiai besivystančiam vaiko organizmui, be svarbiausių statybinių ir energinių medžiagų, būtini vitaminai, mineralai ir kiti biologiškai veiklūs junginiai. Mažylių sveikata besirūpinantys specialistai teigia, kad tokių medžiagų yra daugiau nei 40 skirtingų rūšių. Jas vaiko organizmas gautų, jei racionas būtų idealiai subalansuotas, visi maisto produktai būtų pačios aukščiausios kokybės, o vaisiai ir daržovės – „ką tik iš lysvės“.
Deja, gyvename realiame pasaulyje: mūsų vaikai, kaip ir mes patys, neturi galimybės ištisus metus valgyti šviežių žalumynų, kuriuose gausu jiems taip reikalingų vitaminų ir mineralų. Be to, vaikus auginantys tėvai iš asmeninės patirties puikiai žino, kad dažnai visos jų pastangos nueina vėjais. Retas darželinukas ar pradinukas graužia morkas ir gardžiuojasi daržovių salotomis. Šiems „gurmanams“ neįtinka net paprasčiausios prieskoninės žolelės: krapai, petražolės ar bazilikai. Jaunesnio amžiaus vaikai yra išrankūs maistui: mėgsta vienus patiekalus ir visiškai atsisako kitų. Ūgtelėję ir pradėję lankyti mokyklą, neretai vietoj tinkamo maisto renkasi menkaverčius „gardumynus“ ir greitą maistą. Tačiau net ir tuo atveju, jei mažylio mitybos racionas beveik idealus, jo organizmas gali stokoti tam tikrų biologiškai veiklių junginių. Pavyzdžiui, gėlame mūsų krašto vandenyje ir dirvožemyje beveik nėra jodo. Šio mineralo vaiko organizmas galėtų gauti iš šviežių jūros gėrybių, tik klausimas, ar kam nors teko matyti penkiametį, su malonumu šveičiantį salotas su jūros kopūstais…
Tad tvirtinti, kad vaikas visų jam reikalingų medžiagų kasdien gauna su maistu, – per drąsu. Juolab kad vitaminų poreikis natūraliai padidėja, kai ima trūkti saulės šviesos, šilumos, kai patiriami didesni fiziniai ir emociniai krūviai. Vitaminų poreikis padidėja persirgus infekcinėmis ligomis, po traumų ar operacijų. Daugiau vitaminų reikia intensyviai mokantis, sportuojant.
Kurių vitaminų ir mineralų reikia labiausiai
Vienareikšmiai pasakyti, kurių vitaminų ir mineralų labiausiai reikia sparčiai augančiam vaiko organizmui, labai sunku. Svarbu, kad jis nuolat gautų optimalų kalcio ir vitamino D kiekį, palaikantį normalų dantų, kaulų augimą ir vystymąsi. Vitamino A, palaikančio regėjimo funkcijas ir reikalingo gerai odos bei gleivinių būklei išsaugoti. B grupės vitaminų – vitamino B1 (tiamino), kuris „atsakingas“ už medžiagų apykaitą, nervų sistemos, širdies veiklą, vitamino B2 (riboflavino), reikalingo energijos gavimo reakcijoms spartinti, nervų, kraujo ir kitoms ląstelėms vystytis bei tam tikrų hormonų apykaitai reguliuoti, nikotino rūgšties (vitamino B3 arba niacino), kuris kartu su vitaminu B2 įeina į daugelio fermentų, dalyvaujančių energijos gamybos ir kaupimo procesuose, sudėtį, vitamino B5 (pantoteno rūgšties), būtino normaliam organizmo augimui ir vystymuisi, vitamino B6, kuris svarbus širdies ir kraujagyslių, nervų ir imuninei sistemoms, vitamino B12 (kobalamino), reikalingo visų organizmo ląstelių dalijimosi ir atsinaujinimo procesams (ypač nervų, odos, plaukų ir kraujo ląstelių formavimuisi), taip pat riebalų, angliavandenių ir baltymų apykaitai. Vitamino C, dėl kurio stokos gali nusilpti imuninės sistemos veikla, ląstelių augimas, virškinamosios sistemos darbas. Taip pat jodo, kuris padeda vaikui normaliai augti ir vystytis jo protiniams gabumams.
Ilgalaikė tam tikrų biologiškai veiklių medžiagų stoka gali pridaryti daug žalos vaiko sveikatai. Ypač jei trūksta tokių medžiagų, kurios būtinos svarbiausioms fiziologinėms organizmo funkcijoms palaikyti. Pavyzdžiui, geležies, kuri yra svarbiausia hemoglobino sudedamoji dalis. Hemoglobinas aprūpina visas organizmo ląsteles deguonimi ir iš jų pašalina anglies dvideginį. Sutrikus arba susilpnėjus šioms hemoglobino funkcijoms, sutrinka visų ląstelių gyvybinė veikla ir pasireiškia įvairūs negalavimai: sutrinka širdies ir kraujagyslių sistemos darbas, atsiranda dirglumas, nuovargis, sumažėja dėmesio koncentracija, pablogėja atmintis. Sulėtėja vaiko augimas ir vystymasis, pasireiškia raumenų silpnumas, mėšlungis, blogiau gyja žaizdos, sutrinka regėjimas, virškinimas, plaukų, nagų augimas ir pan.
Kad nereikėtų nuolat svarstyti…
…ar mano vaikas tikrai gauna visų jo augimui, vystymuisi, sveikatai ir gerai savijautai reikalingus vitaminų ir mineralų, vertėtų kasdienę mažylio mitybą papildyti specialiu vitaminų ir mineralų kompleksu. Renkant maisto papildą savo atžalai, derėtų atsižvelgti ne tik į svarbiausius augančio organizmo, bet ir į individualius vaiko poreikius. Tai yra, ar vaikas sveikas, ar serga lėtine liga, alergija, ar turi antsvorio, ar yra darželinukas, pradinukas, ar paauglys. Kuo mažesnis vaikas, tuo atidžiau reikia rinktis vitaminus, kadangi jo kepenys ir inkstai dar vystosi. Taigi vaikams nesubalansuotas vitaminų kompleksas arba labai didelės jų dozės gali pakenkti. Todėl būtina pasidomėti, kiek vitaminų ir mineralų yra vienoje tabletėje.
Racionaliausia vartoti tokius preparatus, kuriuose yra dienos normai artimas vitaminų ir mineralų kiekis. Paprastai ši informacija nurodoma ant etiketės.
Šiuo metu vaistinėse galima įsigyti maisto papildą Jamieson Vita Vim Kids, kurį gali vartoti visi trejų metų amžiaus sulaukę vaikai. Tai išties išskirtinis produktas, skirtas mūsų mažiesiems, kurio smagių spalvingų gyvūnėlių (liūto, drambliuko, dramblio ir begemoto) formos tabletėse slypi visa tai, ko taip reikia sparčiai augančiam vaiko organizmui: kalcio, jodo, beta karotino, folio rūgšties, biotino, geležies ir kitų vitaminų ir mineralų. Jamieson Vita Vim Kids pagamintas iš koncentruotų vaisių ir daržovių – pomidorų, morkų, apelsinų, spanguolių ir citrusinių vaisių ekstrakto. Jo sudėtyje nėra švino ir sunkiųjų metalų, aspartamo, dirbtinių dažiklių, skonio stipriklių ir kitų galinčių būti žalingų medžiagų.
Jau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauPlačiai pripažinta, kad laikotarpis nuo gimimo iki dvejų metų yra kritinis kūdikio augimui, sveikatai bei elgsenos vystymuisi. Moksliniai tyrimai patvirtina, jog šis intensyvaus augimo laikotarpis ypač jautrus maistinių medžiagų bei mikroelementų trūkumui. Kai vaikui sukanka dveji, ištaisyti iki tol patirtą maistinių medžiagų trūkumą ar augimo sulėtėjimą labai sudėtinga. Todėl iki dvejų metų vaikų mitybai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Ne veltui Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikus primaitinant žindyti iki dvejų metų ir ilgiau – tai ne prasimanymai (kaip mano kai kurie tėvai), o ilgamečiais moksliniais tyrimais paremta rekomendacija. Kaip pradėti primaitinti vaikelį ir kokie svarbiausi primaitinimo ypatumai, konsultuoja VšĮ Mamos centro vadovė Živilė Baltrušaitienė....
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauSuaugusiojo požiūris į sveikatą priklauso nuo vaikystėje suformuotų arba nesuformuotų sveikos gyvensenos įgūdžių. Nesveiki vaikai tampa nesveikais gimdytojais, ir taip įsukamas žalingas ratas. Norint iš jo ištrūkti arba nepatekti, o suaugus būti sveikiems, ilgai išlikti darbingiems, tuo reikia pradėti rūpintis dar vaikystėje. Statistikos duomenimis, mūsų šalies vaikų sveikata katastrofiškai blogėja, o aktualiausios temos išlieka sveikos gyvensenos ugdymas, psichinė sveikata ir infekcinės ligos. Apie tai, kokie sprendimai šiose srityse būtini, kalbamės su Vilniaus m. savivaldybės Sveikatos komiteto pirmininke Vitalija Kliukiene....
Skaityti daugiauKūdikis yra išmintingas! Jis žino, kad motinos pieno nepakeičia joks kitas maistelis, jis nepripažįsta nei buteliuko, nei žinduko. Jam reikalingas ne tik jūsų pienas, bet ir bendravimas su jumis, kurio niekas nepakeis. Tačiau išaušta diena, kai motinos pieno jau nebepakanka. Kaip kūdikį pripratinti prie naujų produktų, naujų mitybos įpročių? Kokios yra bendros kūdikio mitybos taisyklės? Apie tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja vaikų gastroenterologe med.dr. Rūta ROKAITE....
Skaityti daugiaudidieji žmonijos žudikai yra ne katastrofos ar karai, o ligos - širdies...
Skaityti daugiauRudenį, lyg iš gausybės rago pasipylus įvairiaspalvėms daržų gėrybėms, vis dažniau susiduriama su vaikų apsinuodijimo maistu problema. Tėvai dirba, o vieni namie likę vaikai ne visada tinkamai prieš valgį nusiplauna rankas ar daržoves. Ne juokais išsigąsta mamos, grįžusios ir radusios viduriuojantį ar vemiantį vaiką. Apie tai, kaip tokiu atveju elgtis ir kaip padėti negaluojančiam vaikučiui, pasakojo Šiaulių ligoninės Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vedėja gyd. Liuda Gražina BEKERIENĖ. ...
Skaityti daugiauBūsimo kūdikio sveikata idealiu atveju reikia pradėti rūpintis dar prieš pastojant. Planuojančiai mama tapti moteriai (beje, tėčiui taip pat) būtina sveikai maitintis ir sveikai gyventi, atsisakant ydingų įpročių. Tinkama mityba padidina tikimybę pastoti bei pagimdyti sveiką kūdikį. Tai lygiai taip pat svarbu ir vėliau, nėštumo metu. Kūdikiui gimus, sveika mamos mityba nepraranda aktualumo – žindydama naujagimį, motina su pienu jam perduoda tai, ką valgo pati. Žindyvės mityba yra gana plačiai diskutuojama tema, apie kurią paprastai daugiausiai kalba ne medikai, bet vyresnio amžiaus moterys, kurios jau užaugino vaikus ar net anūkus ir neva viską šiuo klausimu išmano. Tad ar verta įsiklausyti į mamų, tetų, kaimynių ar močiučių pamokymus, ką galima ir ko negalima valgyti žindyvei? Praktika rodo, kad didelė dalis liaudyje įsišaknijusių patarimų apie žindyvės mitybą neturi mokslinio pagrindo. Konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė Baltrušaitienė....
Skaityti daugiauVaistinėse yra didelis vitaminų vaikams pasirinkimas, atrodo, belieka tik išsirinkti. Tačiau parinkti vaikui tinkamus vitaminus ne visada taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Kodėl? Tėvams iškyla daug klausimų, į kuriuos atsakymus padės rasti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas profesorius Algimantas RAUGALĖ....
Skaityti daugiauDar neseniai nesukote sau galvos dėl to, kaip maitinti didžiausią savo brangenybę, – kas gali būti geriau nei mamos pienelis? Tačiau nenumaldomai artėja diena, kai vien jo nepakaks... Ką mažyliui duoti tuomet? Kaip užtikrinti, kad jis gautų visų jam būtinų maisto medžiagų ir užaugtų sveikas? O ką daryti, jei vaikeliui trūksta svorio arba, atvirkščiai, pastebime, kad jis linkęs tukti? Apie sveiką vaikų mitybą kalbiname gydytoją dietologę Eglę Kliukaitę. ...
Skaityti daugiauPienas turėtų būti jūsų vaiko valgiaraštyje kiekvieną dieną, tačiau nepamirškite duoti ir kitokio kalcio turinčio maisto. Jūsų vaikas per dieną turėtų suvalgyti dvi tris porcijas pieniško maisto, jis tinka ir kaip užkandis. Kokius pieno produktus rinktis vaikams ir nuo kada juos įtraukti į vaiko valgiaraštį, konsultuoja Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė....
Skaityti daugiauKiekvieną dieną pasaulį išvystą tūkstančiai mažylių, ir kiekvienai mamai jos mažylis pats nuostabiausias ir brangiausias, o kūdikio verksmas sukelia didžiulį rūpestį ir nerimą – ką daryti? Viena dažniausių kūdikio verksmo priežasčių – pilvelio skausmai. Mokėkite padėti savo vaikeliui, ir naktys bus ramesnės....
Skaityti daugiauAUGIMUI IR VYSTYMUISI DARO ĮTAKĄ PAVELDIMUMAS IR APLINKA. MITYBA – SVARBUS APLINKOS VEIKSNYS, MINĖTUOSE PROCESUOSE ATLIEKANTIS PAGRINDINĮ VAIDMENĮ. MITYBA TARNAUJA IR KAIP SOCIALINĖ JUNGTIS. VALGYMAS VISIEMS DRAUGE – SVARBI KASDIENIO GYVENIMO DALIS. TODĖL VAIKAI TURĖTŲ VALGYTI KARTU SU ŠEIMA. TUOMET VALGYMAS ŽADINTŲ APETITĄ, MALONIAI NUTEIKTŲ....
Skaityti daugiauGimimas ir pirmieji kūdikio metai – tai ne tik jo sveikatos, bet ir viso būsimo gyvenimo pagrindas. Kūdikio auginimas – ir džiaugsmas, ir išbandymas, ypač jaunoms šeimoms. Šiame kelyje, pasak Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinikos vadovės dr. Eglės MARKŪNIENĖS, dar pasitaiko ir klaidingų nuomonių bei klaidinančių rekomendacijų. Ne visos tradicijos yra pagrįstos, o geranoriški mamos ar anytos patarimai gali prieštarauti jaunos mamytės žinioms. Taigi ko nežinome? ...
Skaityti daugiauŽuvis – vertingas maisto produktas. Su žuvimi į organizmą patenka gyvybiškai svarbios medžiagos: vitaminai (A, D, E ir B grupės), mineralinės medžiagos (kalcis, kalis, fosforas, magnis), mikroelementai (jodas, cinkas, selenas). Tačiau ne visi vaikai mėgsta žuvį arba valgo jos nepakankamai. Tada gali pagelbėti žuvų taukai, kuriuose išlieka tie patys vitaminai ir mikroelementai, kurie svarbūs augančiam vaiko organizmui, nuotaikai, elgesiui, protinei veiklai......
Skaityti daugiauJau nuo pirmų jų gyvenimo dienų kūdikius veikia aplinka, kuri gali turėti įtakos alerginių ligų išsivystymui. Svarbu neprovokuoti ir negilinti alergijos procesų. Pats pagrindinis alergenas kūdikystėje yra maistas. Todėl būtina parinkti tinkamą ir saugų maistą kūdikiams. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę