Kaip apsaugoti vaikus nuo žarnyno infekcijų?

 Rudens infekcija – jersiniozė

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, ūminius žarnyno infekcijų protrūkius sukelia plačiai mūsų aplinkoje paplitę mikroorganizmai – bakterijos ir virusai. Nors daugelis jų visiškai nepavojingi, tačiau yra ir tokių, kurie patekę į organizmą gali sukelti įvairius negalavimus – karščiavimą, pykinimą, viduriavimą. Pasak specialistų, būtent šie požymiai būdingi praktiškai visoms patogeninių mikroorganizmų sukeltoms ūminėms žarnyno infekcijoms. Todėl ypač svarbu kuo tiksliau nustatyti negalavimus sukėlusį mikroorganizmą.

Šaltuoju metų laiku bene pavojingiausia – vadinamoji „šaldytuvo infekcija“. „Rudenį darželiuose labai bijome graužikų platinamos jersiniozės, – tikina V. Barkovskienė. – Kada į aruodus sudedamos bulvės, morkos, kopūstai,  ten ima veistis graužikai. Jei jie laiku nesunaikinami, apgraužia ar apšlapina daržoves, taip jas užkrėsdami jersinijomis. Netinkamai dezinfekuojant paviršius, nesilaikant higienos, vartojant tokias daržoves, gali apsikrėsti ir žmonės“. Visos rudeninės daržovės, kopūstai, morkos, burokėliai, bulvės, palaikytos rūsyje, gali tapti ligos priežastimi. Jersiniozė vadinama „šaldytuvo infekcija“, nes jersinijos, net ir iš rūsio atneštas apkrėstas daržoves laikant šaldytuve, nežūva, o valgydami tokias termiškai neapdorotas daržoves žmonės ir užsikrečia. Todėl prieš vartojant daržoves būtina kruopščiai nuplauti.

Tiesa, ryškūs šios ligos simptomai pasireiškia ne visiems, kai kurie ja perserga nė nepajusdami, tačiau silpnesnio imuniteto žmonės, maži vaikai gali susirgti sunkiai. Liga gali pažeisti daug vidaus organus, smegenis, sukelti meningitą, pažeisti plaučius ir sukelti plaučių uždegimą ar pseudotuberkuliozę. Vienas ligos požymių – atsiradęs bėrimas. Paprastai jis pastebimas ten, kur mūvimos kojinės ir pirštinės, kai kada ant krūtinės ir kirkšnių srityje.

Populiariausia išlieka salmoneliozė

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos stebėta kelerių metų statistika rodo, kad mūsų šalyje bene didžiausią dalį ūminių žarnyno infekcijų sukelia salmonella genties bakterijos. Septynios iš dešimties užregistruotų ūminių žarnyno infekcijų – salmoneliozė. V. Barkovskienė tikina, kad šie nerimą keliantys skaičiai reiškia, kad suaugusieji turi itin susirūpinti vaikų higienos įgūdžių formavimu. Tiesa, ši nemaloni ir ilgai trunkanti liga dažniausiai užpuola dėl maistą ruošusių kavinių, darželio virtuvių ar kitų maitinimo įstaigų darbuotojų apsileidimo. Tačiau atidūs turi būti ir maistą namuose vaikams ruošiantys tėvai. „Salmoneliozės protrūkius gali sukelti ir namuose gaminant maistą atsiradusi kryžminė tarša, – perspėja specialistė. – Viena dažniausių daromų klaidų – ant tos pačios pjaustymo lentelės su tuo pačiu peiliu suaugusieji ruošia ir žalią mėsą, ir „sveikas“ salotas prie karšto patiekalo. Taip Salmonella bakterijos persikelia ant produktų, kurie neapdorojami termiškai. Bakterijos nežūva, o papuolusios į žarnyną sukelia tikrai skaudžius padarinius.“

Salmoneliozė paprastai pasireiškia karščiavimu, apsinuodijimu, skrandžio veiklos sutrikimais. Šiai ligai būdingas karščiavimas, viduriavimas (išmatos gali būti su gleivėmis ar net krauju, paprastai dvokia), pykinimas, galvos, pilvo ar raumenų skausmai, gali krėsti šaltis. Kai kuriais atvejais iš žarnyno bakterijos patenka į kraują, o taip ir kitus organus. Tokiu atveju negydoma liga gali baigtis mirtimi. Kūdikiai ir maži vaikai, kurių imuninė sistema silpnesnė, šia liga serga kur kas sunkiau nei suaugusieji.

Tačiau jersiniozė ir salmoneliozė toli gražu ne vienintelės žarnyno infekcijos, kuriomis gali susirgti jūsų mažiausieji, o norint teisingai gydyti žarnyno infekciją būtina kuo aiškiau nustatyti. Deja, Valstybinės maisto ir veterinarijos statistika nedžiugina, kadangi daugelio ligų simptomai panašūs, beveik trečdaliu atvejų medikai konstatuoja nepatikslintos etiologijos bakterinę ir virusinę, įskaitant ir rotavirusinę, žarnyno infekciją, t. y. tikslus ligos sukėlėjas taip ir lieka neaiškus. Tokiu atveju gerokai sunkiau nustatyti, kas sukėlė ligą.

Kaip apsisaugoti?

Visais atvejais išvengti infekcijų padės švara. „Higiena, higiena ir dar kartą higiena, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja Vaida Barkovskienė. – Reikia plauti, dezinfekuoti stalų ir įrankių paviršius, pjaustymo lenteles. Gerai nuplauti reikia ir naudojamus produktus, įskaitant mėsą (vištieną), kiaušinius ir t. t.“

Vaikai turi išmokti prieš valgydami būtinai nusiplauti rankas, rankas po vandeniu su muilu kišti ir pasinaudojus tualetu ar grįžus iš lauko. Suaugusieji savo ruožtu turi pasirūpinti, kad mažiesiems gaminamas maistas būtų laikantis visų higienos reikalavimų. Gyvūninės kilmės produktai (mėsa, kiaušiniai, žuvis) turi būti gerai išvirti ar iškepti. „Šiuos produktus būtina gerai išvirti ar iškepti ne žemėsnėje kaip 80 laipsnių temperatūroje, – tikina V. Barkovskienė. – Saugiausias variantas maistą troškinti, tuomet tikrai bus pasiekta reikiama temperatūra ir visos bakterijos žus.“ Maistą būtina ruošti taip, kad bakterijos, esančios žaliuose produktuose, nepatektų į jau paruoštą maistą ar nepersikeltų ant kitų produktų, kurių termiškai neapdorosite (žalią mėsą atskirai nuo daržovių būtina laikyti ir šaldytuve). Žalią mėsą, daržoves ar pagamintus produktus pjaustyti reikia ant atskirų lentelių. 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai