){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Antraisiais gyvenimo metais vaikas turėtų valgyti 5–6 kartus per dieną tuo pačiu metu. Rekomenduojama, kad pirmoje dienos pusėje vaikas suvartotų daugiau nei du trečdalius paros raciono kalorijų, o antroje – mažiau nei trečdalį. Valgydinti vaiką reikia kuo įvairesniu maistu, pagal sveikos mitybos piramidę. Maistą komplektuoti galima įvairiai, per dieną rekomenduojama ne daugiau nei
4–5 porcijos: grūdų ir jų produktų bei bulvių. 1 porciją sudaro 1/2–1 riekė smulkintų grūdų duonos; 1/2–1/3 stiklinės paruoštos grūdų košės; 1/4–1/2 bulvės.
2 ar daugiau porcijų daržovių ir vaisių. 1 porciją sudaro, pvz., 1/2–1/4 įvairios virtos ar žalios daržovės, tiek pat vaisiaus, 1/2–1/4 puodelio žalių uogų, vaisių tyrės, ar 1/2 puodelio tirštų šviežiai spaustų vaisių sulčių.
2–3 porcijos pieno produktų, mėsos, paukštienos, žuvies, ankštinių produktų, kiaušinių ar riešutų. 1 porciją sudaro – 3/4 puodelio pieno mišinio (vyresniems kaip 1 m. vaikams; 20 g neriebaus sūrio; varškės; 1/2 – 1/3 puodelio neriebaus jogurto be priedų; 30–60 g liesos mėsos, žuvies ar paukštienos; 1/4 puodelio virtų žirnių, pupelių; virtas kiaušinis; 1–4 arbatiniai šaukšteliai trintų riešutų, sėklų (dedami į paruoštus patiekalus).
Mažiausiai reikėtų valgyti riebalų, aliejų (rekomenduojami šalto spaudimo – 3–5 arbatiniai šaukšteliai, dedami jau į paruoštus patiekalus), cukraus, saldainių, saldintų gėrimų.
Nors mitybos piramidėje nėra minimas geriamasis vanduo, jo per dieną reikėtų išgerti apie 2 litrus, priklauso nuo amžiaus.
Porcijų, išvardintų sveikos mitybos piramidėje, kiekis priklauso nuo vaikučio amžiaus, apskaičiuojamas sveikam, ne mažiau kaip 1 val. per dieną aktyviai žaidžiančiam vaikui, neatsižvelgiant į lytį. Nedaug judančiam vaikui užtenka mažesnio porcijų skaičiaus. Na, pvz., 1–2 m. vaikučiui pusryčiams – 1/2 puodelio jogurto be priedų, 1/2 kriaušės, 1/4 puodelio avižinių dribsnių košės; pietums – 1/2 puodelio šviežių pertrintų daržovių, 30 g virtos paukštienos, 1/4 puodelio virtų makaronų; vakarienei – 1/2 riekės ruginės ar kvietinės duonos, 30 g varškės sūrio, 1/2 puodelio rūgpienio, 1/4 puodelio daržovių tyrelės; užkandžiams – 1–2 sausainiai (be priedų), 1/2 puodelio šviežių vaisių.
Dažniausi alerginių reakcijų sukėlėjai – karvės pienas, kiaušinis, kviečiai, žuvis, žemės ir lazdyno riešutai. Retesni – bulvės, salierai, šokoladas, pomidorai, citrusiniai vaisiai ir kt. Maisto produktai, rečiausiai sukeliantys alergines reakcijas (šie produktai ir gali būti keičiami alergiško vaiko valgiaraštyje) – mėsa (triušiena, jautiena, kalakutiena), pieno produktai (kefyras, rūgpienis, jogurtas be konservantų, fermentinis sūris, grietinė, sviestas), kruopos (ryžiai, avižos, rugiai (ruginė duona), soros, daržovės (žiediniai kopūstai, brokoliai, cukinija, bulvės, moliūgas, agurkai, salotos), vaisiai, uogos (obuoliai, bananai, raudonieji ir geltonieji serbentai, mėlynės, spanguolės, bruknės), prieskoniai, prieskoninės daržovės (krapai, petražolės, cinamonas, svogūnas).
Dažniausia antsvorio ir nutukimo priežastis – per didelis kalorijų kiekis, kuris nėra išeikvojamas, todėl šis maistinių medžiagų perteklius virsta riebalais. Žinoma, kad apie 35 proc. nutukimo atvejų lemia paveldimumas, na, o kitos priežastys – mažas fizinis aktyvumas, mityba, psichiniai ir socialiniai veiksniai, endokrininės, genetinės ligos ir sutrikimai. Linkęs tukti ar turintis antsvorio vaikas turi valgyti reguliariai, ne rečiau kaip kas 4 val., valgyti lėtai, nevalgyti gausios vakarienės (paskutinis valgymas likus 2 val. iki miego). Būtina atsisakyti labai saldaus maisto, vartoti kuo mažiau įvairių riebių padažų (sviesto, majonezo), vengti riebių užkandžių, vengti ar iš viso atsisakyti riebaluose keptų patiekalų, valgyti liesą mėsą, vištieną ir žuvį, na, ir, be abejo, valgyti daugiau daržovių, vaisių ir kruopų. Rekomenduojama gerti pakankamai skysčių, geriausiai tinka vanduo, vengti sulčių ir kitų daug energijos turinčių gėrimų. Norint išvengti antsvorio, į kovą būtina įtraukti visus šeimos narius, nes vaikas maisto paprastai neruošia.
Jei svoris per mažas ne dėl organinių priežasčių ar psichosocialinių veiksnių, greičiausiai tai paveldimas iš šeimos nevalgumas ar tiesiog didesnis domėjimasis aplinka, žaidimais nei maistu. Bet kokiu atveju, jei iš tiesų svoris per mažas, norint išvengti vaiko vystymosi sutrikimų, jį būtina reaguoti. Tik neverskite vaiko valgyti, maitinimas turi būti malonus ir įdomus (indai su žvėrelių paveikslėliais, patiekalai pateikiami gražiai). Būtina pagirti vaiką už gerą valgymą, leisti pačiam imti maistą rankomis. Valgyti visiems (kiek įmanoma) kartu. Neduokite vaikui gerti (išskyrus vandenį) ar valgyti likus 1 val. iki valgymo, ribokite sultis (nes tai taip pat maistas). Kaip ir visada, būtina laikytis valgymo režimo, tuo pačiu metu valgomi pagrindiniai valgiai ir užkandžiai. Prieš pagrindinį valgį ir tuomet, kai vaikas nevalgo pagaminto patiekalo, neduokite jam saldumynų. Įtraukite naujus maisto produktus, tik duokite ragauti nedideliais kiekiais. Tegu pats vaikas, jei jis jau paaugęs, paruošia nesudėtingus patiekalus, tokiu atveju jis mieliau valgys paties pagamintą maistą. Nereikėtų valgant skaityti ar žiūrėti televizoriaus.
Sveikiems, gerai valgantiems įvairų kokybišką maistą vaikams (deja, taip būna labai retai), jokių papildomų vitaminų ar kitų maisto papildų skirti nereikia. Jei vaikas nevalgus, naudinga būtų skirti vitaminų ir mineralinių medžiagų kompleksą, kurie gerina vaiko savijautą, psichinį ir fizinį vystymąsi, apetitą, stiprina atsparumą infekcijoms ir t. t. Svarbu, kad jūsų vaikas augtų sveikas ir mylimas, o toks jis ir bus, jei rūpinsitės juo ir jo mityba.
Jau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauPlačiai pripažinta, kad laikotarpis nuo gimimo iki dvejų metų yra kritinis kūdikio augimui, sveikatai bei elgsenos vystymuisi. Moksliniai tyrimai patvirtina, jog šis intensyvaus augimo laikotarpis ypač jautrus maistinių medžiagų bei mikroelementų trūkumui. Kai vaikui sukanka dveji, ištaisyti iki tol patirtą maistinių medžiagų trūkumą ar augimo sulėtėjimą labai sudėtinga. Todėl iki dvejų metų vaikų mitybai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Ne veltui Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikus primaitinant žindyti iki dvejų metų ir ilgiau – tai ne prasimanymai (kaip mano kai kurie tėvai), o ilgamečiais moksliniais tyrimais paremta rekomendacija. Kaip pradėti primaitinti vaikelį ir kokie svarbiausi primaitinimo ypatumai, konsultuoja VšĮ Mamos centro vadovė Živilė Baltrušaitienė....
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauSuaugusiojo požiūris į sveikatą priklauso nuo vaikystėje suformuotų arba nesuformuotų sveikos gyvensenos įgūdžių. Nesveiki vaikai tampa nesveikais gimdytojais, ir taip įsukamas žalingas ratas. Norint iš jo ištrūkti arba nepatekti, o suaugus būti sveikiems, ilgai išlikti darbingiems, tuo reikia pradėti rūpintis dar vaikystėje. Statistikos duomenimis, mūsų šalies vaikų sveikata katastrofiškai blogėja, o aktualiausios temos išlieka sveikos gyvensenos ugdymas, psichinė sveikata ir infekcinės ligos. Apie tai, kokie sprendimai šiose srityse būtini, kalbamės su Vilniaus m. savivaldybės Sveikatos komiteto pirmininke Vitalija Kliukiene....
Skaityti daugiauKūdikis yra išmintingas! Jis žino, kad motinos pieno nepakeičia joks kitas maistelis, jis nepripažįsta nei buteliuko, nei žinduko. Jam reikalingas ne tik jūsų pienas, bet ir bendravimas su jumis, kurio niekas nepakeis. Tačiau išaušta diena, kai motinos pieno jau nebepakanka. Kaip kūdikį pripratinti prie naujų produktų, naujų mitybos įpročių? Kokios yra bendros kūdikio mitybos taisyklės? Apie tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja vaikų gastroenterologe med.dr. Rūta ROKAITE....
Skaityti daugiaudidieji žmonijos žudikai yra ne katastrofos ar karai, o ligos - širdies...
Skaityti daugiauRudenį, lyg iš gausybės rago pasipylus įvairiaspalvėms daržų gėrybėms, vis dažniau susiduriama su vaikų apsinuodijimo maistu problema. Tėvai dirba, o vieni namie likę vaikai ne visada tinkamai prieš valgį nusiplauna rankas ar daržoves. Ne juokais išsigąsta mamos, grįžusios ir radusios viduriuojantį ar vemiantį vaiką. Apie tai, kaip tokiu atveju elgtis ir kaip padėti negaluojančiam vaikučiui, pasakojo Šiaulių ligoninės Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vedėja gyd. Liuda Gražina BEKERIENĖ. ...
Skaityti daugiauBūsimo kūdikio sveikata idealiu atveju reikia pradėti rūpintis dar prieš pastojant. Planuojančiai mama tapti moteriai (beje, tėčiui taip pat) būtina sveikai maitintis ir sveikai gyventi, atsisakant ydingų įpročių. Tinkama mityba padidina tikimybę pastoti bei pagimdyti sveiką kūdikį. Tai lygiai taip pat svarbu ir vėliau, nėštumo metu. Kūdikiui gimus, sveika mamos mityba nepraranda aktualumo – žindydama naujagimį, motina su pienu jam perduoda tai, ką valgo pati. Žindyvės mityba yra gana plačiai diskutuojama tema, apie kurią paprastai daugiausiai kalba ne medikai, bet vyresnio amžiaus moterys, kurios jau užaugino vaikus ar net anūkus ir neva viską šiuo klausimu išmano. Tad ar verta įsiklausyti į mamų, tetų, kaimynių ar močiučių pamokymus, ką galima ir ko negalima valgyti žindyvei? Praktika rodo, kad didelė dalis liaudyje įsišaknijusių patarimų apie žindyvės mitybą neturi mokslinio pagrindo. Konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė Baltrušaitienė....
Skaityti daugiauVaistinėse yra didelis vitaminų vaikams pasirinkimas, atrodo, belieka tik išsirinkti. Tačiau parinkti vaikui tinkamus vitaminus ne visada taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Kodėl? Tėvams iškyla daug klausimų, į kuriuos atsakymus padės rasti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas profesorius Algimantas RAUGALĖ....
Skaityti daugiauDar neseniai nesukote sau galvos dėl to, kaip maitinti didžiausią savo brangenybę, – kas gali būti geriau nei mamos pienelis? Tačiau nenumaldomai artėja diena, kai vien jo nepakaks... Ką mažyliui duoti tuomet? Kaip užtikrinti, kad jis gautų visų jam būtinų maisto medžiagų ir užaugtų sveikas? O ką daryti, jei vaikeliui trūksta svorio arba, atvirkščiai, pastebime, kad jis linkęs tukti? Apie sveiką vaikų mitybą kalbiname gydytoją dietologę Eglę Kliukaitę. ...
Skaityti daugiauPienas turėtų būti jūsų vaiko valgiaraštyje kiekvieną dieną, tačiau nepamirškite duoti ir kitokio kalcio turinčio maisto. Jūsų vaikas per dieną turėtų suvalgyti dvi tris porcijas pieniško maisto, jis tinka ir kaip užkandis. Kokius pieno produktus rinktis vaikams ir nuo kada juos įtraukti į vaiko valgiaraštį, konsultuoja Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė....
Skaityti daugiauKiekvieną dieną pasaulį išvystą tūkstančiai mažylių, ir kiekvienai mamai jos mažylis pats nuostabiausias ir brangiausias, o kūdikio verksmas sukelia didžiulį rūpestį ir nerimą – ką daryti? Viena dažniausių kūdikio verksmo priežasčių – pilvelio skausmai. Mokėkite padėti savo vaikeliui, ir naktys bus ramesnės....
Skaityti daugiauAUGIMUI IR VYSTYMUISI DARO ĮTAKĄ PAVELDIMUMAS IR APLINKA. MITYBA – SVARBUS APLINKOS VEIKSNYS, MINĖTUOSE PROCESUOSE ATLIEKANTIS PAGRINDINĮ VAIDMENĮ. MITYBA TARNAUJA IR KAIP SOCIALINĖ JUNGTIS. VALGYMAS VISIEMS DRAUGE – SVARBI KASDIENIO GYVENIMO DALIS. TODĖL VAIKAI TURĖTŲ VALGYTI KARTU SU ŠEIMA. TUOMET VALGYMAS ŽADINTŲ APETITĄ, MALONIAI NUTEIKTŲ....
Skaityti daugiauGimimas ir pirmieji kūdikio metai – tai ne tik jo sveikatos, bet ir viso būsimo gyvenimo pagrindas. Kūdikio auginimas – ir džiaugsmas, ir išbandymas, ypač jaunoms šeimoms. Šiame kelyje, pasak Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinikos vadovės dr. Eglės MARKŪNIENĖS, dar pasitaiko ir klaidingų nuomonių bei klaidinančių rekomendacijų. Ne visos tradicijos yra pagrįstos, o geranoriški mamos ar anytos patarimai gali prieštarauti jaunos mamytės žinioms. Taigi ko nežinome? ...
Skaityti daugiauŽuvis – vertingas maisto produktas. Su žuvimi į organizmą patenka gyvybiškai svarbios medžiagos: vitaminai (A, D, E ir B grupės), mineralinės medžiagos (kalcis, kalis, fosforas, magnis), mikroelementai (jodas, cinkas, selenas). Tačiau ne visi vaikai mėgsta žuvį arba valgo jos nepakankamai. Tada gali pagelbėti žuvų taukai, kuriuose išlieka tie patys vitaminai ir mikroelementai, kurie svarbūs augančiam vaiko organizmui, nuotaikai, elgesiui, protinei veiklai......
Skaityti daugiauJau nuo pirmų jų gyvenimo dienų kūdikius veikia aplinka, kuri gali turėti įtakos alerginių ligų išsivystymui. Svarbu neprovokuoti ir negilinti alergijos procesų. Pats pagrindinis alergenas kūdikystėje yra maistas. Todėl būtina parinkti tinkamą ir saugų maistą kūdikiams. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę