Maistas teikia energiją ir reikalingas medžiagas naujų audinių sintezei. Tris apatines mitybos piramidės dalis (duoną, grūdinius produktus, bulves; daržoves ir vaisius; pieną ir jo produktus, mėsą, žuvį, kiaušinius, ankštinius, riešutus) sudaro reikalingi augimui maisto produktai.
Rekomenduojamos maisto medžiagų ir energijos normos (pagal Lietuvos Respublikos mitybos centro rekomendacijas, 2000) bei mitybos piramidė nurodo bendrus augimui reikalingų maisto medžiagų kiekius. Augimo kreivės padeda nustatyti, ar vaikas vystosi harmoningai, ar nesutrikęs jo augimas. Jei vaiko augimas atitinka amžiui būdingas kreives, galima teigti, kad jo mityba pakankama.
Respublikos mokslininkai (Dailidienė ir kt., 2000; Zaborskis ir kt., 2001) nustatė, kad beveik trečdalis ikimokyklinio amžiaus vaikų auga neharmoningai. Iš jų daugiausia buvo per mažo svorio ikimokyklinukų – 30 proc. ir 6 proc. turėjo antsvorio.
Vaikai, kurie nepakankamai pavalgo arba yra netinkamai maitinami, būna mažesni, dėl nepakankamo atsparumo dažniau serga, prasčiau mokosi. Tokie vaikai iki galo neatskleidžia savo potencialių galimybių. Užsitęsęs vienos arba daugiau maisto medžiagų nepakankamumas sukelia tam tikras ligas pvz., mažakraujystę, gūžį, rachitą.
Nutukę jaunesni negu 3 m. vaikai, kurių tėvų svoris normalus, suaugę turi mažą antsvorio riziką. Tačiau vyresniems nutukusių tėvų vaikams tokia tikimybė yra dvigubai didesnė. Tačiau vyresniems nutukusių tėvų vaikams tokia tikimybė yra dvigubai didesnė. Nutukusių vaikų pagrindinė medžiagų apykaita lėtesnė. Jiems yra didesnė 2 tipo diabeto rizika, todėl jie turėtų būti mokomi sveikai maitintis. Svorio didėjimo priežastimis reikėtų laikyti per mažą fizinį aktyvumą, nuolatinį valgymą nerimaujant, labai saldžių gėrimų pomėgį.
Šalia kitų mažakraujystės priežasčių reikėtų paminėti helmintozę, prasidėjusias menstruacijas mergaitėms. Norint išvengti mažakraujystės dėl geležies trūkumo, reikėtų kuo daugiau valgyti produktų, turinčių geležies. Derėtų prisiminti, jog geležis, gaunama iš mėsos patiekalų, gerai absorbuojama, tačiau mėsos pakaktų valgyti vieną kartą per dieną. Kiti maisto produktai, turintys geležies, turėtų būti valgomi su vitaminu C, kuris padidina geležies absorbciją. Pavyzdžiui, suvalgius kruopų košės, reikėtų išgerti stiklinę apelsinų sulčių.
Jodo trūkumą Lietuvos žmonėms nulemia geologinės sąlygos bei nepakankamas jūros gėrybių, kuriose daug jodo, vartojimas. Todėl kasdienius mūsų organizmo jodo poreikius turėtume papildyti joduota druska.
Maisto šaltiniai, sudarantys sveikos mitybos pagrindą vaikystėje, kinta. Žindymas gali tęstis keletą pirmųjų metų. Vaikai, išmokę kramtyti, pradeda valgyti kietą maistą, tad keičiasi jų valgomo maisto struktūra. Kai kurie vaikai, sulaukę metų, dar maitinami i buteliuko, nors stomatologai teigia, jog toks maitinimo būdas kenkia mažylių dantims.
Kūdikiai mėgsta paprastą maistą, jiems nepatinka sudėtingi patiekalai. Maistas kūdikiui turi būti patiekiamas mažomis porcijomis. Pradžioje vaikas valgys rankomis, bet vėliau, sėdėdamas drauge su tėvais už stalo, jis susidomės ne tik maistu, bet išmoks naudotis ir įrankiais.
3-4 metų vaikas, palyginti su kūdikiu, suvalgo mažiau, nes šiame amžiuje sulėtėja jo augimo ir vystymosi tempas. Mažylis nori paprasto maisto, be padažų. Kelias dienas ar net savaites gali valgyti vieną ir tą patį patiekalą, kol pasireiškia kitokio maisto noras.
Prie naujo maisto mažylį tenka pratinti kantriai ir atkakliai. Neretai jo siūlyti gali tekti keletą kartų. Matydamas maistą parduotuvės vitrinoje, virtuvėje, gražiai patiektą mažomis porcijomis lėkštėje, ilgainiui vaikas nuspręs, jog tai vertas dėmesio patiekalas.
Ar pakankama vaiko mityba, rodo sveika jo išvaizda, energingumas. Jei paaiškėja, jog vaikui stinga kokios nors maisto grupės produktų, siūloma jų duoti tuomet, kai vaikas alkanas.
Leidimas pasirinkti taip pat gali padėti vaikui įprasti prie naujo maisto. Pavyzdžiui, “Ko norėsi desertui: obuolio ar slyvos?” Klausimas skatina ne tik sveiko maisto pasirinkimą, bet ir teigiamus tėvų ir vaikų tarpusavio santykius.
Kadangi daug televizijos ir kitokių reklamų siūlo maistą, kuris nėra labai vertingas, reikėtų ugdyti vaiko atsparumą neigiamam reklamos poveikiui. Galėtume paklausti: ”Ar valgydamas šį maistą greičiau augsi, būsi stipresnis, o gal nuo jo tik pastorėsi?”
Užkandžiavimas turėtų būti apgalvotas, patiekalai –
vertingi maistiniu požiūriu, valgomi bent valandą prieš pagrindinį maistą.
Užkandis prieš pietus turėtų sužadinti apetitą. Geriausiai tiktų vaisiai arba jogurtas.
Sultys dažnai tampa pagrindiniu ikimokyklinuko gėrimu. Jos neturėtų būti labai saldžios. Sultimis nereikėtų keisti pieno. Ikimokyklinukas turėtų išgerti ne daugiau nei 460 mg sulčių per dieną.
Skatindami arba norėdami pagirti vaiką neturėtumėme atsidėkoti saldumynais. Geriau pasiūlykime skanių, sultingų vaisių, išradingai paruoštų daržovių. Taip ugdytume vaiko palankumą šiai sveiko maisto grupei.
Geros mitybos įpročiai, įgyti ikimo-kykliniame amžiuje, užtikrins tinkamą mitybą visą gyvenimą.
Pradėjus lankyti mokyklą, vaiko valgymo įpročiai kiek pasikeičia. Jis turi pusryčiauti anksčiau, nes reikia spėti į mokyklą. Jeigu šeimoje pusryčiaujama, tai pusryčiaus ir vaikas. Turėtume išmokyti vaiką pasigaminti paprastus, bet maistingus pusryčius. Nepusryčiaujančių vaikų mityba prastesnė, kadangi prarastas maisto medžiagas sunku atgauti kitų maitinimusi metu.
Augimas prieš lytinį brendimą yra lėtas ir nuolatinis, tačiau šio amžiaus vaikai suvalgo didesnę porciją.
Mokykloje vaikas valgo drauge su grupe. Bendraamžiai ir mokytojai gali daryti įtaką mitybos įpročiams, vaikas gali paragauti neįprasto jam patiekalo, jeigu jį valgo ir kiti vaikai.
Jeigu vaikas atsineša priešpiečius arba juos perka mokyklos valgykloje, priešpiečiai turi sudaryti maždaug trečdalį rekomenduojamos maistinių medžiagų normos (žr. 1-2 lent.).
Paauglystės pradžioje skirtumai tarp vaikų yra didžiausi. Mergaitėms ypač padaugėja kūno riebalų, joms anksčiau negu berniukams pradeda augti ilgieji kaulai. Berniukams ima ryškėti vyriškieji požymiai.
Drauge su šiais pasikeitimais paaugliai susidomi mityba, tačiau neretai iš neigiamos pusės. Kai kurie paaugliai išbando svorio metimo dietas. Tai gali sukelti rimtų mitybos sutrikimų – anoreksiją ir bulimiją. Kai kurie pradeda nesilaikyti sveikos mitybos rekomendacijų ir ima valgyti bulvių traškučių, gerti saldžių gėrimų.
• Žavėjimasis lieknumu. Pamirštama, kad mūsų amžiaus žmonės yra aukštesni ir atitinkamai daugiau sveria. Reikėtų valgyti tiek, kad kūno svoris būtų normalus, t. y. kūno masės indeksas (svoris kilogramais padalintas iš ūgio, pakelto kvadratu, metrais) būtų 18-25.
• Greito maisto pasirinkimo pagunda. Taip maitinantis gaunama per daug cukraus ir riebalų. Vėliau, atsiradus sveikatos sutrikimams, įsisenėjusius mitybos įpročius keisti gana sunku ir ne kiekvienas tam pasiryžta.
• Treniruotės ir didelis užimtumas neleidžia papietauti namuose – tam nėra laiko. Tačiau saugiai nešiojamo maisto – bananą, džiovintų abrikosų, sulčių – gali pasiimti pats paauglys. Vakarienei paaugliui nereikėtų pamiršti išgerti stiklinės pieno, suvalgyti indelį varškės arba jogurto.
• Daugiau laiko praleisdamas ne namuose, paauglys renkasi, ką valgys. Kartais kylantis paauglio noras prieštarauti nulemia, kad pasirenkamas netinkamas maistas. Sprendžiant tokią problemą paauglio sveikatos labui reikėtų su juo aptarti sveiko maisto pasirinkimo galimybes. Galėjimas pasirinkti veiksmingas bet kuriame amžiuje.
• Alkoholio vartojimas. Pamažu tai gali tapti problema paaugliui. Televizijos reklama kartais gali sudaryti įspūdį, jog alkoholis, pvz., alus, siejasi su linksmybėmis ir romantika. Tačiau alkoholis gali rimtai sutrikdyti galutines augimo ir vystymosi stadijas, susilpninti organizmo galimybes absorbuoti ir panaudoti maisto medžiagas.
• Visi vaikai privalo papildomai vartoti vitaminų bei mineralinių medžiagų.
Vaistinėse parduodami vitaminai turi daug to, ko reikia sveikatai. Tačiau labiau tikėtina, kad subalansuota mityba aprūpins organizmą visomis reikalingomis medžiagomis. Jeigu tėvai saugiau jaučiasi duodami vitaminų, jie turėtų įsitikinti, kad šis malonumas neviršija rekomenduojamų normų (žr. 1-2 lenteles).
• Išrankus maistui vaikas ir lieka išrankus.
Reikia laiko, kad būtų pamėgti nauji maisto produktai. Vaikai nemėgsta pirmą kartą ragauti daug patiekalų. Padrąsinkime tik paragauti, neverskime valgyti. Tėvų pareiga vaikams paruošti sveiką maistą, o vaikas pats nusprendžia, kiek ir ko suvalgyti. Vaikai, pasirodo, valgo geriau, jeigu suvokia, jog valgo tam, kad gerai jaustųsi, o ne todėl, kad įtiktų tėvams.
• Smaližius visada liks smaližiumi.
Vaikai, valgantys gausiai pasaldintą maistą, gali nemėgti natūralaus skonio maisto produktų. Tačiau nuo per saldaus kaip ir nuo per sūraus, maisto galima atprasti. Po truputį mažindami cukraus kiekį, atpratinsime smaližių nuo saldumynų.
Literatūros sarašas - redakcijoje.
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
kontaktai 868057851;email:valdas1975@yahoo.com
Pristatome visoje Lietuvoje.
inceptum.jonava@gmail.com arba 8-614-64811
www.inceptum.lt