){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kaip pasireiškia paauglių depresija?
Depresijos paauglystėje žalingumas pasireiškia ne tik dideliu sergamumu, mirtingumu dėl savižudybių, bet ir įvairiomis psichosocialinėmis problemomis, tokiomis kaip narkotinių medžiagų vartojimas, mokymosi, bendravimo sunkumai, blogas prisitaikymas mokykloje ir namuose, nusižengiantis elgesys. Tai leidžia teigti, kad depresija šiame amžiaus tarpsnyje yra viena iš didžiausių visuomenės sveikatos problemų.
Depresijos pasireiškimą ir eigą lemiantys faktoriai
Biologiniai faktoriai
Daugelis pastarųjų metų tyrimų nuotaikų svyravimus sieja su veikliomis smegenų medžiagomis serotoninu ir noredralinu. Manoma, kad depresijos metu sumažėja šių medžiagų ar sutrinka jų apykaita smegenyse. Neatmetama ir kitų veiklių smegenų medžiagų įtaka depresijos atsiradimui.
Taip pat depresijos raidą bandoma sieti su paveldimumu, imuninės sistemos pokyčiais ar su virusine infekcija. Somatinės ligos taip pat gali išprovokuoti depresiją.
Psichosocialiniai faktoriai
Gyvenimo įvykiai ir stresai. Jei suaugusiųjų depresijai atsirasti svarbūs ūminiai stresiniai faktoriai, tai paauglystėje ypač didelę reikšmę turi nuolatiniai gyvenimo sunkumai. Paaugliams, nepakankamai vertinamiems namuose ar mokykloje, yra didesnė rizika susirgti depresija negu kitiems jų bendraamžiams.
Šeimyninė situacija
Depresiški paaugliai dažniau yra iš iširusių arba patiriančių vedybinių ar finansinių sunkumų šeimų. Be to, depresija paaugliui gali prasidėti jam patiriant fizinę ar seksualinę prievartą šeimoje.
Depresijos paplitimas
Lietuvoje nėra atlikta paauglių depresijos paplitimo tyrimų, todėl tenka kalbėti apie jos paplitimą kituose kraštuose. Apibendrinus įvairių autorių duomenis galima teigti, kad depresija serga apie 5 proc. paauglių.
Simptomai
Netipinė depresija. Netipinei paauglių depresijai būdinga nemiga nakties pradžioje ar padidėjęs mieguistumas; apetito ir svorio padidėjimas; paūmėjimas vakare; impulsyvi nuotaika.
Jei suaugusiesiems būdingesnis užsidarymas savyje, vienatvė, sustingimas, susikoncentravimas ties savais pergyvenimais, tai tarp paauglių depresijos simptomų vyrauja padidėjęs jautrumas ir tarpasmeninių santykių nestabilumas, greita nuotakų kaita, autodestrukcija. Savo elgesiu depresiškas paauglys griauna savo įvaizdį visuomenėje bei ignoruoja suaugusiųjų siūlomą karjerą.
Paauglių berniukų ir mergaičių depresijos simptomatika kiek skiriasi. Mergaitės dažniau jaučia baimę, netvirtai jaučiasi aplinkoje, susilpnėja kontaktai su bendraamžiais, atsiranda padidėjusio prisitaikymo sugebėjimas (“ramaus vaiko” sindromas). Kiti simptomai būdingesni mergaitėms: nekalbumas, agresija, verksmingumas, saldumynų poreikis. Berniukams būdingesnis kontaktų sumažėjimas, baimė, nerimas, saviizoliacija, nepasitikėjimas savimi, agresija.
Sezoninė depresija. Paaugliams rudenį ir žiemą gali pasireikšti vadinamoji sezoninė depresija, susijusi su metų laikų kaita, kuriai būdingi panašūs simptomai kaip atipinei depresijai.
Psichogeninės depresijos. Sergantiesiems depresija paaugliams dažnai pasireiškia vadinamosios psichogeninės depresijos - depresijos, atsirandančios dėl stiprius išgyvenimus sukeliančių išorinių faktorių. Dažniausiai sutinkamos persitempimo, “mokyklos” bei neurozinės depresijos.
“Mokyklos depresija” yra vadinama stresine. Jautrūs paaugliai, intelektualiai neatsiliekantys nuo savo bendraamžių, gali ja susirgti esant nepalankioms mokyklos ar mokymosi sąlygoms. Esant dideliam krūviui mokykloje, nuolatinei emocinei įtampai, ši depresija gali kilti ir emociškai stabiliems paaugliams.
Nuo persitempimo sindromo dažniausiai kenčia tie paaugliai, kurie ne pagal savo intelektualinius sugebėjimus lanko sustiprintas mokyklas ar gimnazijas tėvų pageidavimu, nors turėtų lankyti lengvesnės programos mokyklą. Depresijos metu susilpnėja šių vaikų dėmesio koncentracija, pasireiškia asocialumas. Tipiška tai, kad po mokyklos baigimo, kartais net per atostogas, paaugliams pailsėjus, jie jaučiasi daug geriau ar depresijos simptomai visiškai pranyksta be liekamųjų reiškinių.
Neurozinės depresijos esmę sudaro natūralios psichinės veiklos paauglystėje sutrikimai, kuriuos lemia išstumti ar izoliuoti ankstyvos vaikystės konfliktai. Neurozinės depresijos dažniausiai pasireiškia paaugliams, kurių tėvai išsiskyrę, yra labai užsiėmę, ar paaugliams, augantiems prieglaudose, internatuose. Pastebėta, kad tėvo netekimas veikia traumuojamai, o motinos netekimas visoms amžiaus grupėms skatina ligos atsiradimą. Ypač pažeidžiami yra vaikai, kuriuos tėvai myli arba ne, atsižvelgdami į jų mokymosi rezultatus.
Depresijos gydymas
Pagrindiniai paauglių depresijos gydymo reikalavimai - gydymo metodo saugumas ir veiksmingumas. Gydymo taktikos pasirinkimas priklauso nuo depresijos sunkumo, ūmumo, tėvų palaikymo, šeimos funkcionalumo, paauglio motyvacijos gydymo atžvilgiu.
•Lengvos depresijos atveju gali padėti stresogeninių faktorių sumažinimas ar pašalinimas, vaistažolių arbatos, vonios, homeopatiniai preparatai. Teigiamą terapinį poveikį pagreitina socioterapija - traumuojančios aplinkos mokykloje, namuose koregavimas ar pakeitimas. Tačiau atsiradus įtarimui, jog jūsų vaikas serga depresija, rekomenduojama vis dėlto kreiptis į specialistą - psichologą ar gydytoją.
•Esant vidutinei ir sunkiai depresijai reikalingas kompleksinis gydymas, t.y. kartu medikamentinis, psichoterapinis ir socioterapinis. Visada tikslinga pradėti nuo psichoterapijos bei socioterapijos ir tik nesant norimo efekto ar blogėjant paauglio savijautai, rekomenduojama gydyti medikamentais.
Medikamentinis gydymas
Pirmiausia reikėtų rinktis naujos kartos antidepresantus, pavyzdžiui, cipramilį (citalopramą), kadangi jų veikimas prilygsta triciklių antidepresantų efektyvumui, o nepageidaujamas poveikis yra mažesnis.
Psichoterapinis gydymas
Yra įvairių psichoterapinio gydymo metodų. Efektyvumu pasižymi kognityvinė, psichodinaminė, tarpasmeninė, sisteminė šeimos, palaikomoji terapijos, relaksacija.
Psichodinaminė psichoterapija padeda paaugliui suprasti save, identifikuoti savo jausmus, pagerinti savivertę, pakeisti savo neigiamos elgsenos bei bendravimo modelį.
Tarpasmeninė psichoterapija orientuota į tarpasmeninių santykių suvokimą ir gerinimą, tarpasmeninių vaidmenų išmokimą.
Kognityvinė terapija nukreipta į klaidingo neigiamo savęs ir aplinkos suvokimo korekciją. Terapinių susitikimų metu sudaromas strateginis planas sunkumams, lemiantiems depresijos atsiradimą ir eigą, įveikti.
Sisteminės šeimos terapijos metu dirbama su visa paauglio šeima, kadangi paauglio depresija vertinama ne kaip jo individuali problema, o kaip šeimos funkcionavimo sutrikimo simptomas. Terapijos metu išsiaiškinami tarpusavio santykių ypatumai tarp šeimos narių, koreguojama susidariusi traumuojanti situacija šeimoje, kuriami nauji santykių modeliai.
Psichoterapijos metodas, jos trukmė, intensyvumas tūrėtų būti numatoma individualiai, atsižvelgiant į indikacijas psichoterapijai ir prognozuojamą jos efektyvumą. Be to, būtina atsižvelgti į paciento asmenybę, jo motyvaciją gydytis, terapinio kontakto stiprumą. Pavyzdžiui, psichoanalitinės krypties psichoterapija rekomenduojama esant užsitęsusiai depresijai, iškilus būtinybei restruktūrizuoti asmenybę, o ne veikti vien tik depresijos simptomus. Kognityvinė psichoterapija taikoma esant ūminei depresijos fazei ir yra palaikomoji terapija pasiekus gerų rezultatų. Relaksacija veiksminga, kai depresija pasireiškia kartu su nerimu. Šeimos sisteminė terapija rekomenduojama esant pakenčiamam mikroklimatui šeimoje, nes priešingu atveju konfliktuojantis su tėvais paauglys gali atsisakyti bet kokios terapinės pagalbos. Tarpasmeninė terapija efektyvi esant psichogeninėms ar neurozinėms depresijoms, kur pagrindinė traumuojanti situacija yra tarpasmeniniai santykiai mokykloje ir bendravimo problemos užklasinėje veikloje.
Socioterapinis gydymas
Socioterapija yra orientuota į palankesnio paaugliui mikroklimato formavimą mokykloje, namuose, adekvačios užklasinės veiklos kūrimą, traumuojančios situacijos mokykloje, namuose koregavimą ar pašalinimą. Adekvati situacijai socioterapija visada pagreitina ir sustiprina psichoterapijos bei medikamentinio gydymo efektyvumą.
Visais jums aktualiais paauglių depresijos klausimais ir iškilus kitoms šio amžiaus tarpsnio problemoms galite kreiptis į Lytinių sutrikimų ir psichoterapijos kliniką (Kalniečių g. 114, Kaunas. Tel., faksas (8*27) 79 86 72, mob. tel. (8 286) 4 98 00). Klinikoje konsultuojama, teikiama psichoterapinė pagalba, taikomas medikamentinis gydymas pacientui patogiu laiku.
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
Labai gera knyga - rekomenduoju
J.MARKŪNO knyga ”ŽMOGAUS GYVENIMO NESĖKMIŲ IR LIGŲ PRIEŽASTYS IR GALIMYBĖS JŲ IŠVENGTI”
http://img199.imageshack.us/img199/7794/jonoknyga.jpg
Ne šiaip sau sakau, o tai iš tikro šimtus nelaimingų žmonių į geresnę būseną atvedus knyga.
NE KAS KITAS, O TIK PATS ir darkart sakau PATS žmogus turi dėti pastangas. Nes nėra nepagydomų ligų yra tik nepagydomi žmonės
Aš 10 metų sirgdamas sunkia depresija esu krūvas vaistų ir gydymo būdų išbandęs, o reikėjo GAL tik šios knygos išmintį suprasti, kuri taip paprastai parašyta.
Nuo ko susirgai, tuo ir gydykis - sena išmintis sako:
Juk depresija dvasinė liga, vadinasi ir gydymas dvasinis. Tik atminkit negalima greitai atsisakyt vaistų
Tai gydomoji knyga, padedanti visiems, ieškantiems gyvenimo pilnatvės ir ramybės. Labai sunku ją į rankas paimt bet paskaitykit ją, daug ką suprasit, ir skaitydami pajausit palengvejimą ir savo būsenos pagerėjimą TAI GARANTUOTA. Visiems linkiu sėkmės beieškant dvasios ramybės.
Aš ją rekomendavau pažįstamiems ir kurie perskaitė tie su manim bendrauja BET JAU BE DEPRESIJOS.
SPUMMER@GMAIL.COM