Kodėl skauda dantis ir dantukus

Viduramžiais Vakarų Europoje taikyti įvairiausi gydymo būdai, neretai – vadovaujantis primityviu (jeigu vertinsime šių dienų akimis) supratimu apie ligų priežastis. Pavyzdžiui, ilgą laiką dėl dantų skausmo kaltintas dantų „kirminas“, o jį „numarinti“ dažniausiai bandyta augaliniais vaistais. Remiantis senovės arabų metodikomis, tam naudotos ir įvairios rūgštys. Dažnai „kirminas“ gydytas dūmais ir garais, kurie sklisdavo deginant trintas vaistinių augalų sėklas. Jas sumaišydavo su avies riebalais, pagamindavo rutuliukus. Pacientas rankose laikydavo vamzdelį, kurio vienas galas būdavo nukreipiamas į rūkyklą, o kitas – į dantį. Riebalai, kaitinant juos ant ugnies, užvirdavo, ir susidarę karšti garai pasiekdavo danties sritį ir „išvarydavo“ kirminą... Kodėl genda dantys, kaip išsivysto dantų ėduonis – liga, priverčianti lankytis pas odontologus? Atsakė Kauno medicinos universiteto (KMU) Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos vadovė docentė Simona MILČIUVIENĖ.
 

Ne kirminukai...


Dantų ėduonis išsivysto, kai burnos ertmėje esančios bakterijos ir mikroorganizmai pažeidžia danties emalį ir gilesnius kietuosius danties audinius.
Svarbūs ir kiti veiksniai: burnos higiena, fluoro kiekis geriamajame vandenyje, kokybinė ir kiekybinė seilių sudėtis, kietųjų danties audinių ląstelės struktūros ypatumai.
Ėduonis – labai dažna liga. Pavyzdžiui, Lietuvoje kiekvieno dvylikamečio burnoje vidutiniškai yra 3,5 ėduonies pažeisti dantys.
Dantukai gali pradėti gesti tik išdygę. 7–10 proc. vienerių dvejų metukų vaikų jau yra diagnozuojamas ankstyvasis dantų ėduonis, dar vadinamas „buteliuko ėduonimi“. Jo priežastis – netinkama mityba: saldžios arbatos, saldintas pienas ir kiti produktai – tėvams ir mamoms trūksta žinių apie vaiko priežiūrą, burnos higieną.
Vaiko dantys dar nėra gerai mineralizuoti, juos intensyviai veikia rūgštys. Ypač pažeidžiami 1–2 metų vaikų priekiniai dantukai. Juos „graužianti“ liga – juosiantysis ėduonis, dėl kurio dantis nulūžta. Jeigu taip įvyksta, reikia šalinti šak-nį, ir dėl to žandikaulis gali nepakankamai išsivystyti, likti siauras, be to, yra ir nemaža antkaulio uždegimo, pūlinių susidarymo ir audinių uždegimo tikimybė, dėl galimų komplikacijų gali prireikti gydyti antibiotikais.


 

Ką reikia priminti tėvams


Maždaug trečiaisiais vaiko gyvenimo metais sudygsta visi pieniniai dantukai. Jeigu burnos higiena nėra tinkama, jau po metų ar net anksčiau dantys pradeda gesti. Vaikų mityba tampa labai ydinga dėl didelio kiekio dantų ėduonį skatinančių maisto produktų (saldūs gėrimai, čiulpiamieji saldainiai, traškučiai, kokakola, spraitas, fanta ir kt. gėrimai, kurių pH yra mažas). Įvairiuose ledinukuose esanti sacharozė suskyla burnoje iki rūgščių ir skatina ėduonies išsivystymą. Burnoje susidariusios rūgštys tiesiog tirpdo mažai mineralizuotus vaikų dantis.
KMU specialistų atliktų moksleivių burnos būklės tyrimo duomenimis, 90 proc. 6–7 metų vaikų pieniniai dantukai yra sugedę.
Kartais tėvai klaidingai mano, kad pieninių dantų gydymas – nesvarbus („vis tiek iškris“). Ėduonies pažeistus pieninius dantis, kaip ir nuolatinius, skauda, gali išsivystyti pūliniai ir uždegimai. Jeigu jie negydomi, nuolatiniai dantys gali išdygti su defektais. Jei pieninių dantų netenkama anksti, žandikaulis formuojasi netaisyklingai, dėl to galimos sąkandžio anomalijos.
Pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys (kramtomieji paviršiai) yra su giliomis vagelėmis. Šiose zonose – didžiausia ėduonies vystymosi rizika. Neretai, rodo tyrimai, kol krūminis dantis visiškai išdygsta, jau ir sugenda.
 

Kodėl pirmieji krūminiai dantys neatsparūs ėduoniui?


Nuolatinių krūminių dantų vystymosi pradžia – dar naujagimystės periodas. Jeigu dantų vystymosi metu mama ar vaikas serga įvairiomis ligomis, vartoja daug vaistų, gali sutrikti danties mineralizacijos procesas. Toks dantis išdygs nevisavertis ir yra tarsi „užprogramuotas“ gesti. Tai viena priežasčių.
Be to, kuo sudėtingesnis danties kramtomojo paviršiaus reljefas, tuo didesnė ėduonies išsivystymo tikimybė. Nustatyta, kad apie 20–40 proc. septynmečių vaikų pirmąjį nuolatinį krūminį dantį jau pažeidžia ėduonis.
O šis dantis labai svarbus. Dar jis vadinamas „sąkandžio raktu“. Jeigu šį dantį tenka plombuoti, tai atlikti reikia labai tiksliai, atkuriant vainiko aukštį, kad formuotųsi normalus sąkandis.
Veiksminga vaikų krūminių dantų išsaugojimo priemonė – dengimas silantais (7–8 metų vaikams ši paslauga yra nemokama). Kai vagelės negilios, dengti jų silantais nebūtina. Tai įvertina odontologas.
Tačiau niekas negali pakeisti kasdieninio dantukų valymo ryte ir vakare su šepetėliu ir dantų pasta, tarpdančių siūlu, kai reikia, – skalavimo ir kt. priemonėmis.
 

Nuo pirmojo dantuko iki pirmosios raidės


Burnos higiena būtina jau tuomet, kai išdygsta pirmasis dantukas.
Du kartus per metus tėvai turi nuvesti vaiką pas odontologą. Pirmą kartą – kol dar neskauda, kad vaikas susipažintų su gydytoju ir kabineto aplinka. Tai turi įvykti pakankamai anksti, nes vyresni vaikai ima bijoti gydytojo. Jei pas dantistą vaikas patenka jau suskaudus dantims, jis patiria daug streso.
Laiku atvykus, gydytojas sudarys profilaktikos planą, patars tėvams, kaip dantukus prižiūrėti, kad jie būtų sveiki.
Be to, tėvai turi nenuteikti vaiko gydytojo atžvilgiu neigiamai, atvirkščiai, stengtis vaiką tinkamai parengti, kad būtų galima kokybiškai atlikti visas procedūras.
 

Kada vieną atsakingiausių higienos įgūdžių – dantukų valymą – galima patikėti pačiam vaikučiui?


Tai individualu. Ir keturmetis, jei jis tinkamai mokytas šių įgūdžių, gali tai gerai mokėti. Šie įgūdžiai susiję su vaiko smulkiųjų raumenų ir koordinacijos vystymusi. Laikoma, kad šie gebėjimai yra pakankamai geri, kai vaikas moka rašyti pirmąją raidę, t.y. apie šeštuosius gyvenimo metus. Iki tol dantukus jam turi valyti tėvai (ar padėti išsivalyti), taip pat kontroliuoti, kiek laiko ir kaip vaikas tai atlieka pats.
Dygstantys dantukai dar visiškai nekontaktuoja su kito žandikaulio dantimis, todėl savaime neapsivalo, ir jų vagelėse ir plyšeliuose kaupiasi dantų apnašos. Dygstančių ir neseniai išdygusių dantų kramtomųjų paviršių tarpgumburiniai plyšiai yra minkšti, nesubrendę. Jeigu dantų apnašos neišvalomos, ardomas danties kramtymo paviršius.
Norint gerai jį išvalyti, dantų šepetėlį reikia laikyti statmenai dantų lankui, kramtymo paviršių valyti kruopščiai. Tai nelengva net ir septynmečiui.
Devynių trylikos metų amžiaus vaikams dygsta antrieji nuolatiniai krūminiai dantys. Apie dvejus metus šie dantukai bręsta, ir, jeigu prastai valomi, greitai gali būti pažeisti ėduonies.
Antrojo krūminio dantuko valymo metodika – ta pati, kaip ir pirmųjų, ir išsivalyti jau gali pats vaikas. Tėvai turi kontroliuoti valymo kokybę.
 

„Dantų šepetėlio“ draugijos ABC


• Anksti ryte ir eidamas miegoti su vaikiška fluoro turinčia pasta (ne suaugusiesiems skirta!) išsivalyk dantukus.
• Bent du kartus per metus lankykis pas gydytoją odontologą, atlik dantų ligų profilaktikos procedūras (kokias – pasakys gydytojas; kai reikės, jis padengs dantukus fluoro želė ar laku, silantais).
• Cukrus (saldainiukai, saldūs limonadai, „čiulpinukai“) gali pakenkti dantukams; suvalgęs saldainį ar traškučių, išsiskalauk burną vandeniu ar nesaldinta arbata.

 

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

egle
2010-09-06 18:02
kur galima gydyti vaiko eduonies dantis likus tik saknims

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai