Spaudoje nemažai straipsnių apie tai, kaip tėvai turėtų mokyti vaikus nuo mažens mokėti skaičiuoti pinigus, kad vėliau esą jie geriau mokėtų tvarkyti finansus. Tačiau yra ir kita pusė – kiek pinigų akcentavimas (arba neakcentavimas) turi reikšmės vaiko psichologinei savijautai, jo kaip asmenybės formavimuisi? Apie tai ir kalbame su psichologe Jolanta Lazutkiene.
Pradėkime nuo to, kada apskritai vertėtų vaikams pradėti aiškinti apie pinigus.
Labai aiškių ribų, kada pradėti kalbėti su vaiku apie pinigus, nėra, nes kiekvienas vaikas skiriasi savo vystymosi tempu, sugebėjimais. Nuomonių apie amžių, nuo kada reikia pradėti vaiką supažindinti su pinigais, yra skirtingų. Vieni teigia, kad pradėti apie tai kalbėti galima tada, kai vaikas išmoksta skaičiuoti, kiti, kad nuo 5–6 metų. Iki šešerių galima vaikui paaiškinti, kuo skiriasi monetos nuo banknotų. Ypač visa tai gerai įsisąmoninama, kai informacija pateikiama žaidimo forma. Vaiką svarbu išmokyti skirti lito ir cento vertę, kupiūras ir monetas. Iki dešimties metų vaikas jau turi suprasti pinigų vertę ir prisiimti atsakomybę už prarastus pinigus. Tokio amžiaus vaikas turi sugebėti suskaičiuoti grąžą, ar užtenka pinigų prekei, kurią nori nusipirkti. Svarbu suformuoti tinkamus įgūdžius: kaip uždirbti pinigus, kaip protingai juos leisti.
Ar galima skatinti pinigais už gerą mokslą?
Tam, kad vaikas atliktų kokį nors darbą (gerai mokytųsi, tvarkytųsi, padėtų tėvams buityje, pasirūpintų augintiniu ir pan.), būtina motyvacija. Motyvacijai skatinti pasitelkiami keli būdai: paskatinimas už gerai atliktą arba nuobauda už neatliktą darbą. Kokia bus atlygio forma, dydis, priklauso nuo šeimos vertybių, nuo vaiko amžiaus, įpročių. Tačiau atlygis turi būti adekvatus: nei labai didelis, nei labai mažas.Tik tinkamo dydžio atlygis skatina motyvaciją, per mažas atlygis menkina motyvaciją stengtis.
Atlygiu pagrįstas motyvavimas leidžia vaikui suprasti, kad jei jis tinkamai elgsis, jo laukia atpildas. Kaip teigiamą paskatinimo už gerą mokslą pinigais aspektą galima paminėti, kad vyresnius vaikus padeda įtraukti į šeimos gyvenimą.
Tačiau vaikas turi būti motyvuotas gerai mokytis, siekti gerų rezultatų, o pinigai už gerą pažymį skatina netinkamą motyvaciją. Vienas iš neigiamų aspektų yra nemoralumas, nes motyvavimas pinigais už mokslą ar kitą veiklą atitinka dresiravimo principus - veikimas–atlygis, kuriais remiantis dresuojami gyvūnai ir taip tarsi perkamas vaiko noras mokytis. Svarbu neužmiršti ir žodinio paskatinimo, pagyrimo, pasididžiavimo, kad vaikas jaustų tėvų palaikymą. Kaip teigiamą paskatinimą vietoj pinigų galima vaikui padovanoti tai, ko jis labai trokšta. Nebūtinai tai turi būti labai brangi dovana. Juk gali būti įdomi veikla ar pramoga, kuri vaikui labai patinka.
Yra nuomonių, kad vertėtų skatinti pinigais ir už darbus buityje, tačiau, kita vertus, kur pagalbos aspektas?
Šis klausimas labai siejasi su prieš tai buvusiu. Mano nuomone, mokėjimas vaikams už visus jo atliktus darbus nėra teigiamas. Sutikčiau, kad mokėti vaikui už atliktą darbą galima tokiu atveju, jei už šį darbą žmogus, kurį ruošiatės samdyti, gautų užmokestį. Tokiu atveju vaikas susipažintų su tvarka, kaip uždirbami, valdomi pinigai. Tačiau vaikams reikia ugdyti ir pareigos jausmą. Jiems reikia paaiškinti, kad ne už visus darbus mokama, kai kurie yra pareigos, kurias privalome atlikti be jokio užmokesčio. Taigi, turi likti ir neatlygintinų pareigų.
O kaip dėl kišenpinigių – nuo kada galima, o gal ir reikia jų duoti?
Vaiko pinigų prašymas gali būti išraiška jo savarankiškumo, o ne vien noras įsigyti naują daiktą. Kaip vienas iš sprendimo būdų, kad vaikas neprašytų pinigų, yra kišenpinigiai. Pradėti duoti kišenpinigių jau galima ir pradinukams. Nors yra įvairių nuomonių, vieni teigia, kad kišenpinigius galima pradėti duoti apie penktus šeštus, kiti – apie devintus dešimtus metus.
Tačiau nuo mažų dienų reikia vaikams formuoti sugebėjimus ir įpročius. Svarbu ugdyti vaiką teisingai elgtis su pinigais, nes sugebėjimas elgtis su pinigais nėra įgimtas, tai ugdomas įgūdis. Tėvai savo pavyzdžiu turi rodyti vaikui, kaip elgtis su pinigais. Negerai, kai tėvai sako viena, o patys elgiasi priešingai. Pavyzdžiui, tėvai išlaidauja, o iš vaiko reikalauja taupumo. Gerų rezultatų pasieksime, jei suaugusiųjų kalbos bus pastiprintos tokiu pat pavyzdžiu. Auklėjant vaikus labai svarbus yra nuoseklumas.
Kiek vaikui reikia, kad jis nebūtų per daug išlepintas, bet ir nesijaustų nejaukiai prieš draugus pinigų neturėdamas?
Kiekviena šeima turi savo vertybes, skirtingas pajamas. Todėl ir kišenpinigiai skirsis. Nustatant jų dydį reikia atsižvelgti į vaiko amžių ir poreikius. Jei šeimoje yra keli skirtingo amžiaus vaikai, į amžių reikėtų atsižvelgti dalinant ne tik kišenpinigius, bet ir saldumynus ar kitus malonumus. Vyresni turėtų gauti daugiau, nes jų ir pareigos bei atsakomybė būna didesni. Kiek duoti kišenpinigių, yra šeimos vidinis susitarimas, priklausomas nuo pajamų.
Yra tėvų, manančių, kad vaikai negali teisingai pasirinkti...
Teisingai ar neteisingai vaikas pasirinks, labai priklauso nuo tėvų auklėjimo. Kad vaikas ne visada gali teisingai pasirinkti, tai normalu. Tačiau, kaip ir visame vaikų auklėjime, taip ir mokant teisingai elgtis su pinigais, turi būti aiškios taisyklės. Tėvai turi apibrėžti, kas vaikui leistina įsigyti, kas ne. Vis dėlto reikia pasitikėti vaiku ir tikėtis, kad jis pasirinks teisingai. Leiskime vaikams suklysti, tačiau jie turi žinoti, kad už savo pasirinkimus patys prisiims atsakomybę. Tik kažką darydami ir suklysdami vaikai mokosi. Už teisingą vaiko pasirinkimą tėvai turėtų pagirti. Ankstyvame amžiuje savęs vertinimas formuojasi girdint ir suvokiant aplinkinių vertinimus. Taip vaikas sužinos, ką jis gerai padarė, ir kartu bus skatinamos teigiamos jo savybės, savivertė.
Kiek tinkamas yra vadinamasis amerikietiškas pavyzdys, kad vaikai turi patys užsidirbti. Nuo kada vertėtų imtis mokamo darbo?
Sulaukus paauglystės vaikai gali užsidirbti pinigų. Tai skatina taupumą, nes savo uždirbtus pinigus vaikai leidžia labai nenoriai ir apgalvotai. Be to, darbas, už kurį gaunamas atlygis, padeda išmokti vertinti pinigus. Taip pat paaugliai pasijaučia laisvesni, savarankiškesni.
Kiek finansinės laisvės derėtų suteikti savo atžalai? Kiek reikia kontroliuoti, o gal visai nereikia?
Tinkamai naudoti kišenpinigius vaikas turi mokėti sulaukęs 10 metų. Šito turi išmokyti tėvai. Kaip ir kur vaikas išleis savo pinigus, turėtų būti jo apsisprendimas, už kurį vaikas prisiimama atsakomybę. Jis turi žinoti, kad pinigai išsenka, kad daiktai kainuoja ir jų negalės įsigyti, jei neturės pinigų, kad pametus pinigus tėvai jų nekompensuos. Taip skatinsime vaiką taupyti. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, ar vaikas gali išgyventi iš gaunamų kišenpinigių, ar vaiko išlaidos atitinka tėvų lūkesčius.
Taigi ar ne per mažai kalbama su vaikais apie pinigus, o gal, priešingai – per daug? Gal vaikas pradės per daug vertinti materialinius dalykus?
Būtina kalbėti su savo vaikais įvairiomis temomis. Per daug ar per mažai kalbame su savo atžalomis apie pinigus, reikia spręsti patiems tėvams. Tik nereikia labai sureikšminti pinigų, ypač kai jie tampa pagrindiniu įrankiu kontroliuojant vaiką. Tačiau suaugusieji privalo savo vaikus supažindinti su finansais, pradėdami nuo paprasčiausių dalykų ir pereidami prie sudėtingesnių, kad atžalos galėtų suprasti pinigų vertę, kaip juos valdyti. Suprantama, kad vaikas vieno pokalbio metu viso to nesupras, o ir pateikti visos informacijos per vieną ar du pokalbius neįmanoma. Tačiau vien pokalbiai teigiamų rezultatų neduos. Reikalingas ir tėvų pavyzdys, patirtis, pamatymas iš arti. Apskritai vaikų auklėjimas reikalauja kantrybės ir laiko, todėl ir pokalbiai apie pinigus iš tėvų viso to pareikalaus. Ar pradės vaikas labiau vertinti materialius dalykus, priklauso nuo tėvų pateikiamos informacijos pobūdžio, kokios vertybės yra akcentuojamos.
Vaikams reikia ugdyti ir vidines vertybes. Tokias, kaip pasitikėjimas savimi, atsparumas stresinėms situacijoms ir kt., kurios niekada nenuvertės ir kurių niekas neatims, kas dažnai nutinka su pinigais.
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę