Turbūt nėra vaiko, kuris nelauktų Kalėdų Senelio, ir ne vien dėl to, kad gautų dovanėlę. Visi vaikai nors prieš Kalėdas stengiasi būti geresni, klausyti tėvelių, kad galėtų pasakyti, kokie geri buvo, ir sulauktų Kalėdų Senelio pagyrimų. Tačiau... metai bėga, vaikai sužino, kad Kalėdų Senelis „netikras“, ir ši graži iliuzija ima blėsti. Ar tai nėra trauma vaikui? Gal ši tradicija apskritai nėra reikalinga ir pasakos apie Kalėdų Senelį yra tiesiog, nors ir „geras“, bet melas? Šia kalėdine tema kalbame su psichologe Jolanta Lazutkiene.
Ar šiais laikais vaikai tiki Kalėdų seneliu? Ar jie priima tai kaip tradiciją?
Manyčiau, kaip nėra vaiko, netikinčio pasakomis, taip nerasime vaiko, kuris niekada netikėjo Kalėdų Seneliu. Tik gali skirtis amžius, nuo kada‚ „subyra“ tikėjimo Kalėdų Seneliu ir stebuklais pilys. Tai priklauso ir nuo aplinkos, kurioje vaikas auga (ar turi vyresnių brolių, seserų, nuo tėvelių pastangų), ir nuo to, su kokio amžiaus vaikais bendrauja, nuo vaiko subrendimo. O šiandieninio Kalėdų Senelio tradicija nėra tokia jau sena ar nuo neatmenamų laikų. Ji siekia XIX amžiaus vidurį.
Ar toks tikėjimas duoda ką nors teigiama?
Tikėjimas Kalėdų Seneliu skatina dėmesingumą vieni kitiems, susitaikymą, dosnumą, atlaidumą, rūpestingumą, sugebėjimą dalintis. Negalima nepaminėti, kad tikėjimas tuo stebuklingu raudonai apsirengusiu seneliu teigiamai veikia ir vaiko kūrybinį mąstymą, simbolinį pasaulio suvokimą, vaizduotę. Norėdami nudžiuginti savo artimus žmones, pasinaudojame savo išradingumu, kūrybiškumu, kad kiekviena dovanėlė būtų išskirtinė ir miela tam žmogučiui, kuriam ją dovanosime. Beje, rašome ir gražius linkėjimus, kurie neretai būna iš pačių širdies gelmių. Pagalvokime, kaip yra svarbu vaikui, kuris yra laikomas neklaužada, dažnai baramas, taip pat gauti Kalėdų Senelio dovanėlę ir suprasti, kad ir jis yra mylimas, kad ir jam rodomas dėmesys. Suaugusieji, atsakydami į vaikų užduodamus klausimus, tokius kaip „Kur gyvena Kalėdų Senelis?“, „Kaip jis padeda dovanėles po eglute?“, „Kaip senelis paruošia kiekvienam vaikučiui dovanėlę?“ ir pan., skatina kūrybiškumą, nes, pasitelkus savo išmonę, reikia sugalvoti kuo įdomesnį atsakymą. Į šį pokalbį galima įtraukti ir vaiką, paklausus,ką jis apie tai galvoja. Vaizduotės lavinimas svarbus visiems vaikams, tačiau ypač labai svarbus patiems mažiausiems, kurie negali puikiai vystytis be geros vaizduotės. Fantazavimas lavina vaiko nepriklausomą ir kritinį mąstymą.
Be to, laukimas, šventinė nuojauta sukelia daug pozityvių emocijų, kas teigiamai veikia psichiką ir nervų sistemą, stimuliuoja ir stiprina imuninę sistemą, todėl didėja organizmo atsparumas neigiamiems aplinkos veiksniams. Tačiau, kaip kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį, taip ir tikėjimas Kalėdų Seneliu turi tiek teigiamą pusę, tiek ir neigiamų aspektų. Tiesa, nėra mokslinių tyrimų, įrodančių Kalėdų Senelio naudą ar žalą vaikams. O skatinti tikėti ar netikėti Kalėdų Seneliu reikia pasirinkti patiems tėveliams.
Kaip jo nesugriauti?
Jo nesugriauti neįmanoma. Taip, kaip neįmanoma sustabdyti žmogaus vystymosi, nes tam tikru augimo ir brendimo laikotarpiu asmuo patiria pasaulį tokį, koks jis yra realiai.
Ar vaikai patiria traumą, sužinoję, kad iš tikrųjų senelio nėra, kad tai išgalvota? Kiek didelė trauma vaikui, kai jis sužino, kad jam realiai juk buvo meluojama?
Kartais tiesą pasako patys tėveliai, nebeatlaikantys vidinės įtampos „gero melo“ kūrimo. Šis tikėjimas (Kalėdų Seneliu) anksčiau ar vėliau subyra. Pradžioje kai kuriems vaikams tiesos išaiškėjimas sukelia nusivylimą, kuris vėliau praeina. Vaikai yra pakankamai stiprūs ir sugebantys greitai atsigauti, kad įveiktų nemalonius jausmus, susijusius su suvokimu, kad Kalėdų Senelis nėra tikras. Tačiau daliai vaikų tiesa apie Kalėdų Senelį sukelia didesnės brandos jausmą, nes žino tai, ko dar nežino jaunesni vaikučiai, tikintys Kalėdų Senelio pasaka. Kai vaikai sužino tiesą, pastaroji jiems nepakenkia tiek, kad jie pradėtų nebetikėti tėvais. Beje, kiek aš žinau, į psichologus dar niekas nesikreipė dėl to, kad turi psichologinių problemų, nes jiems buvo sakoma netiesa apie Kalėdų Senelį.
Kiek ilgai vaikai tiki Kalėdų seneliu? Ar įmanoma ir ar reikia tą tikėjimą kuo ilgiau?
Nėra tiksliai nubrėžtos ribos, kai visi vaikai, sulaukę tam tikro amžiaus, pradeda nebetikėti Kalėdų Seneliu ir magiškąja realybe. Vaikai tuos pačius dalykus kiekvienu amžiaus tarpsniu suvokia skirtingai. Yra vaikų, kurie Kalėdų Seneliu tiki ir sulaukę vienuolikos metų. Kiti juo pradeda nebetikėti anksčiau. Amžiaus vidurkis, kai dauguma vaikų dar tiki Kalėdų Seneliu, yra septyneri metai. Tačiau anksčiau ar vėliau visi vaikai „praregi“, kad Kalėdų Senelis yra mitas. Vienerių ketverių metų vaikai gali suvokti konkrečius dalykus, tokius kaip elniai, rogės, Kalėdų senelį kaip tikrą asmenį. Tačiau jie dar negali suvokti abstrakčių sąvokų. Ketverių šešerių metų vaikai jau gali pradėti abejoti Kalėdų Senelio realumu ir užduoti su tuo susijusius klausimus, o sulaukę šešerių aštuonerių jau gali būti pasiruošę suprasti, kad Kalėdų Senelis tikras, bet ne konkrečia prasme. Kaip tik šiame amžiuje pradeda vystytis gebėjimas abstrakčiai mąstyti, ir tai tęsiasi iki keturiolikos metų.
Yra nuomonių, kad nieko baisaus, jei vaikas netikės? Kiek jos teisingos arba ne ir kodėl?
Atsakymas į šį klausimą išsirutulioja kitų klausimų atsakymuose ir reikėtų vėl pasikartoti arba jis ne taip suformuluotas. Reikėtų patikslinti klausimą. Koks vaiko amžius turimas mintyse? Kaip minėjau, visi mažuliukai vienerių ketverių metukų vaikučiai tiki Kalėdų Seneliu, o vėliau, skirtingu laiku, juo tikėti nustoja visi. JAV ir Kanadoje atliktos apklausos, nepagrįstos mokslinėmis prielaidomis, parodė, kad du trečdaliai vaikų jautė pasididžiavimą, kai suprato tiesą apie Kalėdų Senelį, o pusė vaikučių patikino, kad jiems patiko Kalėdų Senelis, nors ir buvo netikras.
Ar gali būti geras melas? O gal to melu negalima pavadinti?
Melas yra melas (jis neigiamai veikia), o tikėjimas, paremtas sąžiningumu, yra teigiamas (sukelia teigiamas emocijas, pasitenkinimą). Tikėjime apie Kalėdų Senelį melas yra šio mito neigiamoji pusė, nes tėveliai, norėdami išlaikyti tikėjimą, turi meluoti vaikams, o tai nėra malonu ir dažnai sukelia vidinę sumaištį, diskomfortą. Žingsnis po žingsnio prieinamas „liepto galas“: pasidaro taip sunku ir nepriimtina visa ši neetiška situacija, o nebesuradus „teisingų“, pagrįstų atsakymų į vaiko pateiktus klausimus, kurie, beje, ir iki tol nebūna paremti tiesa, pasakoma tiesa apie Kalėdų Senelį. Profesorius R. Feldmanas yra pasakęs, kad Kalėdų Senelio mito propagavimas nėra blogiau nei sakyti: „kokia puiki suknelė“ arba „tu visiškai nepriaugai svorio“ ir pan. – visa tai laikoma socialiniu palaikymu. Taip pat nėra įrodyta, kad pasakos apie Kalėdų Senelį galėtų pakenkti ar būtų labai naudingos. Skatinti tikėjimą Kalėdų Seneliu ar ne, tai asmeninis kiekvieno tėvelio pasirinkimas. Nesvarbu, koks bus pasirinkimas, T. Howe teigimu, jis nepakenks jūsų vaikui.
O kaip paaiškinti, kodėl anksčiau vaikui buvo sakoma kitaip?
Skatinkime vaikus, kad jie patys sugalvotų atsakymus į klausimus, susijusius su Kalėdų Seneliu. Nemeluokime savo vaikams ir mokykime juos sakyti tiesą. Ir Kalėdų Senelio istorija gali būti pateikta be melo, o tai priklauso jau nuo mūsų, suaugusiųjų, išmonės. Atsakydama į šį klausimą, pasiremsiu psichologijos mokslų daktarės S. Kuchenbecker mintimis. Ji savo vaikams, kol jie buvo maži, sakė, kad Kalėdų Senelis yra meilės simbolis, dovanojantis viltį, ir niekada jiems nesakė, kad Kalėdų Senelis realus asmuo. Pabrėždama, kaip svarbu niekada nemeluoti vaikams.
Linkiu visiems – ir mažiems, ir dideliems – tikėti gėriu, meile ir artėjančių Kalėdų stebuklu. Bent trumpai pasijusti stebukladariais. Juk taip gera daryti stebuklus! Kuo daugiau teigiamų emocijų prieššventiniu ir šventiniu laikotarpiu!
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę