){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Šis specialistas vaikus ir paauglius bei jų tėvus konsultuoja depresijos, nerimo, dėmesio koncentravimo sutrikimų, priklausomumo nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio, įvairių baimių (pavyzdžiui, tamsos, bendravimo su nepažįstamais žmonėmis, baimės lankyti darželį, mokyklą), mokymosi problemų (vaikas išsiblaškęs, labai judrus, negali susikaupti, sunkiai geba skaityti, rašyti, skaičiuoti ir pan.) klausimais, taip pat teikia psichoterapinę ir medikamentinę pagalbą vaikams ir paaugliams, išgyvenantiems psichologines krizes (dėl tėvų skyrybų, artimųjų netekčių, patyrus smurtą), jaučiantiems nuovargį, galvos skausmą, nemalonius pojūčius pilvo srityje ir pan. (atsiradusius dėl psichosomatinių sveikatos sutrikimų).
Sunkios psichikos ligos (pvz., šizofrenija ir kt.) vaikams ir paaugliams diagnozuojama nedažnai, nes šioms ligoms išsivystyti reikia laiko ir visų rizikos veiksnių (biologinių, psichologinių ir socialinių) sąveikos.
Su vaiku reikia kalbėti pakankamai atvirai, paprastai ir aiškiai. Sunkiausia psichologo ar psichiatro pagalbos nauda – įtikinti paauglius. Sėkmės galima tikėtis tik nuoširdžiai kalbantis su vaiku, pavyzdžiui: „Mes nežinome, ką daryti, kaip toliau elgtis, kaip sau ir tau padėti įveikti sunkumus. Jeigu manai, kad tau kitų pagalbos nelabai reikia, tai bent nueikime kartu pasikonsultuoti dėl mūsų problemų. Mes nežinome, ką daryti, ir visi kenčiame. Gal po konsultacijos pradėsime vieni kitus geriau suprasti“. Mažesni vaikai paprastai eina iš smalsumo. Net ir mažam, 2-3 metų, vaikui galima taip pat aiškiai pasakyti, kad eisime pas tetą ar dėdę ir pasikalbėsime, ką daryti, kad lovytė daugiau nebūtų šlapia. Vaikų naktinis šlapinimasis dažnai yra neigiamai veikiančių psichologinių veiksnių išraiška. Labai veiksmingos priemonės – psichoterapija ir šlapinimosi ritmo treniruokliai. Jeigu sutrikimo priežastys yra ne psichologinės, veiksmingi humoralinę ar centrinę nervų sistemą veikiantys medikamentai, šlapimo pūslės tonusą reguliuojantys preparatai.
Visko bijančiam vaikui reikia padėti įveikti gydytojo baimę. Tinka paaiškinti, kad ir suaugusiesiems būna baisu, kad yra dalykų, kurių bijo ir mama, ir tėtis. Taip atsiranda bendrumo jausmas, formuojasi partnerystės santykiai.
Ne visuomet ir reikia. Dėl vaikų psichikos ar elgesio problemų su vaikų ir paauglių psichiatru veiksminga pasikonsultuoti ir vieniems tėvams. Galima pasitarti, ir kaip prikalbinti ateiti paauglį, jeigu paaiškėja, kad šios pagalbos jam tikrai reikia. Be to, tėvai, kalbėdami su specialistu, „nusimeta” dalį savo įtampos, nerimo, tarsi pamato save iš šalies. Tai gali padėti jiems patiems rasti sprendimus. Šeima – tai individualių jos narių sistema, todėl psichoterapinis poveikis vienam šeimos nariui teigiamai veikia ir kitus sistemos – šeimos – narius.
Į pirmą vizitą vaikai gali atsinešti savo piešinius, darbelius. Jie yra vaiko vidinio pasaulio atspindys. Iš jų bei šeimos nuotraukų galima spręsti apie šeimos narių tarpusavio santykius. Vaikas gali pasiimti ir savo mylimą žaisliuką – konsultacijos metu jį glaus prie savęs ir jausis saugiau, be to, pliušiniam zuikiui galbūt „atiduos“ ir dalį savo nerimo. Paauglys gali atsinešti talismaną – tai gydytojui suteiks papildomos informacijos tiek apie asmenį, tiek apie pasaulį, kuriame jis gyvena, o ir pats paauglys galės jaustis saugiau.
Visos konsultacijos yra individualios ir skirtingos, jų forma ir specialisto taikomi metodai priklauso nuo problemos, vaiko ir šeimos ypatumų. Vidutinė konsultacijos trukmė – viena valanda, o konsultacijų gali pakakti 4-ių, 5-ių ar tik poros. Kartais tenka susitikti ir 20 ar daugiau kartų. Gerai, jeigu pirmame susitikime dalyvauja tėtis, mama ir vaikas. Jeigu ateina ir mažesnieji broliukai bei sesutės, gydytojas mato, koks yra šeimos bendravimo modelis, ir kartu tai leidžia iš dalies įvertinti problemos priežastis. Mažesni vaikai konsultacijos metu nenori išsiskirti su mama ar tėčiu, o paaugliai nori ir gali ateiti vieni. Būtų gerai, kad pirmoje konsultacijoje dalyvautų bent vienas iš tėvų. Susitariama, ar į kitą konsultaciją paauglys ateis vienas, ar bus palydimas. Neretai šeimas pas specialistą atveda perdėtas globojimas (“viską padarysim, kad tik tau, vaikuti, būtų gerai...“) ir pernelyg griežta kontrolė. Toks tėvas ar mama nenori palikti vaiko vieno ir pas specialistą, ir tai dažnai trukdo veiksmingam darbui. Labai užsiėmusius ir nelabai vaikui padėti pasirengusius tėvus tenka prašyti būti drauge su sūnumi ar dukra.
Tai įvairūs psichoterapijos metodai: elgesio keitimo, vidinio savęs pažinimo, psichoanalizės metodai.
Mažiesiems pacientams taikoma žaidimų terapija, kurios tikslas – padėti vaikui patirti naujų pojūčių, keisti savo požiūrį.
Viena iš veiksmingiausių psichoterapijos krypčių, taikomų vaikų ir paauglių psichiatrijos srityje, yra šeimos sisteminė psichoterapija.
Egzistencinės terapijos metodai skatina suprasti būties, gyvenimo prasmingumo ir kitas universalias problemas (“Koks aš esu?”, “Kodėl esu?” ir pan.). Tai labai aktualu paaugliui, kuris bando išsiaiškinti, kas jis yra, ir atrasti savo vietą pasaulyje.
Veiksmingos ir meno, muzikos bei užimtumo terapijos, fizioterapijos procedūros (klasikinis masažas, akupunktūra, elektrostimuliacija (TENS) ir pan.). Psichologinės ar proto raidos sutrikimų turintiems vaikams efektyviai taikoma gyvūnų terapija (delfinų terapija, hipoterapija).
Medikamentų vaikams ir paaugliams tenka skirti pakankamai retai, kiek dažniau – homeopatinių ir augalinių preparatų (kas 5-6-tam pacientui).
Taip, ir dažniausiai vaikai jas atlieka noriai. Nors būna ir neįdomių namų darbų. Kai, taikant elgesio pažinimo terapiją, paaugliams tenka parengti savo dienotvarkę, jie gudrauja, kad kuo daugiau laiko spragų liktų “laisvei”! Jeigu vaikai supranta, kad šie darbeliai yra indėlis į savo sveikatą, jiems sekasi gerai.
Neretai tėvai išgyvena dėl padidėjusio paauglių domėjimosi kita lytimi, o gal ir ankstyvų lytinių santykių. Kokios tokio paauglių elgesio priežastys?
Manome, kad mūsų vaikai turi pakankamai savų užsiėmimų ir domėjimosi sričių, adekvačių jų amžiui. Bet paauglystė yra spartaus fizinio vystymosi, intensyvios hormonų sintezės pertvarkos ir lytinio brendimo laikotarpis. Drauge veikia ir „kiemo mokykla“, ir dirginanti bei seksualumą skatinanti aplinka (žiniasklaida, renginiai jaunimui). Paaugliai labai primityviai siekia “būti suaugusiais”: rūkyti, gerai atrodyti, seksualiai rengtis ir seksualiai elgtis. Jeigu tėvai nori pastebėti, kad „kažkas ne taip“, jie pastebi ir gali bandyti draugiškai pasikalbėti. Tačiau, kai santykiai šalti arba paauglys išgyvena autoritetų krizės laikotarpį, tikėtis jo atvirumo sunku. Vis dėlto nuoširdus pokalbis vaiką skatina pagalvoti apie savo pasirinkimą ir pasekmes, taip pat įrodo, kad juo rūpinamasi, kad jis yra mylimas. Ankstyvi lytiniai santykiai būdingi paaugliams, kurie auga nedarniose šeimose, kur tėvai jiems neskiria dėmesio, meilės, šiltų emocijų. Jų ieškoma kitur, tik paprastai apsigaunama.
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę