Klausia vaikai

Kodėl negalima valgyti uogų tiesiai iš lysvės?


Tikriausiai ne kartą esi girdėjęs tėvelius sakant, kad visus vaisius ir uogas prieš valgant būtina nuplauti, nors ir labai norisi suvalgyti juos vos tik nusiskynus, čia pat, prie krūmelio. Visa paslaptis ta, kad taip galima apsisaugoti nuo tam tikrų ligų. Deja, ligų sukėlėjai yra tokie mažyčiai, kad paprasta akimi jų nepamatysi, net ir su akiniais jų įžiūrėti negali. Kartu su žeme ant uogų gali patekti kirmėlių kiaušinėlių. Kartais ligų sukėlėjai gali būti pernešami kartu su gyvūnų išmatomis ar šlapimu ir netyčia patekti ant, pvz., uogų. Norint apsisaugoti nuo tokių dalykų, geriausia vaisius gerai nuplauti po tekančiu vandeniu, net jeigu lauke visiškai neseniai lijo lietus. Lietus nuo užteršimo jokių būdu neapsaugo. Skanaus.

 

Kas yra jūros liga?


Jūros liga – tai tokia būsena, kai dėl laivo (automobilio, lėktuvo, troleibuso ir t.t.) supimo žmogų ima pykinti. Gali atsitikti net taip, kad žmogus vemia, jį vargina galvos skausmas, svaigimas, bendras silpnumas, kai kurie kiti simptomai.
Atsparumas jūros ligai priklauso nuo vadinamojo vestibulinio aparato (pusiausvyros organas), esančio žmogaus vidinėje ausyje, nuo to, kaip jis sugeba prisitaikyti. Beje, yra specialių pratimų ir net aparatų, kurie padeda tą dalyką treniruoti, visi lakūnai ir kosmonautai parengimo metu treniruojasi tam tikro pobūdžio „sūpuoklėmis“.
Tiems, kurie su supimu susiduria tik retkarčiais, prieš kelionę patariama gerti kiek mažiau skysčių, valgyti tik lengvai virškinamą maistą, pasirinkti vietą arčiau laivo vidurio, kur supimas jaučiamas mažiausiai. Be to, galima išgerti speciali vaistų, kurie padės išvengti nemalonių jūros ligos simptomų.
Beje, paaiškėjo, kad žuvims, kurios patiria nesvarumo būseną, iškyla grėsmė prarasti orientaciją ir savisaugos instinktą – tai reiškia, kad „jūros liga” sergame ne tik mes, žmonės, bet ir tokie prisitaikę prie supimo gyvūnai, kaip žuvys.
 

Ar tiesa, kad mąstant padaugėja smegenų vingių?


Kai galvoji apie smegenis, tikriausiai įsivaizduoji paveiksliuką, kur pilkšvą masę vagoja daug vagų. Kad smegenys tilptų į santykinai nedidelės talpos kaukolę, o smegenų paviršius būtų toks, kokio reikia, smegenys tarsi „susiraukšlėja” ir įgauna tokį pavidalą, kokį mes ir įpratę įsivaizduoti. Ištiesus smegenis į vieną plokštumą, jos užimtų maždaug tokį plotą, kaip pagalvės užvalkalas. Įsivaizduoji, jeigu mūsų galva būtų tokio dydžio kaip pagalvė? Tuomet atrodytume taip, kaip šiuolaikinių filmukų herojai ir ant plono kaklo tokią galvą būtų labai sunku laikyti, ji nuolat nusvirtų.
Užsimezgus naujai gyvybei, smegenys, be abejo, neturi tokių vingių. Neuronai (smegenų ląstelės) „keliauja” į skirtingas vietas ir ten pradeda kurti naują audinį, tačiau 40 savaičių vaisiaus, t.y. gimti pasiruošusio vaikelio, smegenys atrodo lygiai taip pat, kaip ir bet kurio kito žmogaus. Taigi besimokydami mes neįgyjame naujų vingių. Tačiau į mokymąsi neverta numoti ranka. Besimokant vyksta kitas procesas, vadinamas smegenų plastiškumo padidėjimu. Tai reiškia, kad mokymasis skatina susidaryti vis naujas jungtis tarp neuronų, ir, susidūrę su panašiomis užduotimis, susidorojame su jomis kur kas greičiau.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai

Mūsų draugai