Ką daryti, jei jūsų vaikas vis dar neištaria r?

Praėjusiame numeryje kalbėjome, kaip prakalbinti trimečius mažylius. Dabar laikas skirti dėmesio keturmečiams, kurie taip pat susiduria su nemenkais uždaviniais mokydamiesi kalbėti. Taigi, ką jau turėtų mokėti keturmetis ir kaip jam padėti susidoroti su, atrodo, neįveikiamais r, š ar ž garsais bei taisyklinga sakinių daryba, tęsiame pokalbį su logopede Laima Daubliene, kuri vėl pasidalins įdomiais ir naudingais žaidimais, skatinančiais kalbos raidą.
 

Laikas imtis pasakojimų


Per trečiuosius gyvenimo metus vaikas išmoko nemažai daiktavardžių ir veiksmažodžių, dėlioti nesudėtingus sakinius, suprasti, ką jam sako aplinkiniai. Ketverių metų vaiko užduotis – išmokti sutelkti dėmesį į ilgesnius pasakojimus, suvokti jam skaitomos pasakos siužetą ir net atsakyti į nesudėtingus su pasakojimu susijusius klausimus.
Mažylis ima klausytis, suvokti ir atpasakoti. Nenuostabu – juk šio amžiaus vaikai jau įgudę reikšti savo norus, kalba ilgesniais ir sudėtingesniais sakiniais. Ir toliau nenumaldomai turtina savo žodyną. Todėl skaitykite mažyliui kuo daugiau pasakų, mokykitės su juo eilėraštukų, leiskite išgirstą pasaką atpasakoti jam pačiam.
Vaikas ne tik geba ir nori atpasakoti, ką išgirdo ar pamatė, bet ir pats imasi iniciatyvos ir pradeda pokalbį ar užduoda klausimus, išreiškia tuo metu jam pasirodžiusią įdomią mintį. Tai puikus laikas megzti dialogus ir domėtis bei sužinoti, kas dedasi mažylio galvoje, kuo jis gyvena, kas jam svarbu ir įdomu.
Beje, smagi pastaba tėveliams. Jei anksčiau, norėdami, kad vaikas atliktų kelias užduotėles, turėdavote dėl kiekvienos jų tartis atskirai, tai ketvirtaisiais penktaisiais gyvenimo metais mažylis jau puikiai susidoroja su viename sakinyje „užkoduotais“ keliais prašymais. Prašymą: „Prašau atnešk iš savo kambario nešvarią lėkštutę, paimk tą stovintį puodelį nuo svetainės stalo ir viską atiduok mamai, kad įdėtų į indaplovę“ vaikas puikiai pajėgus suprasti ir visas tris užduotėles atlikti.

 

Nelemtosios r, š, ž


Ketverių metų vaikas jau moka nemažai įvairiausių žodžių, todėl pats laikas imtis gausinti jo žodyną įvairiausiais sinonimais. Mažylis jau pajėgus suvokti daiktų grupavimo paslaptis ir turėtų galėti nesunkiai išvardyti kelis tai pačiai kategorijai priklausančius daiktus (augalus, gyvūnus, namų apyvokos daiktus).
Šio amžiaus vaikams atsiveria ir prielinksnių bei prieveiksmių pasaulis, mažylis turėtų suprasti, ką reiškia prie ar už, po ar ant ir t.t. Šio amžiaus vaikai jau suvokia ir gamtos dėsnius, kuo skiriasi rytas nuo vakaro, o šiandiena nuo rytojaus ar prieš tai buvusios dienos. Taigi, vaiko kalba vis įdomėja ir raiškėja, sakiniai ilgėja (gali sudaryti net 7 ar dar daugiau žodžių), o mažylis susikalba jau ne tik su bendraamžiais, bet gali palaikyti įdomų pokalbį ir su suaugusiais.
Mažylis puikiai suvokia ir gali išreikšti, ką po ko ketina daryti, papasakoti, kaip jis atlieką vieną ar kitą darbą (pavyzdžiui, pasikloja lovą ar ką veikė darželyje), apibūdinti daiktus, nusakyti jų savybes, papasakoti, kam vienas ar kitas daiktas yra naudojamas.
Šis amžius vadinamas fantazijų amžiumi, nes mažylis, ypač prisiklausęs stebuklinių pasakų ar tėvų pasakojimų, fantazuoti imasi ir pats. Jis jau gali sukurti savo istoriją, todėl tai ypač įdomus laikotarpis, pažindinantis su stebuklingu mažylio vidiniu pasauliu ir jo požiūriu į aplinką.
Ketverių metų vaikučius jau galima pažindinti ir su raidelėmis, skaičiais (jei tuo neužsiėmėte anksčiau), nes penkerių metų mažylis jau pajėgus atpažinti keletą raidžių arba suskaičiuoti iki penkių ar dešimties.
Tačiau viena bėda: tokio amžiaus vaiko kalboje dar gali išlikti: r, š, č, z, s, garsai. Ir nors ketvirtųjų metų gale baigiasi fiziologinis šveplavimas, 4 metų vaikas jau turėtų mokėti tarti garsus, tačiau kartais sudėtingesnės artikuliacijos garsų – š, ž, r – mokymasis užsitęsia. Netariamus garsus mažylis gali praleisti ar pakeisi kitomis raidėmis, pavyzdžiui, žodį „virtuvė“ vaikas gali įvardyti kaip „vituvė“, „viltuvė“ ar pan. Norint, kad vaikas greičiau pradėtų tarti garsus, reikia stiprinti artikuliacinę motoriką: lūpyčių, liežuvėlio raumenukus.
Linksmas ir tikrai naudingas žaidimukas vaikučio kalbos motorikai lavinti
 

Linksmasis Liežuvėlis


Atsisėdus prieš veidrodį, galima vaikučiui sekti pasaką apie Linksmąjį Liežuvėlį ir daryti pratimus:
Už raudonų lūpų už baltų dantų gyvena Linksmasis Liežuvėlis. Jo namelis yra burna.
Kiekvieną rytą jis pabudęs plačiai atveria langelį ir žiūri, koks lauke oras. Žiūri į dangų, ar skaisčiai šviečia saulutė. Pasisveikina su saulute. Žiūri žemyn – kaip žolytė auga, ar balų nėra. Paskui apsidairo į dešinę, į kairę (liežuvio galiuku liečiame lūpų kampučius) ir bėga daryti rytinės mankštos. Pirmiausia atsigula ant kilimėlio (platus neilgas liežuvis guli ant apatinės lūpos. Lūpos kraštas matosi), pažiūri į laikrodį, kelinta valanda (liežuvio galiuku ritmiškai liečia tai vieną tai kitą lūpų kamputį). Tuomet Linksmasis Liežuvėlis sėda pusryčiauti.
Arbatinukas verda, kviečia visus arbatos gerti. O arbata karšta. Reikia papūsti ją. Siūlome papūsti per platų liežuvį, gulintį tarp lūpų. Taip vaikas išmokstama nukreipti oro srovę ir stipriai pūsti.
Išgėręs arbatos, privalgęs blynų, liežuvėlis pasižiūrėjo į veidrodį ir pamatė, kad viršutinę lūpą uogiene išsitepė. Nusivalo lūpą (plačiu liežuviu apdengia viršutinę lūpą ir nulaižo iš viršaus žemyn. Tuo metu lūpos šypsosi, dantys matosi).
Pasistiprinęs liežuvėlis sugalvojo pajodinėti arkliuku (nusišypsome, pričiulpiame liežuvio nugarėlę prie kietojo gomurio ir pirmyn (imituojame jojimą arkliuku. Galima vaiką pasisodinti ant kelių veidu į save ir paėmus už rankų, imituoti jojimą ne tik liežuvėliu, bet ir kojomis. Tai pakelia vaiko emocinį nusiteikimą).
Prisijodinėjęs iki soties, Liežuvėlis sustabdo arkliuką (stipriai papučiame per suspaustas lūpas, stengiantis išgauti jų vibraciją). Štai prijojome upę. Sėdame į motorinę valtį (nusišypsome, iškišame liežuvį tarp lūpų ir stipriai pučiame į liežuvio galiuką, stengdamiesi išgauti vibraciją. Galima pasimokyti pūsti nuo garso p (be motoriuko), o paskui nuo garso b (su motoriuku). Vaikas turi išmokti išgirsti skirtumą, kai liežuvis vibruoja su motoriuku ir kai vibruoja be motoriuko.
Parplaukęs namo liežuvėlis sugalvojo paskambinti varpais (plačiai atvėrus burną liežuvio galiuku stuksena už viršutinių dantų ir sako din– din– din...).
Paskui liežuvėlis nuėjo darbuotis. Kala vinį. (plačiai atvėrus burną liežuvio galiuku stuksena už viršutinių dantų ir sako: d– d– d– .... paskui td– td– td– ....).
Patariama šį pasakojimą su vaikučiu pakartoti bent 4– 8 kartus, atsižvelgiant į vaiko amžių ir galimybes). Žaisti su vaiku ne tik smagu, bet ir naudinga, mažylis ne tik greičiau išmoksta taisyklingai kalbėti, tačiau ir puikiai leidžia laiką. O kas gali būti geriau už nuostabias akimirkas, praleistas su savo vaikais?

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Thomas
2017-01-18 18:50
Man irgi 13, bet dar su r raide prastai ;/
:(
2015-02-08 13:28
Man jau 13 metų, bet su R raide kažkaip dar netaip šiaip gerai tariu, bet kai išdžiūna burna vėl prasideda o vietoj R tariu H.. (bad):((weird)(fool):(8|8|(bad)(weird):(
vfdg
2014-07-16 15:45
(bad)man 10 o as dar nemoku :D

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai

Mūsų draugai