Nobelio premijos laureatas ekonomistas ir Čikagos universiteto verslo mokyklos ekonomikos centro direktorius Robertas V.Folgelis (Robert W. Fogel) kartu su kolegomis beveik tris dešimtmečius tyrinėjo ir bandė išsiaiškinti ryšį tarp žmogaus ūgio, kūno formos ir ekonominių ir socialinių pokyčių istoriniame kontekste. Mokslininkai iškėlė teoriją, teigiančią, kad paskutiniame amžiuje staigus technologijų vystymasis itin pagreitino žmogaus evoliuciją.
Savo knygoje „Besikeičiantis kūnas: sveikata, mityba ir žmogaus vystymasis Vakarų pasaulyje nuo 1700“, kurią išleido Kembridžo universiteto leidykla, Fogelis (pats jau įžengęs į devintą dešimtį) apibendrino įvairių tyrimų duomenis ir pateikė išvadas. Mokslininkas teigia, kad per paskutinius tris šimtmečius žmogaus ūgis, gyvenimo trukmė ir kūno forma pasikeitė daug greičiau ir reikšmingiau nei per laiką iki tol.
XX a., anot Fogelio ir kolegų, buvo ypatingas dėl labai greito ir reikšmingo technologijų vystymosi, nulėmusio ir žmogaus fizinius pokyčius. Mokslininkas aiškina: tokia evoliucija daugiausiai buvo paskatinta dėl technologijų pasikeitimų pasikeitusios maisto kokybės. Taip pat sutrumpėjus ir pasikeitus darbo laikui ir pobūdžiui (sunkius fizinius darbus pradėjus atlikti automatizuotai, mašinomis).
Kaip pavyzdį, iliustruojantį žmonių ūgio ir gyvenimo trukmės pokytį, Fogelis pateikia duomenis iš devyniolikto ir dvidešimtojo amžių. JAV 1850 m. vidutinis vyrų ūgis buvo 170 cm ( svoris 60 kg, o amžius – apie 45 m.). 1980 metais vidutinis ūgis jau buvo 176 cm ( svoris 70 kg., o amžius – 75 m.) Norvegijoje šiandien vidutinis vyrų ūgis yra apie 180 cm., o 18 a. viduryje jis tesiekė 166 cm.
Kaip vieną iš svarbiausių veiksnių, nulemiančių žmogaus ūgį ir gyvenimo trukmę, Fogelis mini motinos mitybą nėštumo metu. Jei kūdikis tuo metu negauna pakankamai maisto medžiagų, vėliau gyvenime jis bus mažiau atsparus ligoms, galiausiai – jo paties atžalos bus silpnesnės.
Trumpai tariant – laikui bėgant, vis mažiau žmonių jautė maisto nepriteklių, naujos technologijos leido tobulinti agrikultūros metodus, maisto gamybą, žmonės vis dažniau galėjo sau leisti visavertę mitybą. O darbuose vietoj jų „nugaras vis dažniau lenkdavo“ mašinos, taigi žmonės patirdavo mažesnį krūvį.
Vis dėlto ne visi sutinka su nuomone, kad maisto kokybė buvo lemiamas veiksnys. Vienas iš pasaulio gerbiamiausių demografų ir sociologų Samuelis H. Prestonas (Samuel H. Preston) iš Pensilvanijos universiteto teigia, kad svarbiausias istorinis pokytis, nulėmęs žmonių ūgį ir ilgaamžiškumą, buvo sveikatos gerėjimas ne tik dėl mitybos, bet ir higienos, sanitarijos pokyčių. Juk jei kiekviename žingsnyje kyla pavojus užsikrėsti įvairiausiomis ligomis, maisto kokybės svarba „nuplaukia“ į antrąjį planą.
Mokslininkas įsitikinęs, kad ypatingą vaidmenį suvaidino infekcinių ligų prevencija ir tokie veiksmai, kaip vandens šaltinių apsaugojimas, kanalizacijų įrengimas, rankų plovimas, karantinai ligoninėse.
Skeptiškas mitybos teorijos atžvilgiu ir Angusas Dytonas (Angus Deaton), Princtono universiteto ekonomistas, tyrinėjantis sveikatą turtingose ir vargingose šalyse. Jis sako, kad nors Fogelio ir jo kolegų teiginiai yra logiški, jie kol kas nepaaiškina, kodėl, pvz., Afrikoje žmonės yra daug aukštesni nei Indijoje, nors gyvena daug vargingiau ir jų mityba yra skurdesnė.
Nors statistika rodo, kad per paskutiniuosius tris šimtus metų žmogus itin išstypo, kitokia situacija buvo laikotarpiu iki tol. Ričardas Stekelis (Richard Steckel), ekonomikos profesorius iš Ohio valstijos universiteto, savo atliktame tyrime teigia, kad žmonės, gyvenę ankstyvuosiuose viduramžiuose – 9–11 a., buvo keliais centimetrais aukštesni nei gyvenusieji Pramonės revoliucijos išvakarėse.
Mokslininkas sako, kad tokie tyrimo rezultatai buvo netikėti: „Ūgis yra sveikatos ir ekonominės gerovės indikatorius, todėl sužinoti, kad žmonės taip gerai gyveno prieš 1000–1200 metų, buvo įdomu.“
Stekelis išanalizavo tūkstančių 9–19 a. skeletų, iškastų šiaurės Europos (Islandijos, Švedijos, Norvegijos, D.Britanijos, Danijos) kapavietėse, duomenis ir nustatė, kad vidutinis žmogaus ūgis kiek sumažėjo 12–16 a., o visų laikų žemumas pasiekė 17–18 a.
Šiuo periodu šiaurės Europoje žmonės sumažėjo 7 centimetrais (173,4 cm vidutinis ūgis ankstyvaisiais viduramžiais nukrito iki 167 cm 17–18 a.), ir šis praradimas atgautas tik pirmojoje 20 a. pusėje.
Profesorius Stekelis teigia, kad tokiam pokyčiui įtakos turėjo daugelis veiksnių. Tarp jų: klimato kaita, miestų augimas ir ligų plitimas, politinių struktūrų ir agrikultūriniai pokyčiai.
Didelę įtaką turėjo tai, kad šiaurės Europoje didelių miestų nebuvo iki pat vėlyvųjų viduramžių, taigi žmonės buvo apsaugoti nuo plintančių ligų. Štai buboninis maras vėlyvaisiais amžiais išplito įsibėgėjus prekybai.
Radikaliai klimatas pasikeitė 13 amžiuje, kai į Šiaurės Europą atslinko mažasis ledynmetis. Tuo metu sumažėjo maisto, daug išteklių buvo skiriami šildymui, žmonėms reikėjo laiko atrasti naujus ūkininkavimo metodus.
Suaktyvėjus urbanizacijai ir prekybai 16–17 a., prasidėjo ligų plitimas. Be to, jau nuo 16 a. iki pat 20 a. Europoje didėjo nelygybė, kai turtingieji turtėjo, o vargingieji vargo. Vargingiesiems trūko maisto, jie nuolat gyveno streso sąlygomis, išsekę, o visa tai atsispindėjo ūgyje.
Galiausiai politiniai pokyčiai taip pat turėjo įtakos „traukimuisi“: karai mažino populiaciją, platino ligas, mažino išteklius.
Stekelis sako, kad kol kas nėra aišku, kodėl 18–19 a. ūgis pradėjo didėti, tačiau mano, kad įtakos turėjo klimato pokyčiai (mažasis ledynmetis pasitraukė) ir žemės ūkio pažanga.
Įdomi ir netradicinė Kalifornijos universiteto Los Andželo medicinos mokyklos fiziologijos profesoriaus Džaredo Daimondo (Jared Diamond) nuomonė. Jis sako, kad paprastai teigiamai vertinamas žmonijos progresas, perėjus nuo rinkimo ir medžioklės prie ūkininkystės, iš tiesų turėjo neigiamos įtakos. Paleopatologai, ištyrę skeletus, rastus Graikijoje ir Turkijoje, nustatė, kad tuo metu vidutinis vyrų ūgis nuo 175 cm sumažėjo iki 165 cm, o moterų – nuo 160 cm iki 152 cm. Sutrumpėjo ir gyvenimo trukmė: jei rinkėjai-medžiotojai vidutiniškai gyveno 26 metus, tai ūkininkai – vos 19.
Daimondas savo darbuose atkreipia dėmesį ir į tai, kad rinkėjų-medžiotojų mityba buvo daug sveikesnė, o ūkininkai kokybę iškeitė į kiekybę.
Rinkėjai-medžiotojai valgė daug įvairesnį maistą, laukinius augalus ir gyvūnus, kurie suteikia daugiau baltymų ir kitų maisto medžiagų.Ūkininkų mityba priklausė nuo tokių produktų, kaip bulvės, ryžiai, grūdai, kuriuose trūksta vitaminų ir aminorūgščių, reikalingų žmogui. Be to, gentims, savo racione turėjusioms 75 ar daugiau rūšių laukinių augalų, nekilo grėsmė išmirti nuo bado, priešingai nei ūkininkams, kurių gerovė priklausė nuo derliaus.
Antropologijos profesorius Džordžas Armelagas (George Armelagos) ir jo kolegos iš Masačūsetso universiteto JAV teigia, kad skeletų tyrimai byloja ūkininkus brangiai sumokėjus už gyvenimo būdo pokyčius. Dėl prastos mitybos dvigubai padaugėjo dantų emalio defektų, dėl geležies trūkumo rasta anemijos požymių. Be to, ūkininkavimas buvo daug sunkesnis darbas fiziškai: ūkininkai kentėjo nuo stuburo pažeidimų, išsekimo, o rinkėjai ir medžiotojai maisto paieškai skirdavo vos 12–19 valandų per savaitę.
Galiausiai, pradėjus ūkininkauti, žmonės būrėsi į bendruomenes, kuriose daug lengviau plito infekcijos, ligos. Moterims pradėjus gimdyti daugiau vaikų (jų reikėjo darbui),taip pat suprastėjo sveikata.
Janinos Tutkuvienės, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorės komentaras.
Mokslinės literatūros duomenimis, pastaruoju metu vidutinis įvairių populiacijų vyrų ūgis svyruoja nuo 144,4 cm Afrikos pigmėjų iki 184,2 cm – jaunų olandų, o moterų – nuo 136,0 cm (taip pat pigmėjų) iki 168,7 cm (taip pat olandžių).
Mūsų tyrimų duomenimis, lietuviai yra tarp aukštaūgių: jaunų (20–40 m.) lietuvių vyrų vidutinis ūgis šiuo metu yra 181,5 cm, moterų – 168,0 cm (aukštesni yra olandai, švedai, labai panašaus ūgio – danai, norvegai, estai, vokiečiai, čekai).
Tos pačios populiacijos vyrų ir moterų ūgio skirtumas vidutiniškai sudaro 5–10 proc. Manoma, kad žmonių ūgio skirtumas tarp lyčių didėja, kai gyvenimo sąlygos ir aplinkos veiksniai gerėja, o mažėja tuomet, kai aplinka neigiamai veikia augimą (moterys atsparesnės neigiamam aplinkos poveikiui, jų ūgis stabilesnis, o vyrų organizmas greičiau reaguoja tiek į prastėjančias, tiek į gerėjančias sąlygas). Šiuo metu vidutinis Lietuvos vyrų ir moterų ūgis skiriasi maždaug 7,5 proc. Tačiau prieš keletą šimtų metų šis skirtumas buvo šiek tiek mažesnis – apie 5–7 proc.
Įdomu, kad Mezolito laikotarpiu lietuvių ūgis (167,4 cm vyrų ir 157,4 cm moterų) buvo net didesnis nei 19 a. pabaigoje, o Geležies amžiuje – beveik kaip 20 a. viduryje (172,4 cm vyrų ir 160,6 cm moterų)! Tai siejame su baltų kultūros suklestėjimu, geromis gyvenimo sąlygomis, pakankama mityba. Vėliau, viduramžiais,lietuvių ūgis pradėjo mažėti – buvo kelios maro epidemijos, keli badmečiai.
Nuo 1882 m. iki 2008 m. Lietuvoje vyrų ūgis padidėjo apie 15–16 cm, moterų – 13–14 cm).
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę