Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai tikina, kad medikas mokykloje – ne slaugytoja, dirbanti tik kabinete. Pasak jų, atsižvelgiant į šių dienų visuomenės poreikius, sveikatos specialisto veikla mokykloje tapo daug platesnė, apimanti ne tik pirmosios pagalbos teikimą, bet ir sveikatinimo programų įgyvendinimą. Jis dirba pagal teisės aktus, reglamentuojančius vaikų sveikatos priežiūrą, sveikatos saugą ir stiprinimą.
Tokiam specialistui privalu mokėti analizuoti ir vertinti mokyklos bendruomenės sveikatai įtaką darančius veiksnius, paaiškinti mokiniams, tėvams ir mokytojams sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo būdus, išmokyti juos taikyti praktiškai. Reikia gebėti analizuoti vaikų sveikatos rodiklius, laiku pastebėti mokinių sveikatos problemas, nustatyti jų svarbą ir prioritetus. Jei prireikia, specialistas privalo vaikus nusiųsti į sveikatos priežiūros įstaigas, vertinti ugdymo procesą ir aplinką, mokinių mitybą.
Jis turi savarankiškai ir pasitelkdamas mokyklos bendruomenę, kitų institucijų specialistus ar suinteresuotus asmenis, rengti sveikatinimo veiklos programas, dirbti komandoje, tirti, analizuoti, organizuoti seminarus, pamokėles, viktorinas, pokalbius sveikatos išsaugojimo klausimais.
Žodžiu, mokykloje jūsų vaikas (gali būti, kad ir jūs) gaus daug ir įvairios informacijos apie sveiką gyvenimo būdą. O kas jam suteiks pirmąją pagalbą? Kokį maistą valgys jūsų pirmokas?
Skelbiama, kad visuomenės sveikatos priežiūros specialistui, dirbančiam mokykloje, privalu atpažinti vaiko gyvybei pavojingas būkles, laiku suteikti pirmąją pagalbą. Tačiau kaunietė V.Ž. (redakcijai pavardė žinoma) praėjusių mokslo metų pabaigoje pasakojo, kad per fizinio lavinimo pamoką sužalotam jos sūnui trečiokui telefonu pirmiausia buvo pakviesta motina. Laimė, viskas baigėsi gerai – vaikas gyvas ir sveikas, tačiau ar gali būti ramūs tėvai, išleisdami vaiką į mokyklą, kurioje nėra kas iškviečia medikus?
Be to, pasikeitus mokyklos mediko veiklos statusui, vykdant sveikatos apsaugos ministro 2008-ųjų įsakymą, visų švietimo įstaigų pedagoginiai darbuotojai ir mokytojai privalo būti išmokyti pagal 8 val. privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą pirmaisiais darbo ugdymo įstaigoje metais ir vėliau – kas penkeri metai. Todėl įvykus nelaimingam atsitikimui pirmą pagalbą nukentėjusiajam mokykloje privalo teikti tuo metu dirbantis pedagogas. Taip pat ir kviesti greitąją pagalbą.
Kovą paskelbta, kad Lietuvos mokyklos vaisiams ir daržovėms įsigyti 2011–2012 mokslo metais gaus 2,974 mln. litų (861,3 tūkst. eurų) Europos Sąjungos paramos.
2009–2010 mokslo metais vaisiais ir daržovėmis buvo papildytas 4,7 mln. vaikų, lankančių schemoje dalyvaujančių valstybių mokyklas, racionas. Vaisių tiekimo mokykloms schema yra viena iš ES iniciatyvų, kuria moksleiviai skatinami sveikai maitintis ir taip nuo mažų dienų ugdyti ilgalaikius sveikos mitybos įpročius.
Pagal naująją sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokinių maitinimo mokyklose tvarką mokiniams negalima tiekti sveikatai nepalankių produktų, turinčių daug sočiųjų riebalų, cukraus ar druskos, kenksmingų cheminių ar nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į specialistų pastabas, kad mūsų šalies gyventojai, ypač vaikai, maitinasi nepakankamai sveikai.
Pasak Sveikatos apsaugos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo ir kurortologijos skyriaus vyr. specialistės Ievos Gudanavičienės, rengiamas ir nuo lapkričio 1-osios įsigalios papildytas „Maitinimo organizavimo vaikų ugdymo ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašas“, kuriame bus numatyta visose vaikų ugdymo įstaigose (ne tik mokyklose) neleisti prekiauti bulvių traškučiais, saldainiais, šokoladu ir jo gaminiais, maisto produktais su sintetiniais dažikliais, konservantais, saldikliais, gazuotais bei energiniais gėrimais ir kt. „Šis neleistino maisto sąrašas taip pat papildytas produktais, kuriuose yra daug druskos – įvairiais traškučiais, sūriomis lazdelėmis ir kt. Tačiau tai nereiškia, kad virėjos negalės į sriubą dėti druskos“, – teigia specialistė. Naujajame aprašo variante yra išskirtos tik vaikų socialinės globos įstaigos, kuriose vaikams stengiamasi sudaryti šeimai kuo artimesnes gyvenimo sąlygas.
Kaip realiai įgyvendinami specialistų užmojai?
Praėjusiais mokslo metais Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos vienam mokiniui pamaitinti per dieną buvo skiriama 5,97 lito. Iš jų 4,33 skiriama produktams, 1,64 lito mokama už pagaminimą. Pasak gimnazijos socialinės pedagogės, atsakingos už vaikų maitinimą, Vilmos Paulauskienės, sveikai ir sočiai pamaitinti vaiką už nepilnus šešis litus yra neįmanoma. Juolab kad tokia pati suma skiriama tiek ketvirtokui, tiek dvyliktokui, t.y. suaugusiam žmogui. „Už produktams skirtus 4,33 litus virėjos pietums gali išvirti tik sultinį, iškepti nedidelį kotletuką ir prie jo patiekti pjaustytų vandeny virtų burokėlių ar kopūstų. Apie tai, kad žiemą vaikas gautų agurką, pomidorą, net nesvajojame... Maistas yra prėskas, vaikai jį valgo nenoriai. Nebent būna tokie alkani, kad, pasak vieno mokinio, galėtų ir lentą sugraužti...“, – pasakoja pašnekovė.
Bet gal galima tuos pačius pinigus panaudoti racionaliau, pavyzdžiui, iš tų pačių daržovių pagaminti gardžias salotas? „Viena, turime laikytis sveikos mitybos reikalavimų ir negalime dėti vaikams neleistinų prieskonių. Antra, tų pinigėlių nepakaktų netgi kelių daržovių salotoms patiekti vienu“, – pastebi V.Paulauskienė.
Nemokamai, t.y. pagal specialius talonus, maitinami vaikai mokyklos valgykloje gali valgyti vieną kartą – pietus. Neįmanoma vaikui skirtos sumos išdalyti ir jam vienos pertraukos metu duoti atsigerti, o kitos – pavalgyti (tai būtų sveikiau vaikui). To, pasak pašnekovės, negali fiziškai atlikti 2 ar 3 valgykloje dirbančios virėjos, turinčios per pertraukas pamaitinti apie 300 žmonių.
Socialinė pedagogė pastebėjusi, kad vaikai noriai valgo vaisius: kriaušes, obuolius – jų mokykloms pradėta tiekti, skyrus tam pinigų iš ES fondų. Tiesa, „Atžalyno“ gimnazijoje virškinimo sutrikimų turintiems ar alergija sergantiems vaikams maistas yra gaminamas atskirai – tereikia apie tai pranešti socialinei pedagogei.
Vis dėlto peršasi išvada – mokykloje vaikai mokomi maitintis sveikiau, bet gauna tik pigų ir prėską maistą.
Nors deklaruojamas rūpestį mūsų vaikais, tikinama darant viską, kad jie augtų sveiki, tačiau vaikų sveikata negerėja: pavyzdžiui, Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokinių sergamumo rodiklis 2010 metais beveik visose klasių grupėse padidėjo – daugėja sergančiųjų virškinamosios, nervų sistemos ligomis. Šiems sutrikimams kelią galima užkirsti teisingai juos maitinant ir prižiūrint.
Tačiau visuomenės sveikatos švietimo darbuotojai, medikai negali prisiimti visos atsakomybės už mūsų vaikų sveikatą – jais pirmiausiai turime rūpintis mes, tėvai. Žinoma, į mokyklą išleistas vaikas gyvena pagal ten diktuojamas sąlygas, tačiau mokymo įstaigų durys atviros – dažniau lankykimės mokyklose, bendraukime su pedagogais, sveikatos propaguotojais ir siūlykime jiems KITAIP prižiūrėti, KITAIP maitinti vaikus. Kito kelio nėra – vaikų sveikatos priežiūrą garantuojantys įstatymai dažnai vienas su kitu „prasilenkia“. Pakeisti juos irgi galima, bet turi praeiti šiek tiek laiko, kol iš praktinės patirties bus matyti, ką pirmiausia būtina keisti. Permainoms subręsti reikia laiko.
Tikėkimės...
• Nuo šių metų rugpjūčio 19 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.
• Joje neliko reikalavimo, draudžiančio ant mokyklos pastato stogo įrengti judriojo radijo ryšio sistemų bazines stotis ar jų dalis.
• Taip pat nereikalaujama, kad naujai statomų ir rekonstruojamų mokyklų sklypas ir pastatai būtų pritaikyti mokiniams, turintiems judesio ir padėties sutrikimų.
• Naujoje higienos normoje pakeisti kai kurie reikalavimai mokyklos sklypui: nereikia futbolo aikštelės apželdinti žole (ji turi būti padengta saugia danga), naujai statomų ir rekonstruojamų mokyklų sklype turi būti įrengtos vietos dviračiams laikyti.
• Taip pat ūkinėms reikmėms skirtoje aikštelėje nereikalaujama įrengti pastoges nuo kritulių. Svarbu, kad buitinių atliekų talpos būtų su sandariai uždaromais dangčiais.
• Supaprastinti reikalavimai patalpoms ir jų įrengimui: nereikalaujama ženklinti atitinkama spalva ar funkcinio dydžio skaitmenine išraiška mokyklinių baldų.
• Nurodytos anglies dvideginio koncentracijos ribos mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose.
• Jei neįrengta mechaninio vėdinimo sistema, šios patalpos turi būti išvėdinamos po kiekvienos pamokos.
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę